Serenčiai (Tagetes L.) – astrinių šeimos vienmečiai, apie 50 cm, žoliniai augalai. Jie dar vadinami gvazdikėliais, tagetėmis. Natūraliai serenčiai auga Centrinės ir Pietų Amerikos šalyse, kaip dekoratyviniai auginami stambiažiedžiai, o smulkiažiedžiai kai kuriose šalyse laikomi piktžolėmis. Serenčiai dažniausiai žydi raudonais žiedais, birželio-rugsėjo mėnesiais. Jų sėklos 15-25 Ā°C temperatūroje sudygsta per keturias dienas.
Auginimas. Serenčiai mėgsta šilumą ir nepakenčia šalnų. Juos patariama auginti atviroje, saulėtoje vietoje, nors gali augti ir pavėsyje.
Serenčiai gerai auga purioje, derlingoje, mėšlu tręštoje dirvoje. Jie nebijo sausrų, tačiau reiklūs trąšoms. Serenčių nereikia dažnai laistyti, nes tada juose susikaupia mažiau eterinio aliejaus. Pirmąsias tris-keturias savaites serenčių daigai auga gana lėtai. Serenčius patariama sėti tiesiai į lysves arba sodinti šiltnamyje užaugintais daigais, kai praeina šalnos ir dirva įšyla iki 15-20 Ā°C temperatūros. Serenčiai atsparūs kenkėjams bei ligoms. Gydymui bei maisto gamybai naudojamas serenčių eterinis aliejus. Serenčius prieskoniams patariama džiovinti pavėsyje, nes džiūdami saulėje jie netenka daug aromatinių medžiagų.
Gydomosios savybės. Serenčiai skatina skirtis šlapimą, prakaitą, naikina žarnyno parazitus.
Maistinės savybės. Eterinis serenčių aliejus yra gelsvos arba gintarinės spalvos, malonaus skonio, naudojamas parfumerijoje bei kosmetikoje, likerių bei kitų alkoholinių gėrimų gamyboje. Ypač populiarūs serenčiai Lotynų Amerikos bei kai kurių Europos šalių virtuvėse. Gruzinai dažniausiai vartoja džiovintų serenčių miltelius.
Serenčiais patariama gardinti pupelių, daržovių ir graikinių riešutų užkandas, sriubas. Užkaukazės tautose serenčiais gardinami padažai, jautienos ir kiaulienos patiekalai bei žuvienė. Ypatingą aromatą bei skonį serenčiai suteikia karštiems patiekalams: vištienai su riešutais, keptiems viščiukams.