Iš laikraščio istorijos

Atgimstame... Pakylančios, viltingai žvelgiančios rytojun Lietuvos akivaizdoje beldžiamės į Jūsų namus su nerimu – įsileisite? Atrasite vietos savo nelengvoje kasdienybėje patarėjui, o sudiržusioje nuo laiko negandų širdy – bičiuliui? Kitokiais būti nenorime ir neturime teisės, nes būtent toks „Ūkininko patarėjas“ lydėjo Jus Nepriklausomos Lietuvos metais. Anuomet, kai ūkininko vardas pasididžiuojant buvo tariamas, o jo darbai šlovino Tėvynę, tas laikraštis rado kelią į Jūsų namus ir širdis. Į jį šliejotės, jo balso klausydavot. Prieš savo valią teko apleisti Jus, kai per gyvenimus, palikdama kruvinus pėdsakus, ėjo prievartinė kolektyvizacija, brolžudiškas karas, tarybinis lažas. Tas alinantis darbas – pusvelčiui, ta protėvių žemė – niekieno... Kasžin, kada palūžo viltis. Stipriausieji jau keliasi. Lai netvirtu žingsniu, lai pasiramstant – bet koks gražus tas ŠEIMININKO ėjimas per žemę. Palaimink, Lietuva, jų žingsnius. Leisk save išgirsti, akliems padėk praregėti.

O mes vėl šalia eisime, gyvensime Jūsų džiaugsmais ir rūpesčiais. Nepavarkime.

„Ūkininko patarėjas“ su pertraukomis ėjo Kaune 1925-1944 metais. Iš pradžių tai buvo knygutės dydžio, 32-48 psl. apimties nemokamai ūkininkams siuntinėjamas mėnesinis leidinys. Jo vienkartinis tiražas 1925-1926 metais siekė 60-80 tūkst. egzempliorių. Nuo 1927-ųjų – jau prenumeruojamas 14 tūkstančių egzempliorių su nemokamais ūkininko knygynėlio priedais. Nuo 1929 metų leidžiamas savaitinis žemės ūkio laikraštis. Savaitraštis „Ūkininko patarėjas“ 1939 metais pasiekė 90 tūkstančių egzempliorių tiražą, tapo pačiu pigiausiu ir vienu didžiausių savaitinių laikraščių Lietuvoje. Dvisavaitiniai laikraščio priedai „Jaunasis ūkininkas“ ir „Šeimininkė“ 1938 metais virto savarankiškais laikraščiais. Sovietų okupacijos metais „Ūkininko patarėjas“, kaip ir kiti ūkininkams skirti periodiniai leidiniai, buvo paverstas „Valstiečių laikraščiu“, tačiau jau 1941 metais senuoju pavadinimu vėl platinamas Lietuvoje. Iki pat 1944 metų, kai dėl karo veiksmų „Ūkininko patarėjas“ sustojo, laikraščio tiražas siekė 200 tūkst. egzempliorių. Tuo metu ūkininko knygynėlio priedai, kurių iki 1940 m. buvo išleista per 60, išplatinti net 1 mln. 700 tūkst. egzempliorių tiražu. Laikraštį redagavo A.Bružas, J.Strazdas, A.Rimydis."
Parengta pagal „Lietuvių enciklopediją, 32 t.

Ir nuoširdžiausiais įsipareigojimais neišsakytume visų redakcijos planų ir sumanymų. Tad pirmiausia pasižadame nesustabarėti – keisimės sulig Jūsų poreikiais, ne tik Jums patarsime, bet ir Jūsų patarimų klausysimės.

Pasakosime apie Lietuvos ūkininkų sąjungos veiklą, apie jaunųjų ūkininkų ratelius, apie Jūsų pačių, mieli ūkininkai, šiokiadienius ir šventes. Viliamės tapti laukiamu svečiu ne tik ūkininkų namuose. Juk ir nepasiryžusių savarankiškam ūkininkavimui darbe gali praversti mūsų patarimai. Jų žadame teikti visokių. Manom, jog labiausiai reikalingos aiškios ir suprantamos žinios apie įvairiausius ūkio darbus pagal sezoną. Padėsime Jums tobulėti propaguodami pažangiausias ūkininkavimo tradicijas, efektyvius bei ekologiškus žemdirbystės metodus, supažindinsime ir padėsime perimti užsienio šalių fermerių patirtį.

Retas ūkininkas versis be technikos, tad ir čia patalkinsime – rekomenduosime ir reklamuosime ūkininkams tinkamus traktorius, mašinas, padargus. Taip pat supažindinsime su vidaus ir užsienio šalių rinkose esama žemės ūkio produkcijos pasiūla bei paklausa.

Spausdinsime Jūsų skelbimus su kuo platesne informacija.

Nelengvi pirmieji žingsniai – tai jau patyrėte. Buvo ir bus tokių akimirkų, kai prireikia net teisinių žinių. Nesirūpinkite, nuo šiol Jums padės kvalifikuotas mūsų laikraščio juristas.

Tris namų kertes laiko šeimininkė – taip byloja liaudies išmintis, tad lai neįsižeidžia vyrai. Moterų ūkiui visada rasime vietos laikraščio puslapiuose. O jei panorėsite, ir vien tik apie moteriškus rūpesčius pasišnekučiuosime.

Neteisūs tie, kurie žodžiais ar darbais tvirtino, esą kaimo žmogui reikia mažiau kultūros. Gana žemdirbio sielai pasninkauti. Vien fizinį nuovargį žadėdami, neparsivadinsim į ištuštėjusį kaimą. Nepriklausomoj Lietuvoj būrėsi ūkininkų kultūros draugijos, švietimo rateliai, meno būreliai. Sutartinėmis aidėjo rugiapjūtės, klumpakoju – vakaronės. Gausybė laikraščių ir žurnalų, knygų ir knygelių į ūkininkų bibliotekėles gulė.

Pasižadėję tęsti „Ūkininko patarėjo“ tradicijas, kreipiamės į Jus. Gal išsaugojote ankstesnio „Ūkininko patarėjo“ komplektus? Juos redakcija mielai nupirktų. Atgaivinsime skaitytojų itin mėgtus skyrelius. Šiandieniniame laikraščio numeryje – siūlome keletą jų: „Gražioji Lietuva“ ir „Juokdarių palėpė“.

Norime tapti draugu Lietuvos ūkininkams, visiems dirbantiems ir mylintiems žemę. Jei mus godosite ir skaitysite, galėsime ruoštis prenumeratai. Kaimo žmogui juk nėr kada lakstyti į spaudos kioskus.

Tepadeda Jums mūsų patarimai, teaplanko mus Jūsų laiškai. Kaip prieš šešiadešimt penkerius metus linkime sau ir Jums – visi, kam brangi Lietuvos ateitis, į darbą!