2010-07-31, Nr. 85(2588)
* "Kol javai laukuose, nesakyk, kad tavo"

Ši senovės lietuvių išmintis šiemet kaip niekada aktuali. Dar prieš kokias dvi savaites buvo prognozuojamas rekordinis geros kokybės javų ir rapsų derlius, bet pastarųjų dienų orai jį koreguoja žemdirbių nenaudai. Rapsai ir ankstyvesni javai jau daug kur prinokę, bet javapjūtę trikdo stiprios liūtys, nors jos ir trumpalaikės. Negalėdami laiku nukulti derliaus augintojai baiminasi, kad suprastės ir jo kokybė. Tad palankios grūdų supirkimo kainos liks tik patrauklūs skaičiai supirkėjų skelbimų lentose, o ne šlamantys banknotai ūkininko kišenėje.
Plačiau

2010-07-29, Nr. 84(2587)
* "Lietuvos kaimo turizmas - ekonominių ir politinių vėjų pagairėje"

Pirmieji žingsniai Pirmoji kaimo turizmo sodyba Lietuvoje atsirado dar 1994 m. Šiaulių rajono Kuršėnų seniūnijoje privataus entuziazmo iniciatyva. Masinis kaimo turizmo sodybų Lietuvoje kūrimasis prasidėjo 1997-aisiais, kai Žemės ūkio rūmų vadovo profesorius Antano Stancevičiaus iniciatyva nutarta skatinti kaimo turizmo verslo plėtrą šalyje. Prie Žemės ūkio rūmų buvo įkurta Kaimo turizmo asociacija. Kaimo turizmo verslas nuo pat pradžių laikytas alternatyva žemės ūkio gamybos veiklai. Jau tada manyta, kad alternatyvi veikla į kaimą sugrąžins jaunas verslias šeimas, padės vietiniams žmonėms rasti darbo ir palaikys nykstančio sodžiaus gyvybingumą.
Plačiau

2010-07-27, Nr. 83(2586)
* "Ūkininkų turgeliuose bendraujama tik per piniginę"

Praėjusių metų gegužės pabaigoje smagi kaimiška muzika pasitiko vilniškius pirkėjus, atėjusius apsipirkti į pirmąją stacionarią ūkininkų turgavietę, įsikūrusią Ukmergės gatvės gale, priešais irgi pirmąją mieste didžiąją „Maxima“ parduotuvę. Kas centrinėje ūkininkų turgavietėje pasikeitė per metus? Kaip gyvuoja mažieji jų konkurentai – mobilieji ūkininkų turgeliai, pradėję veikti dar anksčiau? Pernai vasarą jie pranešė apie steigiamą žemės ūkio kooperatyvą „Lietuviško ūkio kokybė“. Ar vis dar miestietis giria ūkininkus, siūlančius savo produktus? Pirkėjai pagyrimų negaili, bet vis daugiau pažeria ir kritikos akmenėlių. Kas nuvylė miestelėnus?
Plačiau

2010-07-24, Nr. 82(2585)
* "Pasaulio grūdų rekordininkai nori užauginti ir daugiausia gyvulių"

Lietuvių ūkininkai į užsienį vidutiniškai eksportuoja daugiau grūdų negu bet kuri kita Europos ir pasaulio valstybė. Šiuo požiūriu mūsų šalis yra absoliuti rekordininkė. Tačiau, kaip liepos 23 d., penktadienį, vykusiame Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) prezidiumo posėdyje sakė žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas, valstybė be gyvulininkystės neturi ateities. Vakar ŽŪR prezidiumo nariai svarstė, kaip valdžia turėtų perskirstyti nacionalines tiesiogines išmokas žemdirbiams, kad Lietuva nebūtų tik vos paūgėjusių veršelių tranzito šalis, kur ūkininkams dėti ilgai nesuyrančias ūkines atliekas, ar teisingas vadinamojo pakuotės mokesčio dydis ir logiška pati ši prievolė, taip pat išsakė kritines pastabas dėl metodikos, pagal kurią nustatomi mokesčiai už žemę.
Plačiau

2010-07-22, Nr. 81(2584)
* "Javapjūtė prasidėjo per patį vidurvasarį"

Suvalkijoje kombainai į laukus išdundėjo per pačius karščius, mat miežiai jau prašyte prašėsi kuliami, o žieminiai rapsai taip pat subrandino sėklas. Aplink Marijampolę esančiose Tautkaičių, Suvalkijos ir Gulbino žemės ūkio bendrovėse šiandien pats darbų įkarštis. Visoms šioms trims bendrovėms jau šeštus metus vadovaujančią Nijolę KRASAUSKIENĘ „Ūkininko patarėjo“ korespondentei Mildai JONKIENEI pavyko pakalbinti tik apniukusią dieną, kai kombainai trumpam sugrįžo į bendrovės kiemą.
Plačiau

2010-07-20, Nr. 80(2583)
* "Vietoj žvejybos - afrikietiškųjų šamų auginimas"

Iš verslinės žvejybos Kuršių mariose pasitraukę Drevernos (Klaipėdos r.) žvejai suskato ieškoti naujų veiklos sričių. Vieniems pasirodė priimtina užsiimti pramogų verslu – šiandien kai kas jau plukdo iškylautojus pramoginiais laiveliais po Kuršių marias, kiti išėjo į pensiją, atsiranda ir tokių, kurie perdirbs kitų sugaunamas žuvis. Buvusiai žvejybos įmonei „Drevernos žvejys“ ilgus metus vadovavęs Virginijus Kirsnickas ėmėsi neįprasto projekto – rengti ūkininkus auginti žuvis dirbtinėmis sąlygomis. Įgyvendinęs maždaug 240 tūkst. Lt vertės projektą, kuris šimtu procentų buvo finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, V.Kirsnickas šiandien ne tik skleidžia tarp besidominčiųjų tokio verslo idėjas, bet ir praktiškai šį verslą įgyvendina: įrengtuose rezervuaruose jau keletą mėnesių auga tūkstančiai afrikietiškųjų šamų.
Plačiau

2010-07-17, Nr. 79(2582)
* "Būsimo grūdų derliaus kainos - paslaptis?"

Jeigu ir toliau šalyje vyraus karšti orai, po dviejų savaičių prasidės didysis metų darbymetis – javapjūtė. Žieminiai rapsai gali sunokti ir dar anksčiau. Nors po praėjusios žiemos nemaža dalis žiemkenčių pasėlių žuvo, išsiplėtė vasarojaus plotai. Taigi šiųmetis bendras derlius prognozuojamas ne prastesnis už pernykštį. Dabar visiems žemdirbiams aktualiausios naujojo derliaus supirkimo kainos: ar apsimokės visų metų darbas ir investicijos? Tuo tarpu supirkėjai visi lyg vienas tvirtina: grūdų kainų, kokios jos gali būti po dviejų savaičių, niekas negali pasakyti, kaip ir to, koks būsiąs tuo metu dolerio kursas.
Plačiau

2010-07-15, Nr. 78(2581)
* "Atradęs verslo aukso gyslą"

Girnikų kaimas (Kelmės r. Užvenčio seniūnija) – toli nuo didžiųjų miestų ir magistralinių kelių. Bet ir neregėtu bei negirdėtu užkampiu jo nepavadinsi. Šiandien jį garsina atstatytas malūnas, gražiuoju dvaru vadinamas, bei kaimynystėje, irgi buvusio dvaro statiniuose, įsikūręs bene didžiausias Lietuvoje Algimanto Vaupšo daržininkystės ūkis. Niekas gal ir nežinotų apie ūkininką A. Vaupšą (juk daug kas daržoves augina), jeigu ne jo sėkmingai sukurtas verslas. Jis ne tik ūkininkauja, bet ir perdirbtas daržoves mūsų stalui tiekia. Rauginti kopūstai didžiosiose parduotuvėse ir prekybos centruose parduodami maišeliuose su A. Vaupšo produkcijos ženklu. Kaip ir rauginti agurkėliai, marinuoti burokėliai ir dar gausybė daržovių, auginamų jo ūkyje, kuriame žiemą vasarą nuolat darbuojasi 80 žmonių. Apsilankę Algimanto valdose pamėginome kartu atspėti, kokią aukso gyslą pavyko aptikti ūkininkui ir verslininkui, savo verslą pradėjusiam nuo nulio.
Plačiau

2010-07-13, Nr. 77(2580)
* "Deive Žemyna, būk maloninga..."

Tai jau 13-osios Lietuvos arimo varžybos, liepos 8-9 dienomis vykusios Pakruojo rajono Lygumų žemės ūkio bendrovėje. Varžybų dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes – tradicinių ir vartomųjų plūgų. Pirmosios grupės nugalėtoju pripažintas Audrius Plerpa iš Pakruojo, o antrosios – Kazys Genčius iš Kretingos.
Plačiau

2010-07-10, Nr. 76(2579)
* "Kaimo frakcijų daug, bet partija - viena"

„Ūkininko patarėjas“, šiemet tarp dviejų Lietuvos valstybingumo datų – Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios - pasiūlęs skaitytojams išrinkti 20 žymiausių šalies agrarininkų, agroverslininkų, kaimo švietėjų per 20 atkurtos valstybės metų, ne tik įvardijo kaimo lyderius, bet ir paskatino žemdirbiškąją visuomenę įdėmiau pažvelgti į kartais skausmingas, galbūt iš pradžių pernelyg staigias, bet būtinas Lietuvos kaimo permainas nuo 1990 m. kovo 11-osios. Lietuvos kaimo vedlių apdovanojimo ceremonija vyko liepos 7-ąją, Lietuvai ką tik atšventus Mindaugo karūnavimo (Valstybės) dieną. Vyriausybės kanceliarijos Didžiosios salės scenoje išsirikiavo buvę ir esami kairiųjų bei dešiniųjų Lietuvos Vyriausybių žemės ūkio ministrai, stambios žemės ūkio bendrovės vadovas ir smulkius šeimos ūkius subūrusios organizacijos pirmininkas, pelningas žemės ūkio kultūras – javus, rapsus – auginantis kupiškėnas ir Lietuvoje kur kas prasčiau nei Lenkijoje vertinamų uogynų šeimininkas radviliškietis. Vienas iš „Ūkininko patarėjo“ dvidešimtuko laureatų, žemės ūkio ministras, Kauno r. ūkininkas Kazys Starkevičius juokavo: „20 metų svaidėmės ietimis, nesutardami, kaip turi atrodyti Lietuvos žemės ūkis, bet, laimė, nesužeidėme vieni kitų“.
Plačiau

2010-07-08, Nr. 75(2578)
* "Kaimo vaikų profesinis mokymas - migloje"

Kauno r. Vilkijos žemės ūkio mokykla po poros metų turėtų švęsti solidų savo veiklos penkiasdešimtmečio jubiliejų. Tačiau nors mokykloje, kaip ir kiekvieną vasarą, jau priimami stojančiųjų dokumentai, ar būsimieji pirmakursiai šios šventės tikrai sulauks, šiandien nėra aišku. Nežinioje dėl galimo restruktūrizavimo bei sujungimo su Vilkijos gimnazija mokyklos kolektyvas gyvena jau treti metai.
Plačiau

2010-07-03, Nr. 74(2577)
* "Uogautojams paspendė dvokiančius spąstus"

Nors miškas asocijuojasi su tyru oru, maloniu poilsiu, uogomis ir grybais, visai netikėtai jame galite patirti ir itin nemalonių emocijų. UAB „Jurbarko vandenys“ Pašvenčio girininkijos miške po 330 kv. elektros linija sandėliuoja valymų įrengimuose susidarantį dumblą.
Plačiau

2010-07-01, Nr. 73(2576)
* "Žemės ūkio technologijų paroda ,,Agrovizija 2010“ - gilyn ir platyn!"

Vakar Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto laukuose prasidėjo jau penktoji, tradicine tapusi žemės ūkio technologijų paroda „Agrovizija 2010“. Renginio organizatoriai – Lietuvos augalų apsaugos asociacija (LAAA), Žemdirbystės institutas, Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) bei Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT), prieš penkerius metus kiek abejoję parodos sėkme, nes tai buvo naujovė mūsų šalyje, dabar drąsiai gali pasakyti, kad „Agrovizija“ tapo gražiausiu, įdomiausiu, dalykiškiausiu ir didžiausiu Lietuvos agrarinės visuomenės vasaros renginiu, į kurį atvykti kiekvienam save gerbiančiam žemdirbiui tiesiog būtina. Juk „Agrovizija“ labai tiksliai atspindi pagrindinę parodos idėją – pristatyti naujausias technologijas, kurios kuria perspektyvų ir konkurencingą mūsų šalies žemės ūkį.
Plačiau

2010-06-29, Nr. 72(2575)
* "Tautinis kulinarijos paveldas - Seimo kanceliarijos stalčiuose"

Rašytiniuose istorijos šaltiniuose teigiama, kad lietuviai pirmieji išrado degtinės iš rugių gamybos būdą. Jau XIV a. atsirado pirmieji „bravorai“. Tačiau prasidėjusią sparčią degtinės gamybą apribojo 1529 m. įsigaliojęs Lietuvos Statutas bei įvesti mokesčiai alkoholiniams gėrimams. Nuo tada ėmė rastis nelegalių „bravorų“, o juose pagamintą degtinę pradėta vadinti „samane“. Nepaisant draudimų, tradiciniai samanės gamybos būdai išliko iki šių dienų. Lietuvoje ir šiandien ji gaminama nelegaliai, nors daugelyje ES valstybių leidžiama užsiimti smulkiąja alkoholinių gėrimų gamyba. Mūsų įstatymų leidėjai nedrįsta arba neturi intereso legalizuoti tautinio kulinarinio paveldo – naminės rugių degtinės – verslo.
Plačiau

2010-06-26, Nr. 71(2574)
* "Ukrainiečius domina lietuvių neišmoktos pamokos"

- Lietuvos ir Ukrainos partnerystė šiandien ypač aktuali, o sunkmetis primena apie bendros žemdirbystės garvežį, - kalba Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas, praėjusią savaitę su žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus vadovaujama delegacija dalyvavęs tarptautinėje žemės ūkio parodoje „Agro 2010“ Kijeve.
Plačiau

2010-06-22, Nr. 70(2573)
* "Kai vėjas stiprėja, malūnai sukasi smarkiau"

Pas Vakarų Europos šalių ūkininkus besilankančio lietuvio akiai neįprasta pamatyti legaliai naudojamus naminės degtinės varymo aparatus. Valstybei mokesčius mokantys, pavyzdingai svaigalų gamybos apskaitą tvarkantys degtinės gamintojai dar nesužlugdė savo šalių ekonomikos, ko labiausiai bijoma Lietuvoje. Mūsuose pučia stiprus priešinimosi tokiai praktikai vėjas, kuris, deja, tik dar labiau įsuka šiuos, pavadinkime, naminės degtinės „malūnus“, apie tai liudija ir nesenkantis policijos pranešimų srautas. Pernai šalyje nustatyta beveik dvigubai daugiau nelegalaus verslo atvejų nei užpernai, o per pirmus penkis šių metų mėnesius viršytas praėjusių metų atitinkamo laikotarpio lygis.
Plačiau

2010-06-19, Nr. 69(2572)
* "Lenkiškos braškės - mums ne konkurentės"

Taip sako šių uogų augintojai Rasa ir Valdas Skučai iš Prienų rajono. Jiems dabar pats darbų įkarštis. Kiekvieną dieną vis labiau rausta braškių laukai, o saldžių uogų išsiilgę pirkėjai kaipmat jas išgraibsto. Šiuo metu didžiausias augintojų rūpestis – kad ką tik nuskintos uogos kuo greičiau pasiektų prekystalius. Mat braškės pirkėjų ilgai laukti negali.
Plačiau

2010-06-17, Nr. 68(2571)
* "Lietuviškas pienas grįš šveicarišku šokoladu?"

Lietuviškas pienas gerai vertinamas užsienio rinkose. Tą įrodė Vokietijos ir Šveicarijos verslininkai, savo investicijomis prikėlę Medeikių pieninę Biržų rajone, įdiegę joje naujausias pieno perdirbimo technologijas, atidarę lietuviškiems pieno produktams eksporto langą. Tokiu būdu užsieniečiai, pasitelkę savo šalių diplomatus ir kreditorius, ėmėsi mūsų šalies regionų politikos.
Plačiau

2010-06-15, Nr. 67(2570)
* "PVM lengvatoms reikia politinės valios ir prezidentės palaiminimo"

Vakarų Europos turistai į Kryžių kalną prie Šiaulių važiuoja iš Rygos, o ne iš Vilniaus, nes Latvijos sostinės viešbučiuose nakvoti pigiau. Nemažai lietuviškų laikraščių dėl tos pačios priežasties spausdinami Lenkijoje. Lietuviški agurkai vysta sandėliuose, jų augintojai bankrutuoja, o Lietuvos prekybos centrai pirkėjams bruka importines daržoves. Daugelis ekspertų dėl tokių rinkos anomalijų kaltina neproporcingai didelius Lietuvoje nustatytus pridėtinės vertės mokesčius (PVM), gerokai pranokstančius Europos Sąjungos vidurkį. „Ūkininko patarėjas“ pakvietė politikus ir verslininkus prie redakcijos apskritojo stalo padiskutuoti apie PVM politiką Lietuvoje. Diskusijos dalyviai - LR Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Vaidotas BACEVIČIUS, žemės ūkio viceministras Mindaugas KUKLIERIUS, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkas Ramūnas KARBAUSKIS, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos valdybos narys Ričardas MAČIULAITIS, Lietuvos šiltnamių asociacijos prezidentas Antanas ŠLEŽAS.
Plačiau

2010-06-12, Nr. 66(2569)
* "Išskirtinės kokybės produktai - ateities vizija ar fantastika?"

Apie išskirtinės kokybės produktus (IKP) šalyje pradėta kalbėti maždaug prieš dvejus metus. Šios minties plėtrai įtakos turėjo šalies ekonominė situacija, didėjantis ūkių konkurencingumas, nė kiek nemažėjantis maisto produktų srautas iš kaimyninių šalių. ŽŪM kartu su gamintojų, perdirbėjų, prekybininkų ir vartotojų organizacijų atstovais, vadovaudamiesi ES reikalavimais, sukūrė Nacionalinę maisto kokybės schemą (NMKS), kurioje galėtų ir turėtų dalyvauti kuo daugiau maisto produktų gamintojų. Tačiau raginant žemdirbius dalyvauti IKP gamyboje, atitinkamos išmokos derliaus nuostoliams padengti EK svarstyti pateiktos visai neseniai. Dar didesnę nuostabą kelia tai, kad prekybininkai ir perdirbėjai apie šiuos produktus nieko nežino. Be to, ribojant pesticidų naudojimą, panaikinta augalų ligų ir kenkėjų stebėsena. IKP augintojai palikti saviveiklai.
Plačiau

2010-06-10, Nr. 65(2568)
* "Žemsiurbe išplaus šimtus tūkstančių litų"

Raseinių valdininkai užsimojo išvalyti miesto pakraštyje esantį Prabaudos tvenkinį ir įrengti paplūdimį. Gyventojai džiaugiasi, tik supratingesni stebisi, jog dumblą iš tvenkinio dugno užsimota valyti ir krantus tvarkyti neišleidus vandens, o naudojant žemsiurbę. Tuo tarpu UAB „Raseinių žuvininkystė“ generalinis direktorius Česlovas Kenstavičius, valdantis daugiau nei 1297 ha tvenkinių ūkį, neslepia, jog toks Prabaudos tvenkinio valymo būdas jam paprasčiausiai kvepia biudžeto pinigų plovimu...
Plačiau

2010-06-08, Nr. 64(2567)
* "Griuvenos - turizmo krašto puošmena?"

Jau 20 metų, kai laisvoje Lietuvoje kuriame naują gyvenimą, bet išsivaduoti iš sovietinės santvarkos palikimo, deja, dar niekaip negalime. Visokios karvidės, kiaulidės, siloso tranšėjos, naftos produktų talpyklos bei chemikalų sandėliai taip ir tebestūkso palikti likimo valiai. Apie jų, dabar jau virtusių griuvenomis, ateitį tada niekas rimtai nepasirūpino ir paliko galvos skausmui savo vaikams – dabar jau socializmo nebeprisimenančiai kartai. Šilutės rajonas, ko gero, gali būti pelnytai laikomas kylančia juoda žvaigžde Europos turizmo žemėlapyje. Suskaičiavus apleistus statinius paaiškėjo, kad tokių pamario krašte yra 332, arba šešiais daugiau nei aplinkiniuose Klaipėdos, Šilalės, Tauragės rajonuose ir Pagėgių savivaldybėje kartu sudėjus. Šilutės ir jos apylinkių laukuose bei pamiškėse dar vis gausu sugriuvusio socializmo „monumentų“... Iš kai kurių apsukruolių galvų anuomet labai greitai išgaravo socialistinės nuosavybės pseudomokslas – jie neturėjo ypatingo vargo „prichvatizuoti“ visokius fabrikus ir gamyklėles, dirbtuves, buvusių kolūkių kontorų pastatus. Tie žmonės – ne paprasti mirtingieji – žinojo, kad nekilnojamojo turto kainos kyla net ir pastatams senstant...
Plačiau

2010-06-05, Nr. 63(2566)
* "Tarp gėlių ir kopūstų"

Renata ir Darius Ambraziūnai (Kauno r.) salotas augina net keliolikoje hektarų. Daugiau Lietuvoje tokių entuziastų nėra, nes daugelis daržininkų į šį verslą žiūri su nepasitikėjimu. O Ambraziūnų salotų laukai per šešerius metus gerokai išsiplėtė, nors kol ūkininkai įsitvirtino vietinėje rinkoje, teko užarti ne vieną salotų lysvę...
Plačiau

2010-06-03, Nr. 62(2565)
* "Du pešasi, o šernams ant visko ,,nusiknist“..."

Varnupių kaimas yra netoli Žuvinto rezervato ir Amalvos pelkės. Čia tikras rojus laukiniams gyvūnams, bet tikras pragaras ūkininkams, mat kasmet dėl žvėrių daromos žalos jie patiria didžiulių nuostolių. Šiose vietovėse gyvenantys ūkininkai jau nebežino, ką auginti, mat ką besėtų ar besodintų, tuoj tuose laukuose apsilanko neprašyti svečiai ir ima visa be gailesčio niokoti. Ypač daug problemų kelia šernai. Jų populiacija per pastaruosius metus gerokai padidėjo. Tą pastebi ne tik ūkininkai, bet pripažįsta ir medžiotojai. Beje, būtent pastaruosius žemdirbiai kaltina, kad nebesugeba suvaldyti situacijos ir neatlieka savo pareigos. Ūkininkai įsitikinę, kad medžiotojai jų laukuose laukinius gyvūnus paprasčiausiai augina, o paskui, gerai įmitusius, nusišauna. „Mums nuostoliai, o jiems – nauda. Nors gyvūnų padarytą žalą medžiotojų būreliai ūkininkams turėtų atlyginti, dažniausiai pareiškiama, jog jie neturi pinigų. Tačiau tikrai ne vargšai medžioja... Geriausiu atveju atgabena mums nušautą šerną, į kurį iš piktumo jau ir taip negali žiūrėti. Kreiptis į teismą? Bet juk ir patys teisėjai medžioja... Nesame verksniai ar skundikai, bet jau tapo nebeįmanoma kentėti ir stebėti, kaip šernai perniek paleidžia visą tavo triūsą, o žalą tenka skaičiuoti jau ne šimtais, o tūkstančiais litų“, - guodėsi į redakciją kreipęsis Varnupių kaimo ūkininkas Romas Staniukynas.
Plačiau

2010-06-01, Nr. 61(2564)
* "Baigėsi kaimo mokyklos istorija"

Ir kone šimtmetį gyvavusiai mokyklai jau tenka padėti tašką savo istorijoje. Valdžios sprendimais, įstatymais jos likviduojamos kaip nuostolingos arba neperspektyvios. Su tokia misija praėjusį šeštadienį į Gėsalų mokyklą atvyko ir buvęs šios mokyklos mokinys, dabar Skuodo r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Bronius Baipšys. Devynis dešimtmečius Gėsaluose gyvavęs žinių židinys rajono valdžios sprendimu užgesintas, tad į liūdną šventę susirinkę įvairių kartų moksleiviai ir buvę pedagogai minėjo ir mokyklos jubiliejų, ir mokyklos istorijos pabaigą.
Plačiau

2010-05-29, Nr. 60(2563)
* "Tiltas pražydo pelargonijomis"

Marijampolė, pasitikdama miesto dienas, pasipuošė žydinčiu tiltu. Tai buvo viena neseniai įsikūrusio Sūduvos kultūros fondo akcijų, pakvietusi marijampoliečius gėlėmis apsodinti tiltą per Šešupę. Fondui vadovaujanti Daiva Klimavičienė pasidžiaugė, kad akcijos dieną ant tilto pasodinti svyrančiąsias pelargonijas susirinko daugybė žmonių - ir vaikučiai, ir jaunimas, ir garbaus amžiaus bei stoto žmonės. Buvo čia ir politikų, miesto bei apskrities vadovų.
Plačiau

2010-05-27, Nr. 59(2562)
* "Parama - sofos ūkininkams, žemė - užsieniečiams"

Lietuvoje yra daugiau nei 176 tūkst. registruotų žemdirbystės ūkių. Prašydami ES ir nacionalinės paramos, jie nurodė turintys per 2,6 mln. ha žemės ūkio naudmenų. Tačiau tik pusė šio ploto yra nuosava ūkininkų žemė, o 1,3 mln. ha jiems tenka nuomoti iš savininkų ir valstybės. Atėjus 2011-iesiems, kai užsieniečiai galės netrukdomai pirkti lietuvišką žemę, didelė tikimybė, kad nepalyginamai už mūsų žemdirbius turtingesni užsienio investuotojai lengvai supirks tas milžiniškas teritorijas, o mūsiškiai tiesiog bus išstumti iš agroverslo. Išplėstiniame Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) prezidiumo posėdyje gegužės 25 d. tartasi, kaip apsaugoti lietuvišką žemę ir nuo krušos, liūčių, ir nuo pokomunistinių šalių specifikos nepaisančių Europos Sąjungos direktyvų, ir nuo aklai Briuselio nurodymus vykdančios savos valdžios potvarkių.
Plačiau

2010-05-25, Nr. 58(2561)
* "Palydos į ganyklą"

Biržų rajono Lamokų kaime, viename didžiausių Šiaurės Lietuvoje Petro Aukštikalnio pienininkystės ūkyje, dešimtąjį (kitais skaičiavimais – keturioliktąjį) kartą minėta tradicinė ganiavos sezono atidarymo šventė - Sekminės. Atgimusiomis ir puoselėjamomis senosiomis kaimo tradicijomis, sodybą aplankiusiais svečiais džiaugėsi šeimos ūkio pradininkė Emilija Aukštikalnienė, sūnus Petras, dukra Vitalija, marti Danutė, žentas Gediminas, anūkai studentai Gintarė, Asta, Šarūnas, Aurentas ir dešimtokas Aurimas. Visi šeimos ūkio nariai – ne tik diplomuoti žemės ūkio specialistai, bet ir aktyvūs rajono bendruomenės nariai.
Plačiau

2010-05-22, Nr. 57(2560)
* "Žiemos „dovanos“ sodininkams"

2009 m. deklaruota 3 388 ha verslinių intensyviai prižiūrimų ir 3 017 ha kitų sodų. Bet tik per 2 tūkst. ha intensyviai prižiūrimų plotų atitinka šiuolaikinių sodų reikalavimus. Nors sodininkystė laikoma pelningu verslu, bet ne kasmet sodininkų širdys džiaugiasi žiedais apsipylusiomis ir nuo vaisių linkstančiomis šakomis. Pavasarinės šalnos, kruša, šakas ir vaisius draskantys vėjai, ligos ne tik sumažina derlių, bet ir prastina jo kokybę. Šios žiemos šalčiai kai kuriuos sodus ir medelynus pasmerkė didžiuliams nuostoliams: iššalo ne tik vienmečiai dvimečiai sodinukai, jaunesni sodai, bet gerokai apšalo ir susaugę vaismedžiai.
Plačiau

2010-05-20, Nr. 56(2559)
* "Teismas mėsinių galvijų augintojas sugrąžino į asociaciją"

Po beveik metus trukusio teisminio ginčo tarp Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) bei iš šios organizacijos pašalintų narių Stanislavos Pratašienės ir Vilijos Ramonienės Kauno miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą, jog mėsinių galvijų augintojos iš LMGAGA buvo pašalintos neteisėtai. LMGAGA šio teismo sprendimo skųsti neketina.
Plačiau

2010-05-18, Nr. 55(2558)
* "Verslas prasideda nuo ožkos vardo reabilitacijos"

Kodėl entuziastai augina ožkas, o ne dešimtį kartų primilžiais jas lenkiančias karves, nors ožkos sūriai ir pienas mėgstami bei vertinami tik pavienių žmonių? Jonavos r. Guldynų kaime 200 ožkų laikanti ir jų pieną savoje įmonėlėje perdirbanti Stefa Ambrozienė į šiuos klausimus šiandien tegali atsakyti su šypsena – tai esą iš didžiulio noro „reabilituoti“ Lietuvoje į „užribį“ nustumtus mielus gyvulėlius, propaguoti jų produktus, kurie daugeliu atvejų gali būti ne tik maistas, bet ir vaistas.
Plačiau

2010-05-15, Nr. 54(2557)
* "Kviečių derlius - gervių „restoranui“

Savaitgalį, kai Kauno marių regioninio parko direkcija ir Kaišiadorių miškų urėdija organizavo gervių apskaitą Būdos-Pravieniškių miškų poligone, o akcijos dalyviams buvo siūloma reta proga išvysti gervių tuoktuvių šokius bei auštant paklausyti jų trimitavimų, Panevėžio r. Miežiškių seniūnijos ūkininkas Petras Nevulis su šeimyna paryčiais skubėjo į savo kviečių pasėlius vedini anaiptol ne romantikos, bet priešingų tikslų – baidyti gerves iš laukų. Prieš keletą metų apleistų pievų „džiunglynus“ pavertę įdirbta žeme, Nevuliai niekaip neatsigina pasėlius siaubiančių gervių, perinčių netolimame Bigailių durpyne. Ta pati problema kankina ir Rokiškio, Biržų, Pasvalio bei kitų Panevėžio apskrities rajonų žemdirbius.
Plačiau

2010-05-13, Nr. 53(2556)
* "Kol iešmą drožė, žąsis nuskrido"

Regis, nieko naujo vykdant žemės reformą neįvyko: kas pykosi dėl sklypų ribų – nesusitaikė, kas vylėsi gauti žemės – tebelaukia...… Ir ne vienas jaunasis ūkininkas, turėjęs vilčių nusipirkti valstybinės žemės sklypą, sužinojo, kad jis „liko už borto“. Antai į „Ūkininko patarėjo“ redakciją paskambinęs Jurgis Česaitis iš Lomenių kaimo, Kaišiadorių r., sakė nerimaująs dėl to, kad gali netekti žemės po langais, kurią ne vienerius metus nuomojo iš valstybės, deklaravo ją ir tikėjosi nusipirkti.
Plačiau

2010-05-11, Nr. 52(2555)
* "Kelias: į mokyklą ar į kapus?"

Kauno r. Noreikiškių kaimo bei gyvenvietės žmonės apnikti nevilties: „Išleidę vaikus į mokyklą bei laukdami jų grįžtant namo, nerimaujame, ar nebus parblokšti pravažiuojančių automobilių. Ir mums, suaugusiesiems, gresia toks pavojus.“ Noreikiškių gyventojai priversti žingsniuoti važiuojamąja kelio dalimi šalia nuolat zujančių mašinų, nes... nėra šaligatvių! Tiesa, ne visur. Jų nėra 3 kilometrus besidriekiančioje Šiltamių gatvėje, jos viduriu eina valstybinės reikšmės rajoninis kelias, įsiliejantis į Via Baltica magistralę. Noreikiškių žmonėms keista, kad aklai uoli ES direktyvų vykdytoja šalies aukščiausioji valdžia, ignoruodama žmonių saugumą, vos nekiša jų po ratais. Jie teigia, jog įtakojant konservatoriui parlamentarui Susisiekimo ministerija gegužės 3 d. nusprendė, jog Noreikiškių Šiltnamių gatvei šaligatvių nereikia, – nutarė netenkinti Kauno r. savivaldybės mero prašymo skirti lėšų jiems tiesti.
Plačiau

2010-05-08, Nr. 51(2554)
* "Nacionalinio traktoriaus vėžės: pirmoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Seimas, kalėjimas..."

„Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, šalis turėjo puikią galimybę gaminti žemės ūkio techniką, tačiau ją prarado. Vis dėlto tikiu, kad pasaulio rinkoje pasirodys lietuviškos savaeigės mašinos, o Lietuvos žmonės, užuot kepę ir pardavinėję bandutes arba perpardavinėję įvairias prekes, turės rimto darbo, neieškos jo svetur“, – viliasi kaunietis Algimantas KERBELIS, entuziastingas tokios technikos kūrėjas. Jo pastangomis jau buvo pagaminta dešimties lietuviškų traktorių pavyzdžių, kloti keliai masinei jų gamybai. Tačiau už savo entuziazmą A. Kerbeliui teko atsidurti... už grotų. Kalėjime traktorių kūrėjas parašė kelis romanus. Šiuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas dr. Bronislovas Lubys domisi galimybe tęsti po minėtųjų nesėkmių su A. Kerbeliu pradėtas derybas dėl bendradarbiavimo gaminant traktorius.
Plačiau

2010-05-06, Nr. 50(2553)
* "Pirmasis ūkininkų turgus internete"

Neslūgsta ūkininkų mobiliųjų turgelių populiarumas – pirkėjai patenkinti žemdirbių tiekiamais produktais, pardavėjai susirado savo nuolatinių klientų. Tuo tarpu agroverslininkai ieško dar naujesnių ir pirkėjams patogesnių būdų įsigyti lietuviškų maisto produktų. „AgroBalt 2010“ parodoje buvo pristatytas pirmasis Lietuvoje ūkininkų turgus internete. Jo sumanytojai ir steigėjai tikina, kad toks prekybos būdas bus naudingas ir pirkėjams, ir pardavėjams. Tad kada, kur ir kaip?
Plačiau

2010-05-04, Nr. 49(2552)
* "Ganykloje vėjas jau lenkia žolę"

Pamažu pratinu karves ganytis, - sako Taurakiemio kaimo (Kauno r.) ūkininkas Stanislovas Steponavičius, pirmasis rajone išginęs savo galvijų bandą į laukus. Per žiemą daugiau nei du šimtai ūkio raguočių gyveno palaidi tvarte ant gilaus kraiko. Švystelėjus saulei prie fermų esančios ganyklos neskubėjo sužaliuoti – trūko šilumos, be to, kai kur iššalo įsėlio dobilai. Tačiau pienės į viršų kelia vešlius, nuo įtręštos dirvos net tamsžalius lapų kupstus.
Plačiau

2010-04-29, Nr. 48(2551)
* "Dačianas Čiološas: „Esu visų (!) Europos Sąjungos žemdirbių komisaras“

Išskirtinis Europos Komisijos žemės ūkio ir kaimo plėtros įgaliotinio interviu „Ūkininko patarėjui“ Po ilgokos pertraukos vėl Vilniuje rengiama balandžio 29 d. prasidedanti tarptautinė žemės ūkio, maisto ir pakuočių pramonės paroda „AgroBalt“ sulauks daug įžymių svečių. Tarp jų – net septyni įvairių užsienio šalių žemės ūkio ministrai. Nors Lietuvos žemės ūkio ministerija labiausiai džiaugiasi, kad į šį forumą pavyko prisivilioti Rusijos žemės ūkio ministrę Jeleną Skrynik, pats svarbiausias asmuo, besilankantis parodoje, be abejonės, bus Europos Komisijos žemės ūkio ir kaimo plėtros įgaliotinis, buvęs Rumunijos žemės ūkio ministras keturiasdešimtmetis Dačianas Čiološas (Dacian Ciolos). „Mano kelionės tikslas – išgirsti Lietuvos valdžios ir žemdirbių nuomonę apie ES Bendrosios žemės ūkio politikos ateitį“,- tvirtina eurokomisaras D.Čiološas, atvykstantis į Vilnių tiesiai iš Paryžiaus, kurio gatves šią savaitę traktoriais buvo užkimšę prancūzų ūkininkai, prislėgti pasaulinės krizės ir pasipiktinę, kad Europos Komisija neskuba jiems padėti. Europos Komisijos narys Dačianas ČIOLOŠAS atsako į „Ūkininko patarėjo“ kores-pondento Arnoldo ALEKSANDRAVIČIAUS klausimus apie pokomunistinės šalies politiko galimybes sulyginti Rytų ir Vakarų Europos žemdirbių konkurencijos sąlygas, taip pat išdėsto savo požiūrį į maisto produktus iš genetiškai pakeistų augalų.
Plačiau

2010-04-27, Nr. 47(2550)
* "Artojams verkė dangus ir šypsojosi saulė"

Praėjusį šeštadienį žvarbiam vėjui stumdant lietaus debesis Pirmosios vagos šventė ir „Kaimo laikraščio“ arkliais arimo varžybos Kailinių kaimo laukuose šalia Ančios ežero Lazdijų r. prasidėjo etnografinėmis Jurginių apeigomis.
Plačiau

2010-04-24, Nr. 46(2549)
* "Lietuvos kaimas po vėjo malūnų sparnais"

Dar gerokai prieš Ignalinos AE uždarymą, kai pradėjo kilti naftos ir dujų kainos, kalbėta apie alternatyviųjų energijos šaltinių panaudojimą. Atsigręžti į atsinaujinančius vietinius energijos šaltinius mūsų šalį įpareigoja ir Europos Sąjungos direktyvos. Lietuva iš atsinaujinančių alternatyviųjų šaltinių 2020 m. turėtų gaminti 23 proc. visos šalyje suvartojamos energijos. Tačiau sunku pasakyti, ar pavyks tai įgyvendinti, nes tam, kaip madinga politikams sakyti, nėra sukurta tinkamo mechanizmo. Blaškomasi nuo vienų prie kitų šaltinių. Pirmiausia pradėta raginti panaudoti vandens energiją, statyti hidroelektrines, paskui – biodujų jėgaines, saulės kolektorius, o pastaruoju metu siaučia vėjo jėgainių statybos vajus, į kurį įtraukiami ir kaimo gyventojai, žemdirbiai, nes vėjo jėgainių statybos išlaidos finansuojamos iš ES paramos fondų net pagal septynias Kaimo rėmimo 2007-2013 metų programos (KPP) priemones. Ar iš tikrųjų vėjo jėgainės padės plėtoti alternatyviuosius verslus, sukurs naujų darbo vietų ir apskritai pagerins kaimo žmonių gyvenimo kokybę? Tuo abejoja ne tik eiliniai piliečiai, bet ir kai kurie specialistai bei politikai.
Plačiau

2010-04-22, Nr. 45(2548)
* "Mobiliojo ryšio bokštų griūtis"

Vis garsiau ir vis aukštesnio lygio sluoksniuose diskutuojama dėl mobiliojo ryšio bokštų poveikio žmonių sveikatai. Teisėtvarkos institucijoms ėmus analizuoti gyventojų skundus dėl šių bokštų statybų, paaiškėjo, kad nemaža jų dalis pastatyti pažeidžiant įstatymus ir statybų reglamentus. Vienas tokių pavyzdžių – Puskelnių kaime (Marijampolės sav.) prieš pora metų pastatyta mobiliojo ryšio „Bitė Lietuva“ bazinė stotis su 60 m aukščio antenų bokštu. Puskelnių kaimo bendruomenė antrus metus mėgina įrodyti, kad gyvenvietėje išdygęs objektas pastatytas neteisėtai. Kreiptasi į vietos valdžios institucijas, vėliau į Seimo kontrolieriaus tarnybą, Marijampolės bei Generalinę prokuratūras. Gegužės 5 d. numatytas Marijampolės teismo posėdis, kuriame bus sprendžiamas Puskelnių bokšto likimas. Bylą nagrinėjęs prokuroras dėl įvairių pažeidimų siūlo panaikinti visus šio objekto statybai išduotus dokumentus ir reikalauja statinį nugriauti. Jei Puskelnių bendruomenei pavyktų laimėti bylą, pirmą kartą Lietuvoje būtų nugriautas mobiliojo ryšio bokštas. Iki šiol vyko nesutramdomas jų statybų bumas.
Plačiau

2010-04-20, Nr. 44(2547)
* "Mėsinių galvijų augintojai kooperuotai skers, tačiau skerdyklos nestatys"

Palyginti su Vakarų Europos valstybėmis, Lietuvoje mėsinė galvijininkystė žengia tik pirmuosius žingsnius. Tačiau turint minty, kad dar prieš dešimtmetį pavieniai mėsinių veislių galvijai mūsų šalyje buvo egzotinė retenybė, galima teigti, jog šie pirmieji žingsniai buvo sėkmingi – pradėti vystyti naują gyvulininkystės šaką ūkininkai sulaukė nemažos valstybės paramos, į šalį buvo įsivežta kokybiškos veislinės medžiagos, suformuotos grynaveislių galvijų ir mišrūnų bandos. Tačiau kokybiškos jautienos Lietuvos gyventojai ant savo stalo iki šiol taip ir nesulaukė – nedideliais kiekiais stambioms mėsos perdirbimo įmonėms parduodami mėsiniai galvijai „nusėda“ bendrame katile, praktiškai visos jų skerdenos yra eksportuojamos, o pavieniai mėsinių augintojai, įsirengę skerdyklėles savuose ūkiuose, kokybiška mėsa pajėgūs aprūpinti tik siaurą savo klientų ratą. Todėl Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA) ėmėsi iniciatyvos suvienyti visus mėsai galvijus auginančius šalies ūkininkus, kurti kooperatyvą ir steigti savą mėsos perdirbimo įmonę, kurios produkcija būtų prekiaujama šalyje vis labiau populiarėjančiuose ūkininkų turgeliuose.
Plačiau

2010-04-17, Nr. 43(2546)
* "Ar tik veršeliai nežino jų tikrojo tėvo?"

Pieno ūkio savininkai Nijolė ir Juozas Slavinskai iš Genių kaimo (Alytaus r.) užuot džiaugęsi tik ką atvestais veršeliais, būsimąja piendavių bandos pamaina, patyrė šoką. Trys dešimtys jų ūkio kontroliuojamų Lietuvos juodmargių, praėjusiais metais sukergtų su juodmargiu holšteinų pieno veislės buliumi, šį pavasarį lyg susitarusios atvedė juodus kaip smala veršiukus, kuriuos specialistai įtaria esant škotų mėsiniais galovėjais. Dabar valstybės tarnybos ūkininkams neišduoda gyvūnų pasų... Dokumentai rodo, kad tėvai – pieno veislės, o vaikai – ne jų, nes mėsiniai. Kolegos ūkininkai juokauja: pasitaikė „kontrabandinė“ buliaus sperma! Kaime anokia paslaptis rūkyti kontrabandines cigaretes, gerti kontrabandinę degtinę. O viešojoje erdvėje dar sklando kalbos, jog į šią balą ir politikai uodegas sumerkę. Kam čia rūpės tūkstantiniai ūkininko nuostoliai?..
Plačiau

2010-04-15, Nr. 42(2545)
* "Ne piketuos, bet auklės politikus"

Anot politologų, Lietuvos politikai, partijos “myli” ir remia tik tuos visuomenės sluoksnius, iš kurių gali gauti daugiausia balsų per Seimo, savivaldybių tarybų rinkimus. Lietuvoje apskritai yra vos 7 proc. ūkininkų, o stiprių – dar mažiau, todėl planuodamos rinkimų kampanijų strategiją ne tik valdančiosios, bet ir opozicinės partijos kaimą prisimena paskiausiai. “Jeigu ir galima laimėti didesnį valdžios dėmesį žemės ūkiui, tai tik gudrumu, lobizmu, kantriai aiškinant mūsų Seimo nariams, ministrams, kodėl reikia kovoti, kad visų ES šalių žemdirbių konkurencijos sąlygos būtų vienodos”, - taip ir panašiai buvo kalbama balandžio 14 d. Kauno “Neries” viešbutyje (“Reval Hotel Neris”) surengtame Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) tarybos posėdyje. Vadovaudamiesi naująja samprata, žemdirbių savivaldos organizacijų nariai nutarė nebešaukti (bent jau per patį pavasarinių žemės ūkio darbų įkarštį, mažiausiai iki vasaros pradžios) daug kalbų sukėlusio visuotinio kaimiečių suvažiavimo, dėl kurio galėjo nutrūkti taip sunkiai užmegztas bendradarbiavimas su valdžia.
Plačiau

2010-04-13, Nr. 41(2544)
* "Gėrybės ne tik ūkiui, bet ir skrandžiui"

Lietuvoje nuo seno įprasta kaimiškoje mugėje ar kermošiuje ne tik pasižvalgyti, įsigyti ūkiui reikalingų dalykų, bet ir pasivaišinti, pabendrauti, o namo būtinai grįžti su lauktuvėmis. Šiųmetė modernumu ir naujomis technologijomis tviskanti žemės ūkio paroda “Ką pasėsi... 2010” šią tradiciją ne tik sėkmingai išlaikė, bet ir praplėtė – joje dalyvavo net šešios dešimtys maisto produktų gamintojų iš visos Lietuvos bei kaimyninės Latvijos, pirkėjams siūliusių ir tradicinių gaminių, ir gurmaniškų naujovių. Tai gausiausias šio sektoriaus dalyvių skaičius per visą parodos „Ką pasėsi...“ gyvavimo trisdešimtmetį.
Plačiau

2010-04-10, Nr. 40(2543)
* "Paroda paskelbė ekonomikos pavasarį"

Atidarydami penkioliktąją tradicinę žemės ūkio parodą „Ką pasėsi... 2010“ Lietuvos žemės ūkio universiteto rektorius prof. Romualdas Deltuvas ir žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius džiaugėsi pakaunėje vykstančiu didžiausiu Baltijos šalyse agroverslo forumu. Paroda kasmet auga, kyla kaip ant mielių. O šiemetinė tapo rekordininke visais aspek-tais – tiek ekspozicijų plotų, tiek eksponentų skaičiumi, tiek lankytojų gausa. Agroverslas pademonstravo savo gyvybingumą ir didžiulį potencialą, tartum tyčia ir pabrėžtinai pasišaipydamas iš visuotinės krizės.
Plačiau

2010-04-08, Nr. 39(2542)
* "Melagių ,,bitinėlių“ pasiskraidymai"

Kas galėjo pagalvoti, kad, pakopinėję lietuvišką medų, jauni vyrai iš UAB „Korio laboratorija“ (Kaune) neteks atminties ir gerokai supyks pradėjus žurnalistams domėtis jų veikla? Dabar jau aišku: ketinę gauti ES paramą, „bitinėliai“ išsiskraidė į jiems palankesnius veiklos plotus, o patiklūs bitininkai iš Panevėžio, Kauno ir kitų rajonų liko apgauti: su jais iki šiol neatsiskaityta už supirktą medų ir žuvusias bites.
Plačiau

2010-04-08, Nr. 39(2542)
* "Lietuvos valdžia - pasyvi ES žemės ūkio reformų stebėtoja"

Skandinavai su britais, įsitikinę, kad žemės ūkis yra tokia pati verslo rūšis, kaip ir visos kitos, todėl paramos jai nereikia, ir jų nesutaikomas priešininkas Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozis (Nicolas Sarkozy), pasirengęs sugriauti net pačią Europos Sąjungą, jei prancūzų ūkininkams bent vienu euru sumažės ES išmokos, jau atskleidė savo kortas dėl ES Bendrosios žemės ūkio politikos ateities. Lietuvos valdžia kol kas tik sau po nosimi murma, kokį mūsų šalis įsivaizduoja ES žemės ūkio likimą. „Ūkininko patarėjas” domisi, kas –Prezidentūra ar Vyriausybė – turėtų imtis iniciatyvos garsiai išdėstyti Briuseliui ir kitoms Bendrijos šalims Lietuvos nuostatą, kokią ES biudžeto dalį reikėtų skirti agrariniam sektoriui naujuoju finansinio programavimo laikotarpiu nuo 2014 metų.
Plačiau

2010-04-06, Nr. 38(2541)
* "Neryžtingumas ar nešvarūs interesai?"

Už kanapių auginimą Panevėžio apygardos teismo ir Europos Bendrijos teisingumo tarybos išteisintas vilnietis Edgaras Babanovas šiemet pramoninėmis kanapėmis numatęs užsėti iki 100 ha. Tiesa, už platų pritaikymą - nuo stipraus pluošto iki ekologiškų statybinių medžiagų – visoje Europoje vertinamas augalas bus sėjamas Latvijoje, kur tai įteisinta nuo 1996 m. Jei Lietuvoje atsirastų drąsių ūkininkų, norinčių atgaivinti pelningą kanapių auginimo verslą, Baltijos pluoštinių kultūrų augintojų ir perdirbėjų asociacija jiems nemokamai parūpintų sertifikuotos sėklos, supirktų pluoštą, užtikrintų mokslininkų konsultacijas, o prireikus gintų teismuose, išreikalaujant kompensacijas, žada asociacijos atstovai.
Plačiau

2010-04-03, Nr. 37(2540)
* "Kaimas tiesia gerumo gijas"

Prie sotesnio ir turtingesnio Velykų šventinio stalo rytoj susės 34 nepasiturinčios vilniečių šeimos, auginančios 45 vaikus. Juos kasdien globoja viešoji nevalstybinė įstaiga – vaikų darželis ir dienos centras „Nendrė“. Socialiai remtinų šeimų vaikų namučius Velykų išvakarėse aplankė Žemės ūkio rūmų, kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovai ir ūkininkai, prekiaujantys savo produkcija mobiliuosiuose turgeliuose. Visos lauktuvės nesutilpo ant vaikų valgyklos stalo...
Plačiau

2010-04-01, Nr. 36(2539)
* "Parama dar vienos pieninės statybai"

Šalies pieno gamintojai pagaliau sulaukė svajonių išsipildymo valandos: Europos Komisija paskyrė 70,35 mln. Lt dar vienos naujos kooperatinės pieno perdirbimo įmonės statybai. Tai jau antra piniginė injekcija į Lietuvos pieno sektorių. Praėjusiais metais kooperatinei pieno perdirbimo įmonei „Pienas LT“ statyti iš Bendrijos lėšų buvo numatyta skirti 50,82 mln. Lt. Nacionalinės mokėjimo agentūros direktoriaus pavaduotojas Vitas Lopinys „ŪP“ sakė, jog paraiškas priims balandžio 6–30 dienomis pagal KPP priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas” antrąją veiklos sritį „Pieno sektoriaus restruktūrizavimas, įkuriant naują pieno perdirbimo įmonę“.
Plačiau

2010-04-01, Nr. 36(2539)
* "Lietuvos žemės ūkiui - galimybės įsiveržti į Kazachstaną"

Į Lietuvą atvyksta Kazachstano delegacija, kurios sudėtyje – valstybinių Kazachstano žemės ūkio institucijų, su žemės ūkiu susijusio verslo bei ūkininkų atstovai, Akmolos, Kustanajaus, Kyzylordos, Atyrau, Akrobės, Džambulo, Karagandos, Mangyštau sričių akimai. Delegacijos tikslas – ieškoti verslo partnerių Lietuvoje ir aktyvinti lietuviškos žemės ūkio produkcijos importą į savo šalį.
Plačiau

2010-03-30, Nr. 35(2538)
* "Kiaušiniai - geidžiamiausia prekė?"

Kaip teigė Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) nariai, kiaušinių trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, nes pagal ES teisių aktų reikalavimus dedeklėms turi būti pagerintos laikymo sąlygos. Lietuvoje yra 19 vištų dedeklių paukštynų ir juos rekonstruoti reikia iki 2012 m. Šiuo metu rekonstruota beveik 60 proc. paukštidžių ir nuo 2007-ųjų dedeklių skaičius sumažėjo daugiau kaip 329 tūkst. Surenkama apie 840-890 mln. kiaušinių. (2007 m. – 959 mln.) Jeigu ankstesniaisiais metais šalies paukštynai eksportuodavo 20-25 proc. kiaušinių, tai šiemet beveik visi jie realizuojami vietos rinkoje. Įdomumo dėlei lenkai rekonstrukcijai skirtą laikotarpį prašė pratęsti iki 2016 m. ir šiandien jų paukštynuose dedeklių 13-14 kartų daugiau nei pas mus.
Plačiau

2010-03-27, Nr. 34(2537)
* "Ultimatyvaus žemdirbių suvažiavimo idėja susvyravo"

Žemdirbiškoji visuomenė vis dar aptarinėja savo lyderių derybas su Vyriausybės vadovu Andriumi Kubiliumi dėl valstybės paramos kaimui sunkmečiu. Jų rezultatus žemdirbių savivaldos organizacijų nariai vertina labai prieštaringai – nuo pasitenkinimo, kad „valdžia mus išklauso“, iki pašaipos, esą „susitarimai šakėmis ant vandens rašyti“. Vakar, kovo 26 d., Žemės ūkio rūmuose vykusio išplėstinio ŽŪR prezidiumo posėdžio dalyviai taip pat aptarė savo delegacijos vizitą Vyriausybės kanceliarijoje. Gana nervingame posėdyje paaiškėjo, kad dauguma žemdirbiškų organizacijų nelinkusios tuoj pat šaukti kaimo žmonių suvažiavimą ir rašyti ultimatyvius reikalavimus valdžiai.
Plačiau

2010-03-25, Nr. 33(2536)
* "Karas cukraus sektoriuje"

Tarp Marijampolės regiono cukrinių runkelių augintojų ir perdirbėjų – uždarosios akcinės bendrovės „Arvi cukrus“ – užvirė derybos dėl būsimo sezono derliaus supirkimo kainos. „Arvi cukraus“ siūlymas už toną cukrinių runkelių mokėti maždaug 13 Lt mažiau nei pernai įsiutino ūkininkus. Vėluojantys bendrovės atsiskaitymai ir nurėžta kaina, kuri kiekvienam augintojui iš kišenės dar ištrauks po keletą ar šimtus tūkstančių litų, žemdirbius vėl verčia stoti kovon už savo išlikimą. Kovo 23 d. vykusiame Marijampolės regiono cukrinių runkelių augintojų susirinkime nutarta pareikalauti iš supirkėjų, kad kaina už saldžiąsias šaknis būtų ne mažesnė nei pernai, t.y. 112 Lt/t, o jei ne, šio krašto žemdirbiai ketina nepasirašyti su fabriku sutarčių ir metams nutraukti runkelių auginimą.
Plačiau

2010-03-23, Nr. 32(2535)
* "Kova su vėjo malūnais"

Šalies policijos generalinio komisaro nurodymas sustiprinti kovą su naminės degtinės gamintojais komisariatams tapo jų veiklos „alfa ir omega“. Paskelbtos priemonės „Nelegalus alkoholis“ terminas baigėsi, bet išaiškinamų „bravorų“ atsiranda net ir demaskuotųjų vietoje, o Valstybinės mokesčių inspekcijos kasą nuolat papildo už nelegaliai pagamintą degtinę išieškomas akcizo mokestis. Tik kyla klausimas, ar to mokesčio nebūtų surenkama daugiau, jeigu naminės degtinės gamyba būtų legalizuota?
Plačiau

2010-03-20, Nr. 31(2534)
* "Pieninių ateitis - vėjo jėgainės"

Gerokai vėluodama Žemės ūkio ministerija paskelbė šių metų vasario pieno supirkimo kainas. Palyginti su sausiu, vidutinė pieno supirkimo kaina sumažėjo 2,1 proc., t. y. nuo 853,4 Lt/t iki 835,5 Lt/t. Daugiausia mokėjo UAB „Vikeda“ – 1074 Lt/t, mažiausiai – ŽŪK „Kaunatavos mėsa“ – 384 Lt/t. Remiantis ŽŪM pranešimu, pieno supirkimo kainos kritimą lėmė sumažėję pieno sudėties rodikliai.
Plačiau

2010-03-18, Nr. 30(2533)
* "Ledonešio belaukiant"

Po šios žvarbios ir ilgos žiemos visus gąsdina nežinia dėl galimo didelio potvynio. Sunerimusi dėl jo ir Ekstremalių situacijų komisija, galimas susidaryti ledų sangrūdas ketinanti sprogdinti. Tokiu atveju žūtų ne viena tona stintų ir kitų žuvų, perniek nueitų žuvivaisininkų pastangos gausinti ichtiofauną.
Plačiau

2010-03-16, Nr. 29(2532)
* "Šylantis klimatas: grėsmių mažiau nei galimybių"

Kai Lietuvoje net įsibėgėjus kovui už lango spaudžia žiemiški šalčiai, o ir didžioji dalis visos Europos šiemet buvo užklota sniegu, nerimauti dėl visuotinio klimato atšilimo ir su tuo susijusių žemdirbystės problemų, atrodytų, lyg ir nėra priežasčių. Tačiau, mokslininkų įsitikinimu, vienerių metų orai ilgo laikotarpio tėkmėje nieko nereiškia – klimatas šyla ir artimiausią šimtmetį šils. Todėl Europos Komisija yra įpareigojusi visas šalis nares parengti planus, kokiomis priemonėmis ir kokiais būdais bus stengiamasi įveikti kylančias grėsmes. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI), pasitelkęs meteorologus bei Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto, Žemdirbystės instituto, Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto, Miškų instituto mokslininkus, atliko tyrimą, kurio tikslas – nustatyti mūsų šalies žemės ūkiui iki 2100–ųjų dėl klimato atšilimo kilsiančius iššūkius bei atsiversiančias naujas galimybes.
Plačiau

2010-03-13, Nr. 28(2531)
* "Kooperacija - kelias iš baudžiavos"

Ilgokai šalies pieno sektorius buvo tarsi feodalų valdos: vienam perdirbėjui atitekusi Žemaitija, kitam – dalis Sūduvos, trečiam – Rytų Aukštaitija, ketvirtajam – Dzūkija ir Vilniaus kraštas. Tik nesakykite, jog negirdėjote, kaip pieno surinkimo punktas su visais statytojais (vos nepasakiau – baudžiauninkais) iš vieno savininko perėjo pas kitą. Skalandavo kibirėliai pakiemiais, patvoriais, kaimiečiai už parduotą bidonėlį pieno galėjo nusipirkti stiklinę šaltinio vandens... Tik susikūrus ambicingam žemės ūkio kooperatyvui „Pienas LT“ pieno gamintojai susivokė esantys ne supirkėjų pastumdėliai, baudžiauninkai, o pieno savininkai. Pajuto jie ir kooperacijos jėgą.
Plačiau

2010-03-09, Nr. 27(2530)
* "Ar bus išvengta susišaudymų tarp ūkininkų ir medžiotojų?"

Mūsų Lietuva – nedidelė šalis, bet triukšmo ir visokių intrigų čia kyla kone kasdien. Štai ir dabar Lietuvos miško savininkų bei Privačių medžioklės plotų savininkų asociacijos nusprendė nebeleisti medžiotojų klubams medžioti jų žemėse ir su tokiais siūlymais kreipėsi į Seimą... Tai padaryti šias asociacijas paskatino tai, kad Seimo patvirtintoje penkioliktosios Vyriausybės veiklos programoje (525 punkte) yra nedviprasmiškai įsipareigojama keisti Medžioklės įstatymo nuostatas, atsižvelgiant į privačių valdų savininkų ir naudotojų teises. Nesulaukdamas, kada Vyriausybė imsis šio darbo, Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas Algis Gaižutis parašė raštą LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetui. Šis raštas pavadintas „Dėl Medžioklės įstatymo pakeitimo, užtikrinant privačių žemės ir miškų savininkų bei naudotojų teises.
Plačiau

2010-03-09, Nr. 27(2530)
* "Kas paneigs, kad nevalgysime genetiškai modifikuotų bulvių?"

Europos Komisija (EK) paskelbė, kad ES šalyse leidžiama auginti genetiškai modifikuotą (GM) bulvių veislę ‘Amflora’. Tikslas – gauti didesnį atitinkamos sudėties krakmolo kiekį, kuris bus naudojamas popieriui gaminti. Bet... GM bulvėmis leista šerti gyvulius, nors valgyti jos netiks. Gamtos puoselėtojai nesutinka su šiuo sprendimu, tačiau EK pareiškė, jog sprendimas priimtas remiantis daugumos mokslininkų išvadomis. Čekijoje ir Vokietijoje jau šiemet bus kasamas GM ‘Amflora‘ bulvių derlius, o švedai ir olandai šių GM bulvių derliaus sulauks kitąmet.
Plačiau

2010-03-06, Nr. 26(2529)
* "Sumaišties ideologai iš LLRI"

Įvykių ir informacijos gausoje negirdomis praslydo viena Lietuvą reprezentuojanti žinia: JAV Pensilvanijos universiteto stebėtojai, vertinę pasaulio viešosios politikos organizacijas, Lietuvos laisvosios rinkos institutui (LLRI) paskyrė aukštą 9-ąją vietą tarp aktyviausių Vidurio ir Rytų Europos nevyriausybinių organizacijų. Pirmoji vieta skirta Maskvoje įsikūrusiam Karnegio politikos centrui, kuriame darbuojasi arti 200 įvairių sričių ekspertų ir mokslininkų. Tai bene aukščiausias iki šiol pelnytas mūsų šalies specialistų, nagrinėjančių ūkio ir visuomenės raidos procesus, įvertinimas, kurio nėra pavykę pasiekti net prestižinių universitetų tituluotų mokslininkų grupėms.
Plačiau

2010-03-04, Nr. 25(2528)
* "Mokesčių akmuo po kaklu - jau nebepakeliamas"

Nors pastarosiomis dienomis premjeras Andrius Kubilius teigia matąs Lietuvos ūkio atsigavimo ženklų, statistika rodo ką kita – šalies žemės ūkis „eina žemyn“. Kaip žemdirbiams gyventi toliau? Antradienį Žemės ūkio universitete susirinkę į bendrą išplėstinį posėdį Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidiumų nariai visą pusdienį nagrinėjo susidariusią situaciją ir mėgino ieškoti problemų sprendimo būdų.
Plačiau

2010-03-02, Nr. 24(2527)
* "LMGAGA pastatyta nuo galvos ant kojų"

Vasario 26 d. kaimo turizmo sodyboje „Karpynė“ (Raseinių r.) visuotiniame ataskaitiniame susirinkime Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA) išsirinko naują tarybą. Balsų dauguma asociacijos prezidentu išrinktas Antanas Bezaras, Šiaulių r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas, kurį neseniai mėgino pašalinti asociacijos „perversmininkai“.
Plačiau

2010-02-27, Nr. 23(2526)
* "Lietuviška mėsa“ - tarp pažadų ir tikrovės"

Praėjusių metų gegužės 11 d. žemės ūkio kooperatyvas „Lietuviška mėsa“, Baisogaloje prie galvijų fermos atidarydamas mini skerdyklą, visai šaliai trimitavo, kad jai pradėjus veikti realiai bus įgyvendintas lozungas „nuo lauko iki stalo“ ir kad vartotojai pagaliau galės pajusti tikrą jautienos skonį. Deja, nutilus iškilmių šurmuliui, skerdykla buvo išmontuota, o gyventojai žadėtos kokybiškos mėsos ant prekystalių taip ir neišvydo. Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviška mėsa“ valdybos pirmininkas Vidmantas Jonika per iškilmingą atidarymą rėžtų savo kalbų ir duotų pažadų jau nebenori net prisiminti.
Plačiau

2010-02-25, Nr. 22(2525)
* "Savadarbis traktorius Lietuvoje? Nebent per orlaivių registrą!"

Dūžta seni mitai. Daugelį metų lėktuvas buvo laikomas kone sudėtingiausia mašina, tačiau dabar jį pralenkė tėviškės laukų traktorius. Darbėnų (Kretingos r.) gyventojas Juozas Kubilius sukonstravo nedidelį traktoriuką, tačiau jam teko labai nusivilti: nuvykęs pas rajono Žemės ūkio skyriaus traktorių registravimo specialistą sužinojo, jog niekas jo mašinos neregistruos. Mat Lietuvoje jau keletą metų galioja tvarka, neleidžianti registruoti savadarbių traktorių. Taigi iš savo kiemo Darbėnų miestelyje iki lauko J.Kubilius nenuvažiuos, nes jį gali nubausti Eismo priežiūros tarnybos pareigūnai. Žmogus taip susikrimto, kad net atsisakė susitikti su „Ūkininko patarėjo“ žurnalistu. Ir ne juokas: savadarbiai lėktuvai Lietuvoje oficialiai registruojami ir jais skraidyti galima, o važiuoti keliu savadarbe mašina – ne!
Plačiau

2010-02-23, Nr. 21(2524)
* "Sartų Gordijo mazgas"

Šiandien sunku būtų įsivaizduoti lietuvišką žiemą be Žemės ūkio ministerijos organizuojamų tradicinių Sartų žirgų lenktynių. Tačiau dar sunkiau būtų pripažinti, kad toli gražu ne viskas šio renginio metu vyksta taip, kaip to reikalauja garbingos sportinės kovos principai. Dėl šiemet nusidriekusių ilgų automobilių eilių nepatenkintų žiūrovų sukeltas triukšmas yra tik menka „viršūnėlė“, palyginti su tomis „šaknelėmis“, kurias dabar „kremta“ dalis žirgų savininkų ir važnyčiotojų. Lietuvos ristūnų sporto asociacija jau kreipėsi į Ristūnų varžybų – bandymų (konkursų) ir lenktynių Apeliacinę komisiją apsvarstyti šio renginio vyriausiojo teisėjo Romaldo Pikausko priimtus sprendimus, o žirgo „Quadarifa“ savininkas Darius Apanavičius reikalauja anuliuoti Didžiojo žiemos prizo važiavimo rezultatus.
Plačiau

2010-02-20, Nr. 20(2523)
* "Galvijai ant sniego - ne visada blogai"

Už lango – kaip niekada gili žiema. Bet laukuose vis dar galima pamatyti ant sniego stovinčius galvijus. Tokie vaizdai daugelį žmonių tiesiog šiurpina. Dėl to jie skambina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistams arba žurnalistams. Tačiau Tauragės apskrities VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjas Vaidotas Gudžiūnas ,,ŪP‘ sako, jog galvijams ant sniego ne visada blogai. „Mėsiniai galvijai ir mišrūnai lauke gali išbūti ir esant 20 laipsnių šalčio“, – tikina V. Gudžiūnas.
Plačiau

2010-02-18, Nr. 19(2522)
* "Penkerius metus lauko sąlygomis"

Silpnesnių nervų žmogus neatlaikytų: šią žiemą Luknėnuose (Plungės r.) spaudė ir 26 laipsnių šaltis, tačiau ūkininko Alberto Putramento lietuviškų juodmargių ir žalųjų banda visą žiemą, ir taip jau penkerius metus, gyvena po atviru dangumi. Kažkam nervai neatlaikė ir pas Luknėnų ūkininką ėmė lankytis Stalgėnų seniūnijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) komisijos... „Ūkininko patarėjas“ pasistengė be emocijų išklausyti eksperimentuojančio ūkininko argumentus. Trumpai drūtai, karvės yra pašertos, pagirdytos, joms nestinga laisvės, jos neserga, tik pieno duoda ne per daugiausia.
Plačiau

2010-02-13, Nr. 18(2521)
* "Aplinkosaugininkas - Cerberis ar ūkininko Angelas Sargas?"

Gailėjomės atsidūrę netoli Biržų esančiame Vaidutės ir Vytauto Stankevičių pieno ūkyje per pačią pūgą. Vien todėl, kad po sniego patalais negalėjome matyti paties gražumo: rieduliuotojo ledynmečio pėdsakų, kurio teritorija siekia šio ūkio gamybinį centrą, vasarą susiburiančių stovyklautojų iš užsienio šalių ir vietinių bendraminčių statomų akmenų tvorų, skulptūrų parko bei žemės dirbimo padargų muziejaus po atviru dangumi. Su Stankevičiais šį kartą kalbėjomės apie juos užgriuvusius nemalonumus, kurių atsirado aplinkosaugininkams atlikus neplaninį patikrinimą ūkyje ir juos nubaudus. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūros nutarimą ūkininkai apskundė Panevėžio apygardos administraciniam teismui ir bylą laimėjo. Sykiu su ūkininkais svarstėme: kodėl, užuot gaudžius rimtus pažeidėjus, kėsinamasi bausti žemdirbius, nors jie kažkokių grėsmių niekam nekelia?
Plačiau

2010-02-13, Nr. 18(2521)
* "Draučių kaimo gėlą tirpdo vilties gijos"

Prieš dvylika metų Nepriklausomybės dienos išvakarėse, vasario 15-ąją, Lietuvą perskrodė kraupi žinia – Širvintų rajone iššaudytas Draučių kaimas. Dar ir šiandien paminėjus Draučius iškart kyla asociacijos su ten įvykusia šiurpia tragedija, kurią čia primena ir aukų atminimui išskobtas koplytstulpis ties kelio vingiu kaimo šerdin... Tada daugelis pranašavo apie užmarštin nuskęsiantį kaimą, kuriame nebus gyvasties. Pranašystės neišsipildė. Šiandien Draučiai gyvena savo gyvenimą, nesibaido praeities šešėlių ir tiki, kad kaskart pavasarį prigyja pasodinami vilties daigai. Šias vilties gijas keliuose nedideliuose kaimeliuose šalia Draučių driekia ir senbuviai, ir čia įsikūrę naujakuriai. Tad kaip šiandien gyvena Draučių, Paspėrių ir Meiliūnų kaimelių žmonės? Kas jiems rūpi? Ar rūsti žiema nesušaldė, o sniegas neužpustė prisiminimų ir tikėjimo rytdiena, jog vėl tekės saulutė ir keliolika minučių ilgės diena...
Plačiau

2010-02-11, Nr. 17(2520)
* "Ant svetimo šluotos koto į turgų nejos?"

- Pieno gamintojų prarastoms pajamoms kompensuoti skirtus dešimtį milijonų litų pieno supirkėjai reikalauja atiduoti į steigiamą Pieno kokybės gerinimo fondą, o jau tada žiūrės, kam ką duoti, - tik ką grįžęs iš Žemės ūkio ministerijoje ryte vykusio Pieno tarybos posėdžio nuo vidudienio Žemės ūkio rūmuose prasidėjusiame Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos posėdyje kalbėjo LPGA tarybos pirmininko pavaduotojas Jonas Vilionis. Jo nuomone, pieno perdirbėjai nori ant svetimo koto (prisiminus vaikystę) į turgų joti, juolab kad iki šiol jiems tai sekėsi.
Plačiau

2010-02-09, Nr. 16(2519)
* "Agroverslas sugrąžino miestiečius į kaimą"

Vilniaus rajono ūkininkai žemės derlingumu, laukų plotais negalėtų varžytis su Vidurio Lietuvos rajonų žemdirbiais. Tad vilniečiams tenka ieškoti alternatyvų žemdirbystei, papildomų, išgyventi padedančių verslo šakų. Prieš dešimt metų pirmąją kaimo turizmo sodybą Vilniaus rajone įkūręs Vincas Kunca tapo tradicinio konkurso „Metų ūkis 2009“ pirmosios vietos laimėtoju. Per dešimtmetį jis sukaupė nemažai šio verslo patirties ir turėtų ką pasakyti dabar mėginantiesiems kurti naujas kaimo turizmo sodybas.
Plačiau

2010-02-09, Nr. 16(2519)
* "Veterinarijos gydytojas - tarp žemės ir dangaus"

Šių metų pradžia šalies galvijininkystės sektoriui pateikė naujovių, prie kurių noromis nenoromis teks taikytis ir galvijų augintojams, ir veterinarijos gydytojams. Nuo šiol galvijų bandos, kurių prieauglis parduodamas į užsienį, privalo būti įgijusios sveikos bandos statusą arba šių bandų savininkai turi būti pateikę prašymą ir sutarties su veterinarijos gydytoju kopiją teritoriniam Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skyriui, jog sieks šio statuso. Nemažo būrio šalyje individualiąsias įmones įsteigusių ir privačia praktika besiverčiančių bendrosios praktikos veterinarijos gydytojų laukia nauji mokesčiai – nuo šių metų pradžios individualiosios įmonės vadovas privalo nusistatyti sau atlyginimą, kuris būtų ne mažesnis nei 800 Lt, ir iš jo mokėti mokesčius „Sodrai“. Tai sudarys daugiau nei 300 Lt, nepriklausomai nuo to, turi įmonė pajamų ar ne. Kokiomis nuotaikomis šioje situacijoje gyvena šalies bendrosios praktikos veterinarai, su Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos prezidentu, Lietuvos veterinarijos akademijos profesoriumi Vidmantu BIŽOKU kalbasi „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Rasa PRASCEVIČIENĖ.
Plačiau

2010-02-06, Nr. 15(2518)
* "Pienas ne tik pamaitins, bet ir aprengs"

Visi prisimename lietuvių pasaką, kaip našlaitei Sigutei karvutė ir verpė, ir audė. Galbūt mūsų tautosakos kūrėjams buvo žinoma daugiau nei mes spėjame...
Plačiau

2010-02-06, Nr. 15(2518)
* "Veisliniai triušiai: paklausa auga, pasiūla mažėja"

Pastaraisiais, ekonominio nuosmukio, metais mažėjant pajamoms, žmonės stengiasi bent dalimi maisto apsirūpinti patys – vėl augina daugiau daržovių, paukščių, gyvulių. Jaučiama ir padidėjusi triušių paklausa. Tačiau triušių veislininkystė atsidūrė ant žlugimo ribos. Šiai sričiai valstybė neskiria nei dėmesio, nei lėšų. Belikusios kelios veislinės triušių bandos dar neišnyko tik dėl begalinio augintojų entuziazmo.
Plačiau

2010-02-04, Nr. 14(2517)
* "Sūris - ne iš pieno, dešra - ne iš mėsos?"

Kuo karščiau diskutuojame apie pasauliui grėsmingą klimato atšilimą, tuo daugiau žmonių sušąla gatvėse. Analogiška situacija ir maisto sektoriuje: laikomės dietų, atidžiai stebime kiekvieną kąsnį, mūsų valgiaraščio turiniu rūpinasi nesuskaičiuojamos valstybės finansuojamos maisto ir sveikatos tarnybos. Tačiau visuomenėje sklando nuomonės, jog valgydami dešras, sūrius ar saldžius pyragaičius tik artiname savo mirtį. Kaip toje pasakoje: padžiauk ant medžio šakos skrandį – ne tik sveikai gyvensi, bet ir būsi turtingas.
Plačiau

2010-02-04, Nr. 14(2517)
* "Ar ėriukas kaltas, kad vilkui kelią pastojo?"

Mokesčių mokėtojams kovojant su sunkmečio padariniais ir bandant visur, kur tik įmanoma, taupyti, bankai skelbiasi uždirbą milijonus. Jų teikiamų paslaugų įkainiai nemažėja ir vis atsiranda nauji. Ar jie visada parankūs žmogui, ar jie visada teisėti? Pasirodo, ne. Prieš savaitę Kauno apygardos administraciniame teisme pasibaigusi byla kauniečio Algirdo Kavaliausko naudai – pamokantis, nors ir daug nervų kainuojantis pavyzdys, kaip piliečiui ir šiandien galima apsiginti nuo banko savivalės – jų vidaus taisyklių.
Plačiau

2010-02-02, Nr. 13(2516)
* "Ekstremalios sąlygos draudimo bendrovių nejaudina"

Draudimas iš dalies kompensuoja žmonių ir įmonių patirtus nuostolius. Todėl ši paramos nelaimės atveju rūšis labai populiari. Draudimo paslaugomis naudojasi ir šalies žemdirbiai – draudžiami pasėliai. Tik iki šiol draudimo bendrovės nenori drausti aptvaruose laikomų laukinių gyvūnų, bičių, tvenkiniuose auginamų žuvų. O ši žiema ypač nepalanki žuvininkystei. Stiprūs šalčiai sukaustė tvenkinius vietomis daugiau nei pusės metro storio ledu, jį užklojo sniegas. Žuvims pradėjo trūkti deguonies. Tvenkinių žuvininkystės ūkiai visais įmanomais būdais stengiasi padėti žuvims peržiemoti. Tačiau kaip žuvų augintojai besistengtų, nuostolių šiemet neišvengs ir niekas bent iš dalies jų nekompensuos.
Plačiau

2010-02-02, Nr. 13(2516)
* "Mokslininkai prognozuoja Lietuvos kaimo ateitį"

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Kaimo plėtros skyrius nuo 2006 m. vykdo mūsų šalies kaimo raidos procesų stebėseną. Stebimos visos kaimo raidos sritys: gyventojai, kaimo infrastruktūra, ekonominė, socialinė ir gamtinė aplinka. Tendencijoms vertinti naudojama Kaimo plėtros skyriaus mokslininkų parengta metodika. Kiekvienais metais atliekami tyrimai – ankstesniųjų tąsa, tad kasmet turima duomenų bazė apie kaimą yra praplečiama ir pagilinama. Šiandien institutas turi sukaupęs išsamios informacijos apie pagrindinių kaimo raidos rodiklių tendencijas 2001-2008 metais.
Plačiau

2010-01-30, Nr. 12(2515)
* "Lietuvos energija“ ir Lietuvos ūkininkai - kas kam „numaus kelnes“?"

Numatoma tiesti 330 kV elektros perdavimo linija Klaipėda-Telšiai palies apie pusę tūkstančio žemių bei miško savininkų, ir jau šiandien klausiama, kas kam „numaus kelnes“ – „Lietuvos energija“ ūkininkams ar atvirkščiai? Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonuose vyksta diskusijos ir derybos su projekto užsakovu AB „Lietuvos energija“ dėl būsimosios trasos, atstumų iki gyvenviečių bei namų, kompensacijos dydžio. Plungės r. ūkininkaujantis prancūzas Pjeras Kosta (Pierre Costa) džiaugiasi, kad Mižuikių kaimo bendruomenė įtikino energetikus stumtelėti būsimą liniją toliau nuo gyvenamųjų namų. Tačiau ne visur ir ne visos problemos taip sklandžiai sprendžiamos.
Plačiau

2010-01-30, Nr. 12(2515)
* "Vargas smulkiajam ūkininkui dėl savo racionalaus proto"

Tikrai vargas racionaliai mąstančiajam... Tai savo kailiu patyrė nedidelį tėvų ūkį perėmęs Alizavos (Kupiškio r.) gyventojas Virginijus Bickus. Jis turbūt pirmasis Lietuvoje pabandė pasinaudoti pilietine teise rinktis pigesnę ir patogesnę paslaugą – savo namų buities atliekas pačiam nuvežti į europietiškai sutvarkytą nuo 2009 m. liepos 1 d. veikiantį naująjį Panevėžio regiono sąvartyną Dvarininkų kaime, Panevėžio rajone. Alizavietis pabandė civilizuotai ir teisiškai atsisakyti tarpininkų komunalininkų paslaugų, todėl kreipėsi į rajono savivaldybę. Nepavyko. Kupiškio rajono taryba savo posėdyje nutarė nepatenkinti ūkininko prašymo atleisti jį nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Plačiau

2010-01-28, Nr. 11(2514)
* "Lietuvos ūkininkams beliks tik ES parama"

2013 metais Europos Sąjungos bendroji žemės ūkio politika smarkiai keisis. „Jau dabar laikas pradėti diskusijas, kaip Lietuvos žemės ūkis gyvens po trejų metų, kai papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų žemdirbiams mūsų šalies valdžia negalės mokėti – taip įrašyta į Lietuvos narystės Europos Sąjungoje sutartį“, - vakar, sausio 27 d., Kaune, Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) prezidiumo posėdyje, sakė žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas. Atvirame posėdyje, į kurį atvyko esami ir buvę Seimo nariai agrarininkai, savivaldybių žemės ūkio skyrių vedėjai, Žemės ūkio konsultavimo tarnybos pareigūnai, pranašauta, kad netrukus prasidės įnirtinga kova dėl Bendrijos žemės ūkiui skiriamų lėšų. ES „branduolio“ valstybės jau siūlo naujus „pereinamuosius laikotarpius“, kad pokomunistinių šalių ūkininkai kuo ilgiau nesulauktų tokių pačių ES tiesioginių išmokų kaip ir jų kolegos iš Vakarų. Tuo tarpu subankrutavusios Graikijos kaimiečiai, gaunantys didžiausią Briuselio paramą (7 kartus didesnę nei Lietuvos žemdirbiai), įnirtingai priešinasi bet kokiems bandymams suvienodinti ES ūkininkų konkurencijos sąlygas.
Plačiau

2010-01-28, Nr. 11(2514)
* "Gyventojai bejėgiai prieš rūkančius moksleivius"

Greta Šaltinio vidurinės mokyklos daugiabutyje gyvenantys raseiniškiai teigia, jog jau pavargo kovoti su laiptinėse nuolat dūmą traukiančiais moksleiviais. Tuo tarpu mokyklos direktorė Vaiva Zubrickienė tikina, kad tai ne tik Šaltinio vidurinės mokyklos problema. Ji egzistuoja šalia kiekvienos miesto mokyklos. Viena švietimo įstaiga yra bejėgė išspręsti rūkančių moksleivių problemą.
Plačiau

2010-01-26, Nr. 10(2513)
* "Dūsta žuvys. Gelbėti ar ne?"

Vakar pabudęs barsukas bandė pasivaikščioti, bet išsigandęs savo šešėlio grįžo į urvą, apsivertė ant kito šono ir vėl užmigo. Pasak senolių, toks šio gyvūno elgesys pranašauja ilgą ir šaltą žiemą, kuri jau dabar sukėlė daug rūpesčių žuvininkystės ūkiams. Ledas taip sukaustė tvenkinius, kad neliko jokių properšų, menkiausių plyšelių, pro kuriuos galėtų patekti oro. Kai kur ledo storis siekia pusę metro, o vidutinis tvenkinių gylis – 1-1,5 m. Dėl to seklesniuose tvenkiniuose žuvims ima stigti deguonies.
Plačiau

2010-01-26, Nr. 10(2513)
* "Kiaulių augintojai užspeisti į gardą"

Šalies kiaulių augintojai šiandien tokioje liūdnoje padėtyje, kokioje dar nėra buvę nuo pat Nepriklausomybės pradžios – kiaulininkai suvaryti į tokį gardą, kuriame tik žviegti telieka. Pridėtinės vertės mokesčio pakėlimas mėsai ėmė dusinti įmones ir padidino produkcijos kainas vartotojams – suklestėjo ne tik lenkiškos kiaulienos importas, bet ir kontrabanda... pernai pro šalies fermas per plauką praslinko kiaulių maras... nuo šių metų Rusija drastiškai pakėlė muitus kiaulių importui... visuomenė spaudžia riestasnukių augintojus dėl aplinkos taršos... Tuo tarpu nei Vilnius, nei Briuselis – anei kriukt.
Plačiau

2010-01-23, Nr. 9(2512)
* "Į lyderius žingsniavo protingos rizikos keliu"

„Metų ūkio 2009“ konkurso nugalėtojais Kupiškio rajone tapę Janina ir Stasys Šereliai sako, kad gyventi ir dirbti kaime reikia kantrybės ir ištvermės. Tada ir sėkmė ateina. Palengva, ramiai, taupiai. Ne tik savo jėgomis, bet ir su bankų kreditais, su Europos Sąjungos fondų pagalba. Taip jau dvidešimt metų savo ūkyje Puožo kaime darbuojasi Janina ir Stasys Šereliai. Pasirinkę mišrų ūkį, pieno ir augalininkystės sritis, sako, nepralaimėję. Ir dabar, ištikus ekonomikos sunkmečiui, jaučiasi gana saugūs. Taip užtikrinti, kad prieš kelerius metus iš sostinės parsivadino į tėviškę savo vyresnėlį sūnų Eimantą ir martelę Agnę. Ši dar studijuoja mediciną, o sūnus jau ir pats savo ūkį vairuoja, žemę įdirba.
Plačiau

2010-01-23, Nr. 9(2512)
* "Daugelio valstybių bičiuliai į Berlyną neatvyko"

Berlyne vykstančioje „Žaliojoje savaitėje“ „ŪP“ pabandė suskaičiuoti, kiek į šią prestižinę parodą šiemet atvyko įvairių šalių bitininkų. Deja, sukorus aštuonis kilometrus, aplankius dvidešimt šešis salių kompleksus, užimančius apie 115 tūkst. kv. m ploto, teko nusivilti – iš viso pavyko pamatyti tik per dvi dešimtis bitininkų stendų.
Plačiau

2010-01-23, Nr. 9(2512)
* "Sprangu, užtai sveika ir... pigu"

Esame įpratę maisto prekių parduotuvėse matyti tų pačių pavadinimų, tačiau skirtingų kainų produkciją, tarkim, vieną, antrą ir trečią, ketvirtą 2,5 proc. riebumo pieną. Kol nesame jų paragavę, paprastai renkamės pigesnįjį variantą. Tačiau kai paragaujame, neretai įsitikiname, jog daugiau kainuojantis tas pats produktas skanesnis nei pigesnysis, pavyzdžiui, įsitikiname, kad 1,80 Lt atsiėjusi 9 proc. riebumo varškė sprangesnė, sausesnė, nei tokio pat riebumo varškė, kainavusi 2,29 Lt. Todėl kitąkart, jei vadinamoji krizė dar nėra visiškai prislėgusi, esame linkę rinktis brangesnį, užtai skanesnį produktą. Priešingu atveju svarbiau tampa pasisotinti už kuo mažesnę kainą. Įdomu, ar rinkdamiesi pigesnįjį to paties produkto „giminaitį“ kartais neskriaudžiame savęs maisto kokybės atžvilgiu? Apie maisto produkto sudėtį, kokybę ir šių dalykų santykį su kaina Kauno technologijos universiteto (KTU) Juslinės laboratorijos vedėja dr. Aldona MieželienĖ kalbasi su „Ūkininko patarėjo“ korespondente Jolanta KAŽEMĖKAITYTE.
Plačiau

2010-01-21, Nr. 8(2511)
* "Modernus paukštynas - politikų pavydo smaigalyje"

Kiekviena nauja diena vis atneša keistai neįtikėtinų naujienų. Katastrofiškai gausėjančios bedarbių gretos jau skaičiuojamos šimtais tūkstančių, kasdien darbo biržose registruojasi šimtai naujų. Laimingi tie, kurie turi darbo vietą. Ypač kaime ar mažame miestelyje. Tokia sėkme džiaugiasi ir pora dešimčių Varėnos rajono Vydenių seniūnijos gyventojų, dirbančių naujame, moderniame paukštyne. Jie patenkinti geromis darbo sąlygomis, normaliais atlyginimais. Regis, sėkmingu verslu galėtų didžiuotis ir rajono taryba. Tačiau... kai kurie jos nariai tuo visai nepatenkinti. Tad kodėl klausimas, ar patvirtinti žemės sklypo sanitarinių apsaugos zonų ir statybos reglamentų nustatymo detalųjį planą jau du kartus atidėtas svarstyti? Kas gi kliūva abejojančiai rajono valdžiai? Ar tai nėra populistinis noras apginti tariamą gyventojų interesą ir susikrauti sau politinį kapitalą nuskurdinant rajono biudžetą ir atimant darbo vietas kaimo žmonėms?
Plačiau

2010-01-21, Nr. 8(2511)
* "Kaimo ugniagesiai: ką žada ,,kieto“ taupymo metai?"

Ar pajėgus trijų dešimčių metų senumo gaisrinės automobilis GAZ-66 duobėtais žvyrkeliais ir lauko keliukais su vėjeliu atlėkti iki degančios pamiškės sodybos, susirasti vandens, atsivežti ir vienas pats ugniagesys, vyniodamas gaisrinės žarną, laikydamas švirkštą, kartu stebėdamas liepsnų plitimą, įveikti ugnies stichiją? Iš garažo toks automobilis gali išjudėti, bet tikslą ne visada pasieks, užklimps purvyne, suges lygiame kelyje. Nes jis pasenęs, nes varikliai ir greičių dėžės – seni kledarai.
Plačiau

2010-01-19, Nr. 7(2510)
* "Kas išgelbės Petro Belecko gyvulius?"

„Ūkininko patarėjas“ sausio 16-ąją publikacijoje „Agronomo gyvulių kančios kelia pasibaisėjimą“ buvo rašoma, kaip Radviliškio r. Daugėlaičių kaime gyvenantis diplomuotas agronomas, 75 m. Petras Beleckas šaltame, apleistame tvarte laiko penkis galvijus ir arklį. Kaip gyvas sąžinės priekaištas aplaidžiam gyvulių augintojui tame didžiuliame šaltame tvarte tebeguli ir graužikų apgraužtos dvi gaišenos: gruodžio pradžioje kritusi telyčaitė bei po kelių savaičių nugaišusi karvė.
Plačiau

2010-01-19, Nr. 7(2510)
* "Valstybės ramstis - ne pagalys ratuose"

- Kaimietis važiuoja į miestą pirkti pieno ir pasiimti labdaros, žemdirbys – ieškoti teisybės, - rimtai juokauja žinomas Kėdainių krašto ūkininkas, „Ažytėnų“ bendrovės vadovas, kooperatyvo „Lietuviškas pienas“ valdybos narys Šarūnas Šiušė. Jo nuomone, tai ydinga praktika: ir Briuselio, ir Vilniaus socialinė politika orientuota paramos gavėjams, o ne gėrybių gamintojams kaime skatinti. Miesto žmonėms formuojamas svetimais pinigais išlaikomo žemdirbio įvaizdis. Pasak Š. Šiušės, tiek ES senbuvių, tiek naujųjų šalių vyriausybės, subsidijuodamos žemės ūkio gamybą, remia vartotoją, kuriam tokiu būdu kompensuojama dalis maisto produktų kainos. Žemdirbiui valia agresyviau informuoti visuomenę ir valdžią apie savo įnašą į šalies biudžetą, valstybės ekonominės galios stiprinimą.
Plačiau

2010-01-16, Nr. 6(2509)
* "Agronomo gyvulių kančios kelia pasibaisėjimą"

Daugėlaičių kaimo (Radviliškio r.) ūkininkas 75 m. Petras Beleckas, rodydamas praėjusių metų gruodį kritusią karvę ir veršiuką, sakė, jog ateinantį pirmadienį veterinarijos specialistų liepimu tas gaišenas pagaliau išveš utilizuoti į UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“. Šaltame, apleistame tvarte, kur visi langai be stiklų, vaizdelis tikrai žiaurus: žiurkės spėjo nugraužti karvės tešmenį, lūpas, akis... Apgraužta ir nugaišusi telyčaitė...
Plačiau

2010-01-16, Nr. 6(2509)
* "Piniginę pildo ekologiški kiaušiniai"

Ekonomistai pasakytų, o supratingesni ūkininkai su jais sutiktų, kad didesnę pridėtinę vertę sukuria, vadinasi, ir piniginę labiau pastorina ne pirminiai, žaliaviniai, augalininkystės, bet gyvulininkystės produktai. Tai – pienas, mėsa, paukštiena, kiaušiniai ir kt. Tačiau dauguma Lietuvos ekologinių ūkių, tenkindamiesi anksčiau mokėtomis nemažomis subsidijomis, nuėjo lengviausiu keliu: auginti ir parduoti javus. Galiausiai jų pasiūla ėmė viršyti paklausą, ekologiški grūdai tapo pigūs. O Šakių r. Kerų kaimo ūkininkai Irena ir Edvardas Gelažiai pasirinko kur kas sunkesnį, bet labiau užtikrintą variantą – prieš penkerius metus užveisė ekologinį paukštyną. Dabar šeima įsitikino, jog neapsiriko: pirkėjų ekologiškiems kiaušiniams netrūksta, o už juos gaunama kaina irgi verta pastangų.
Plačiau

2010-01-14, Nr. 5(2508)
* "Padangų utilizavimas - aplinkosaugininkų galvos skausmas"

Galioja Seimo priimti aplinkosaugos įstatymai, Vyriausybės nutarimai, aplinkos ministro įsakymai, savivaldybių sukurptos atliekų tvarkymo sistemos ir taisyklės, tačiau kaip buvo, taip ir tebėra apšiukšlintos pakelės ir pamiškės. Po laukus plaikstosi polietileno plėvelių skiautės, guli nuo kelių pylimų nuriedėjusios naudotos padangos, buteliai, skardinės ir kitoks šlamštas. Aplinkosauga nededa daug pastangų, kad visuomenė laikytųsi teisės aktų, bet jiems rengia vis naujus papildymus ar pataisas, siekdama didesnio jų efektyvumo. Šiuo metu Seimo komitetuose jau svarstomas Atliekų tvarkymo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo projektas, pagal kurį būtų aiškiau nustatytas teršėjas ir mokėtojas už aplinkos taršą.
Plačiau

2010-01-14, Nr. 5(2508)
* "Lietuvai atstovausime „Žaliojoje savaitėje“

Sausio 15 dieną Vokietijoje, Berlyno parodų centre, duris atveria tarptautinė maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2010“ („Grüne Woche 2010“). Iki sausio 24 d. truksiančioje jubiliejinėje, 75-ąjį kartą rengiamoje parodoje Lietuvos atstovai: šeimos ūkiai, nedidelės maisto produktų gamybos įmonės pristatys kulinarinį paveldo ženklą turinčius maisto produktus, senų tradicijų lietuviškos virtuvės gardėsius, tautinio paveldo produktus, kaimo amatus – visa tai atskleidžia mūsų krašto gilias tautines tradicijas, papročius, kultūrą. Įmonėms tai puiki galimybė ne tik pristatyti savo produkciją, bet ir užmegzti naudingus ryšius, padėsiančius sėkmingai plėtoti verslą su užsienio partneriais. Apie tai, kaip tarptautinėje maisto parodoje žada pasirodyti mūsų šalies atstovai, paprašėme mintimis pasidalyti žemės ūkio viceministrą Mindaugą KUKLIERIŲ:
Plačiau

2010-01-12, Nr. 4(2507)
* "Viskas sukurta savo rankomis"

Ukmergės rajono Kazimieravos kaimo ūkininkai Danguolė ir Algimantas Paškevičiai ne iš tų, kurie skundžiasi sunkia žemdirbio dalia. Ši aukštaičių šeima pamažu, nesivaikydama vienadienio pelno, tačiau užtikrintai, pasikliaudama tik šeimos narių sugebėjimais ir kasdieniu darbu eina į priekį. Todėl nenuostabu, kad praėjusieji, visuotinės ekonominės krizės ženklu pažymėti metai Paškevičiams nebuvo blogi. Atvirkščiai, ūkis tapo tradicinio konkurso „Metų ūkis 2009“ pirmosios vietos laimėtoju Ukmergės rajone. Bet net vien šie laurai džiugino ūkininkus. Šeima didžiąsias metų šventes draugų, kaimynų ir artimų giminaičių būryje atšventė naujame name. Su juo Paškevičiai sieja ir nemažai ateities planų...
Plačiau

2010-01-12, Nr. 4(2507)
* "Pinigai plauti neįgaliųjų sąskaita"

Apie tai, kad gali būti švaistomos būsto pritaikymo žmonėms su negalia skiriamos lėšos, Raseinių rajono neįgalieji pirmiausia pranešė Seimo nariui Edmundui Jonylai. O šis - Neįgaliųjų reikalų departamentui. Atlikęs patikrinimą departamentas konstatavo, kad Raseinių socialinių paslaugų centras iš tiesų neteisėtai panaudojo daugiau kaip 40 tūkst. Lt valstybės biudžeto lėšų. Po šio pranešimo į Raseinius atvykę Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai atliko kratas Socialinių paslaugų centro patalpose ir šio centro direktorės Violetos Augustaitienės namuose...
Plačiau

2010-01-09, Nr. 3(2506)
* "Audra stiklinėje"

Kam naudingas „perversmas“ LMGAGA?
Plačiau

2010-01-09, Nr. 3(2506)
* "Jaunuolio žūtis grūduose - neįvertinta rizika?"

Panevėžio r. „Krekenavos“ bendrovės darbuotojai sukrėsti įvykusios tragedijos. Pirmosiomis metų dienomis bokštiniame grūdų sandėlyje žuvo pagalbinis darbuotojas, devyniolikmetis Tadas Adamkevičius. Kokiu būdu vaikinas prasmego metalinėje 14 m aukščio ir 12 m pločio grūdų saugykloje, kur laikyta 800 t grūdų, atsakymo kartu su darbdaviu ieško prokuratūra ir Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Panevėžio skyriaus specialistai. Tiriama versija, kad į grūdų rezervuarą vienas įlindęs jaunuolis stengėsi nuplėšyti nuo vidinių sienų prišalusių grūdų sluoksnį ir užduso prasmegęs grūduose.
Plačiau

2010-01-07, Nr. 2 (2505)
* "Veršelių eksportavimas - ne vienadienių verslininkų veikla "

Šalies galvijų augintojai pastarosiomis dienomis aktyviai svarsto, dėl kokių priežasčių Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuo sausio 1 d. sugriežtino reikalavimus veršelių eksportui – ar tai yra lobistinės mėsos perdirbėjų veiklos, siekiant užsitikrinti reikiamą pigios žaliavos kiekį, rezultatas, ar yra kitos objektyvios aplinkybės. Labiausiai ūkininkams rūpi klausimas, ar naujoji tvarka apskritai neužkirs kelio prekybai veršeliais iš Lietuvos. Pakomentuoti esamą situaciją ir atsakyti, kokios priežastys paskatino sugriežtinti reikalavimus veršelių eksportui bei kokie jie nuo šiol bus, „Ūkininko patarėjas“ paprašė VMVT direktorių Kazimierą LUKAUSKĄ.
Plačiau

2010-01-07, Nr. 2 (2505)
* "Gerumo dovanos kaimo turizmo sodyboje "

Laimutės ir Stasio Sadauskų kaimo turizmo sodybos Kauno rajone, Antalkių kaime, didžiulėje rąstų troboje užvakar smagiai šurmuliavo gausi, širdingų saitų siejama šeima. Jos branduolį, be sodybos šeimininkų, sudarė Kauno rajono vaikų namų auklėtiniai bei pakaunėje kaimo turizmu besiverčiantys entuziastai. Pastarieji likimo nuskriaustiems vaikams dovanojo Kalėdų šventę. Ji, su didele meile parengta, truko ne valandą, ne dvi, tris.
Plačiau

2010-01-04, Nr. 1 (2504)
* "Astrologinių prognozių pieno puta"

Į Lietuvoje populiarių raganų ir astrologų chorą įsijungė šalies pieno perdirbėjai: dar nepasibaigus 2009-iesiems paskelbė, jog nuo 2010 m. sausio 1 d. už superkamą pieną mokės 10 proc. mažesnę kainą. Gal jiems Kūčių naktį prabylančios karvės pašnibždėjo, jog nuo sausio pirmosios duos liesesnio, vandenį primenančio pieno? Vieša paslaptis, kad visi oficialiai registruotų pieno supirkėjų (Žemės ūkio ministerijos duomenimis, tokių yra 62) punktų vadovai, pienvežių vairuotojai žino tūkstančius būdų, kaip surinkti tikrų ir neegzistuojančių (iš rinkos „pasitraukusių“) karvių pieną, „teisingai“ subalansuoti baltymų ir riebalų procentus, „padalyti“ inhibitorius, kad žaliavos kaina atitiktų į laboratoriją nusiųstų pieno mėginių duomenis
Plačiau

2010-01-04, Nr. 1 (2504)
* "Skersime ir valgysime patys?"

Įsigaliojus naujai tvarkai nuo sausio 1-osios kai kurie ūkininkai nebegali parduoti nė vieno veršelio ar galvijo Europos Sąjungos šalims. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Informacinių sistemų ir informacijos skyriaus vyriausioji specialistė Elena Nalivaikienė „ŪP“ patvirtino, jog tikrai nuo sausio 1-osios teisę eksportuoti gyvulius į ES turi tik beveik 100 Lietuvos ūkininkų.
Plačiau

2009-12-31, Nr. 154 (2503)
* "Kas laukia valstybės globojamų vaikų?"

Vyriausybei nusprendus naikinti apskritis, ieškoma, kas galėtų priglausti socialinės paskirties įstaigas. Viešvilės vaikų globos namų ir Smalininkų specialiosios internatinės mokyklos steigėjo teises siūloma perimti Jurbarko r. savivaldybei, tačiau provincijos politikai baiminasi, kad kartu su beglobiais ir neįgaliais vaikais turės prisiimti ir didžiulę finansinę naštą. Prieš pat Kalėdas Jurbarko politikai numojo ranka į gailestingumą ir vieningai nusprendė: įstaigomis, kuriose gyvena ir mokosi ne vien Jurbarko r. vaikai, turėtų rūpintis ministerijos.
Plačiau

2009-12-29, Nr. 153(2502)
* "Naminukė ir Amerikos atradimas"

Latvijoje naminę degtinę po Naujųjų legaliai varys iš visko, kas auga ant žemės: uogų, vaisių, kviečių, miško gėrybių... Tuo tarpu Lietuvoje dėl davatkiškų baimių biudžetas netenka šimtų milijonų litų akcizo
Plačiau

2009-12-29, Nr. 153(2502)
* "Kelias į aukštąsias studijas kitąmet - dar sunkesnis"

Jau aiškėja, kad 2010-aisiais abiturientams patekti į valstybės finansuojamas aukštojo mokslo studijų programas bus dar sunkiau negu šiemet. Gera žinia ta, jog kitąmet stojantiesiems į agronomiją, veterinariją ar kitas panašias agrarines specialybes dėl studijų krepšelių nebereikės konkuruoti su medikais. Tačiau ar tokių pakeitimų užtenka, kad Lietuvos žemės ūkio universitetas (LŽŪU) bei Lietuvos veterinarijos akademija (LVA) surinktų norimą pirmakursių skaičių, o po kelerių metų žemės ūkis nepritrūktų jaunų aukštąjį mokslą baigusių specialistų?
Plačiau

2009-12-24, Nr. 152(2501)
* "20 metų drauge"

„Ūkininko patarėjas“ su pertraukomis buvo leidžiamas Kaune 1925-1944 metais. Iš pradžių tai buvo knygelės dydžio 32-48 puslapių apimties nemokamai ūkininkams siuntinėjamas mėnesinis leidinys. Jo vienkartinis tiražas 1925-1926 metais siekė 60-80 tūkst. egzempliorių. Nuo 1927-ųjų „Ūkininko patarėjas“ – jau prenumeruojamas 14 tūkst. egzempliorių laikraštis su nemokamais „Ūkininko knygynėlio“ priedais. Nuo 1929 m. „Ūkininko patarėjas“ tapo savaitiniu žemės ūkio laikraščiu, 1939 m. pasiekusiu 90 tūkst. egzempliorių tiražą. 1940 m. „Ūkininko patarėjas“, kaip ir kiti to meto laikraščiai, buvo uždarytas, o jo bazėje pradėtas leisti kitas, sovietinės valdžios palaimintas leidinys – „Valstiečių laikraštis“. Antrojo pasaulinio karo metais (1941-1944) „Ūkininko patarėjo“ leidyba buvo atnaujinta.
Plačiau

2009-12-22, Nr. 151(2500)
* "Koks lietuvis be žirgo? Kokia žirgininkystė be totalizatoriaus?"

Žirgų sportas – vienas populiariausių pasaulyje. Į jų lenktynes susirenka tūkstančiai žiūrovų. Skirtingai nuo kitų sporto šakų, žirgų populiarumą lemia galimybė lošti ir išlošti dideles sumas, kurios totalizatoriuje priklauso ne vien nuo lošėjo sėkmės, bet ir nuo gebėjimo įvertinti ristūnų galimybes. Lietuvoje ristūnų lenktynių fondai nedideli, neliko ir paramos už veislinius žirgus. Pas mus žirgų lenktynėse nelošiama ir sunku pasakyti, kada bus rengiamas totalizatorius, nors žirgų sporto entuziastai teigia, kad jis būtų didelė parama žirgų augintojams ir sportininkams.
Plačiau

2009-12-19, Nr. 150(2499)
* "Po metų kitų agronomai taps „deficitu“

Mokslininkų atliktos prognozės rodo, kad netolimoje ateityje aukštuosius mokslus baigusių žemės ūkio specialistų poreikis Lietuvos agroverslui nemažės. Tačiau pradėta aukštojo mokslo reforma įstojusiųjų į žemės ūkio aukštąsias mokyklas pirmakursių skaičių pakreipė priešinga linkme. Agroverslo atstovai pagrįstai baiminasi, kad po kelerių metų jie pristigs reikiamų specialistų. Ką daryti?
Plačiau

2009-12-19, Nr. 150(2499)
* "Aikštėje prie eglės - tėvų ir vaikų džiaugsmas"

Lazdijų Nepriklausomybės aikštę papuošė reto grožio kalėdinė eglė su gausybe žaisliukų ir girliandų. Savaitgalį lazdijiškių laukė dar vienas netikėtas renginys – mediniame aptvare jaukiai bėginėjo, šlamštė šieną dešimt kalėdinėmis kepuraitėmis padabintų avyčių. Nors ir baukštokos švelniapūkės, bet dažnam ir paglostyti jas pavyko... Jos priminė prakartėlę, be kurios neįsivaizduojama gražiausia metų šventė.
Plačiau

2009-12-17, Nr. 149(2498)
* "Žuvų ikrelius perins politikai?"

Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras (LVŽŽTC) ir Laukystos žuvų veislynas nuo balandžio 1 d. bus prijungti prie Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM). Šiuo metu intensyviai rengiamasi vykdyti šį sumanymą. LVŽŽTC jau nusiaubė pirmoji reorganizacijos banga – atleista apie 40 centro darbuotojų, tarp jų aukštuosius ichtiologijos mokslus baigusieji ir daugiametės patirties šioje srityje turintieji specialistai. Atleidimo lapeliai įteikti ir likusiesiems darbuotojams. Tad atrodo, kad LVŽŽTC ne prijungiamas, o išformuojamas. Šis Vyriausybės sprendimas prieštaringai vertinamas vidaus vandenų žuvininkystės specialistų.
Plačiau

2009-12-14, Nr. 148(2497)
* "Pardaviau krosnį kaimynui, dabar laukiu, kad jis pakurtų, nes šalta..."

– Aš sodinu mišką, kaimynas kerta, abu gauname Europos Sąjungos išmokas, o rezultatas nulinis, - sako Dainių kaime (Kaišiadorių r.) ūkininkaujantis Pranciškus Šliužas ir priduria, jog ta parama primena namo šeimininką, kuris pardavė krosnį kaimynui ir dabar prašo, kad tas ateitų ją pakurti, nes atėjo žiema. Pasak tėviškėn sugrįžusio žemės ūkio specialisto, buvusio ministerijos valdininko ir žurnalisto, kasdien jis patiria tūkstantį nesąmonių, kurias ant ūkininko galvos siunčia tūkstantmetį mininčios Lietuvos valdžios atstovai.
Plačiau

2009-12-12, Nr. 147(2496)
* "Gaišenų paslaptis"

Gruodžio pradžioje pirmiausia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) interneto tinklalapyje, o po to ir spaudoje pasirodė informacija, jog „Girelės paukštyne” sugedus ventiliacijai nugaišo apie 15 tūkst. vištų. Tokių nelaimės atvejų, deja, pasitaiko beveik kiekvienais metais. Turint galvoje, kad paukščių krinta ne vienetai, o tūkstančiai, suprantama, jog bendrovės patiria daug nuostolių. O visuomenėje sklando gandai, kad, norint sumažinti tuos nuostolius, paukščių gaišenos ne utilizuojamos, bet lyg ir kitaip sunaudojamos. Gal pašarui, o gal ir žmonių maistui. Ar tokie dalykai įmanomi, „Ūkininko patarėjas” nutarė įsitikinti pasekdamas įvykių eigą ir prašydamas atsakingų įstaigų bei asmenų už paukščių gaišenų sutvarkymą ir utilizavimą faktą patvirtinančių dokumentų kopijų.
Plačiau

2009-12-12, Nr. 147(2496)
* "Rūpintojėlio paunksnėje"

Ežerėliai, pelkėti plotai, pievomis apaugusios žemumos bei miškeliai – tai Palenkės vaivadijos kraštovaizdis, labai jau panašus į mūsiškį - lietuviškąjį. Baltstogės (Bialystoko) krašte yra išlikusių senosios Lietuvos kaimo kultūros pėdsakų. Nuo seniausių laikų čia, be lenkų, ukrainiečių, baltarusių, gyvena ir nemažai lietuvių. Daugiausia jų išlikę Punsko valsčiuje. Savivaldybės sekretoriaus Jono Vaičiulio duomenimis, lietuviai čia sudaro 80 proc. visų valsčiaus gyventojų. Dauguma jų ūkininkauja. Vaivadijoje vidutinis ūkis – apie 25 ha, tai didesnis negu visos Lenkijos vidutinė ūkio valda. Ūkininkai jauni, išsilavinę, pažangūs, sėkmingai naudojasi Europos Sąjungos paramos fondais.
Plačiau

2009-12-10, Nr. 146(2495)
* "Nematydami dramblio, aptiko krislą"

Dar ilgai murkdysimės ekonominio nuosmukio baloje, nes maknojant purvyne lengviau vogti, sukčiauti, krauti turtus savon kišenėn nemokant valstybei mokesčių, tarpstant „šešėlyje“. Lygiai metus pabuvusi valdžios Olimpe Andriaus Kubiliaus Vyriausybė tikina, jog jau lipame iš duobės. Apmaudu, kad toje duobėje nepaliekamas senas, neveiklus, biurokratiniu voratinkliu ir šeimynine ranga apraizgytas, jokio „saulėlydžio“ neįveikiamas valdininkijos balastas. Sėkmingai tarpsta neįveikiami tas pačias funkcijas atliekantys kontrolieriai, inspektoriai – baudėjų ešelonas, viena ranka žlugdantis verslą ir smaugiantis iniciatyvas, o kita – reikalaujantis valdžios malonių ir piliečių kyšių. Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba saulei leidžiantis mėgina užveržti kilpą Lietuvos kulinarijos paveldo fondui. Kokį amžiaus nusikaltimą padarė ši viešoji įstaiga, gelbstinti nykstančius tradicinius lietuviškus maisto gaminius?
Plačiau

2009-12-10, Nr. 146(2495)
* "Ūkininkai laimėjo bylą prieš ,,visagalius“ pareigūnus"

„Gal norėtumėte išgirsti apie absurdo bylą?“ – pasiūlė į redakciją paskambinęs Petras Vaitelis, ūkininkas iš Ąžuolaičių kaimo. Norėjome. Ir išgirdome, kaip trys ąžuolaitiškiai – Rolandas Liutkevičius, Feliksas Ūsas ir Petras Vaitelis, prieš pusantrų metų susiruošę užsėti 50 ha žemės Biržų krašte, buvo Pasvalio-Talačkonių kelyje sulaikyti muitininkų. Išgirdę absurdiškus klausimus, kodėl be dokumentų veža sudvejintus traktoriaus ratus ir žolių sėklą, suglumę ūkininkai pareigūnams pasirodė įtartini, vėliau tapo kalti. Muitininkų iškviesti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) specialistai juos nubaudė 2,5 tūkst. Lt bauda. Už tai, kad iš nuosavų ūkių Kėdainių r. į žemę Biržų rajone vežėsi „krovinį be važtaraščio“, žemdirbiai buvo prilyginti kontrabandininkams.
Plačiau

2009-12-08, Nr. 145(2494)
* "Smulkieji daržovių augintojai dirba ir naktimis"

Penkta valanda ryto. Tačiau Kauno prekybos miestelio „Urmas“ vartai jau atviri. Čia vienoje automobilių stovėjimo aikštelių išsirikiavusios kelios eilės furgonų su iškrautais maišais bulvių, morkų, burokėlių, žalumynų. Šalia jų, laukdami pirkėjų, stoviniuoja sužvarbę vyrai. Dauguma jų – smulkieji ūkininkai, besiverčiantys daržovių auginimu. „Ūkininko patarėjui“ jie vienu balsu tvirtina, kad pusiaunakčiais keliasi iš lovos ir važiuoja į Kauną todėl, kad tai yra vienintelis būdas parduoti išaugintą produkciją, kuri patekimo galimybėmis į didžiuosius prekybos centrus ir kainomis negali konkuruoti nei su įvežtine, nei su išauginta stambiųjų Lietuvos daržovių augintojų, nors kokybe tikrai nėra prastesnė ar brangesnė.
Plačiau

2009-12-08, Nr. 145(2494)
* "Kas pasakys, kaip kovoti su girtuoklyste?"

Pasvalio rajono Krinčino krašto bendruomenė jau pusantrų metų aiškinasi teismuose dėl savo aktyvių kovos su girtavimu metodų. „Teismo sprendimas nebesvarbus. Pavargome. Norime ramiai dirbti. Gal kitiems pravers mūsų bylinėjimosi patirtis“, - taip dabar sako bendruomenės moterys, už kelių savaičių sulauksiančios Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimo dėl bendruomenės blaivinimo iniciatyvos teisėtumo.
Plačiau

2009-12-05, Nr. 144(2493)
* "Lenkai tvenkiniuose išaugintų žuvų į Lietuvą neeksportuoja"

Žemės ūkio ministerija šalies žiniasklaidos atstovams surengė išvyką į Lenkijos Olštyno Stanislovo Sakovičiaus vidaus vandenų žuvininkystės instituto Ežerų žuvininkystės skyriaus Eksperimentinį žuvivaisos centrą (bazę) „Dgal“, esantį netoli Gižicko miesto, Piečarki (Pieczarki) vietovėje. Lydimi žemės ūkio ministro vyriausiojo patarėjo Vytauto Grušausko ir Punsko valsčiaus sekretoriaus Jono Vaičiulio, jie apžiūrėjo modernią įmonės žuvų veisimo uždarose patalpose įrangą bei įrenginius, įsigytus pasinaudojant Europos Sąjungos parama, domėjosi Lenkijos vidaus vandenų žuvininkystės plėtra.
Plačiau

2009-12-05, Nr. 144(2493)
* "Žemė - tik tautiečiams!” - patriotizmas ar populizmas?"

Šiuo metu Lietuvoje užsieniečiai (fiziniai asmenys) pirkti žemės negali, jie tai galėtų daryti tik nuo 2011 m. gegužės, kai baigsis septynerių metų pereinamasis laikotarpis, kuris prasidėjo 2004 m., Lietuvai įstojus į ES. Tačiau realybė tokia, kad apie 0,5 mln. ha Lietuvos žemės užsieniečiai jau yra supirkę per tarpininkus, o Vyriausybei siūloma aiškintis, kiek žemės sklypų įkeista bankams, kiek jos jau parduota įvairioms bendrovėms, kurių savininkai yra užsieniečiai (Lietuvos ir užsienio bendros įmonės gali žemę pirkti). Prieš savaitę Seimas priėmė rezoliuciją „Dėl žemės ūkio ir miškų paskirties žemės pardavimo užsieniečiams draudimo pratęsimo”. Seimas yra pradėjęs svarstyti ir kitas siūlomas pataisas – sugriežtinti žemės pardavimą užsieniečiams ir leisti įsigyti ją tik nuo 2018 m. Seimas įpareigojo Vyriausybę derėtis su Europos Komisija ir įrodyti pereinamojo laikotarpio draudžiant įsigyti žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio žemę užsieniečiams pratęsimo iki 2013 metų būtinybę. Šį šeštadienį „Ūkininko patarėjas” pašnekovų klausia: „Ar turi prasmę įvairios rezoliucijos ir iniciatyvos, jeigu užsieniečiai jau dabar beveik nevaržomai perka Lietuvos žemę? O gal tai tik lengvos parlamentarų politinio kapitalo paieškos?”
Plačiau

2009-12-03, Nr. 143(2492)
* "Europos Sąjunga pradėjo pūti nuo galvos"

Kaip nurodo ES reglamentai, Europos Komisija (EK) penkerių metų kadencijai turi būti patvirtinta per šešis mėnesius po Europos Parlamento rinkimų. Jie vyko birželio 4-7 dienomis, dabartinės ES Komisijos įgaliojimai baigėsi jau spalio 31 d., tačiau ji nė nemano skirstytis. EK oficialiame tinklalapyje kabo keistas užrašas, kad neegzistuojančios Komisijos nariai „prižiūri postus“, kol bus patvirtinta nauja Komisija. Europos Parlamentas tik kitų metų sausio 11 d. prisirengs svarstyti būsimųjų ES komisarų sąrašą ir neaišku, ar visus pasiūlytus kandidatus, taip pat ir Lietuvos atstovą finansininką Algirdą Šemetą, patvirtins. „Ūkininko patarėjas“ paklausė buvusių bei esamų Lietuvos europarlamentarų ir politologų, ar Europos Parlamento nariai neturėtų labiau pasirūpinti, kad pasaulinės krizės laikais neoficiali ES vyriausybė būtų sudaryta laiku.
Plačiau

2009-12-03, Nr. 143(2492)
* "Kai skolininkas ims auksinius kiaušinius dėti..."

„Ūkininko patarėjo“ redakciją pasiekė Skuodo r. ūkininkės skundas, kuriame pareikštas noras surėžti rašinį, kaip vienos pieno perdirbimo įmonės atsakingas darbuotojas „padeda aferistui mulkinti ūkininkus, garantuodamas, kad sumokės už jo paslaugas, bet pinigų neperveda iki šiol“. Po kurio laiko ūkininkė šio rašinio autoriui elektroniniu paštu atsiuntė jau kitą laišką: „Dabar gal jau kokį tūkstantį litų ir perves. Gal renkite straipsnį, bet dar neduokit spausdinti, nes noriu gauti pinigus, mano padėtis yra labai sunki.“ Kas tai – noras atskleisti šiandienos gyvenimo ydas ar tiesiog siekis pasinaudoti „Ūkininko patarėjo“ vardu kaip įrankiu skolai išmušti? Sukame pas ūkininkę Marytę Dvarionienę į Daujotų kaimą, iš kur pagalbos šauksmas ir atsklido, tačiau neįtariame, kad įklimpsime į problemų, informacijos ir intrigų liūną, o menkutė skola virs šimtus kartų didesne.
Plačiau

2009-12-01, Nr. 142(2491)
* "Noras tartis visada vertinamas"

Statistika rodo, kad pastaruoju metu daugėja nemalonumų dėl negrąžintų skolų. Prastai dėl to jaučiasi ne tik skolininkai, bet ir skolintojai, nes tai trukdo jų tolesniam verslui. Tad privatūs asmenys bei įmonės, pardavusios produkciją arba paslaugas ir nesulaukdamos pelnyto užmokesčio iš užsakovų, kreipiasi į skolų išieškotojus. Skolos, žinoma, staiga neatsiranda, tačiau ką daryti, jeigu jus skolininkas nuvylė arba pats neįstengiate grąžinti skolų? Apie kreditorių ir skolininkų santykius su UAB „Creditreform Lietuva” direktoriaus pavaduotoju Borisu CHIJENU kalbėjosi „Ūkininko patarėjo” korespondentė Vanda VASILIAUSKAITĖ.
Plačiau

2009-12-01, Nr. 142(2491)
* "Mėsiniai galvijai - ūkininko nenuvylusi idėja"

Šalyje turime daugybę augalininkystės ūkių. Nemaža dalis jų vysto ir ekologinę žemdirbystę, tačiau Kauno r. Padaugupės kaimo ūkininko Nikolajaus Dubnikovo ūkis ypatingas tuo, kad 400 ha plote ne tik ekologiškai bei intensyviuoju būdu auginamos grūdinės kultūros, bet ir laikoma pusšimtis mėsinių galvijų mišrūnų. Mėsinės galvijininkystės Lietuvoje pradininko ir aktyvaus jos propaguotojo, pirmojo Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktoriaus, LVA profesoriaus Česlovo Juknos nuomone, šio ūkio pavyzdys įrodo, kad mėsinė galvijininkystė gali būti ekonomiškai apsimokantis papildomas ūkio verslas.
Plačiau

2009-11-28, Nr. 141(2490)
* "Damoklo kardas virš ,,Algirdiškių“ ir Sartų žirgyno"

Nerimą ir įtampą išgyvena naikinti ruošiama Panevėžio veislininkystės bendrovė, prie kurios tik pernai prijungtas veislinių gyvulių parodų centras „Algirdiškiai“. Liūdnos nuotaikos ir likviduoti numatytoje Sartų žirgyno bendrovėje, kur laikomas nacionalinis pasididžiavimas – žemaitukai ir Lietuvos sunkieji arkliai.
Plačiau

2009-11-28, Nr. 141(2490)
* ",,Rovisos ir Natangos“ bankrotas pakvipo afera"

Greitai sukaks dveji metai, kai Šilalės r. mėsos perdirbimo įmonei UAB „Rovisa ir Natanga“ paskelbtas bankrotas. Žemdirbiams už parduotą produkciją bendrovė liko skolinga per 1,5 mln. Lt. Tuomet ne vienas rajono ūkininkas „ŪP“ teigė, jog „Rovisa ir Natanga“ į bankrotą buvo nuvaryta tyčia. Šis jų įtarimas dar labiau sustiprėjo, kai anądien kiaulių augintojas Stasys Dinapas buvusį mėsos perdirbimo įmonės generalinį direktorių Romaną Irtmoną išvydo siūlantį dešras kaimo parduotuvei.
Plačiau

2009-11-26, Nr. 140(2489)
* "Žuvis ieško, kur giliau,o miškininkai - kokiai ministerijai priklausyti geriau"

Kone pusė miškų Lietuvoje – privatūs. Jų plotas - 790 tūkst. ha, privačiose giraitėse kasmet paruošiama apie 2,5 mln. kub. m medienos. Šalyje yra apie 240 tūkst. privačių miškų savininkų. Tačiau visa ši gausi bendruomenė pasigenda valdžios dėmesio ir biudžeto lėšų savo projektams. Pasak vakar Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) prezidiumo posėdyje kalbėjusio Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) valdybos pirmininko Algio Gaižučio, asociacija pageidauja, kad atsakomybę dėl privačių miškų iš beveik jais nesirūpinančios, o tik “inspektuojančios” Aplinkos ministerijos perimtų Žemės ūkio ministerija. Šiems smulkiųjų miško savininkų siekiams pritaria ir Seimo Kaimo reikalų komitetas.
Plačiau

2009-11-26, Nr. 140(2489)
* "Paskutinio pasispardymo smūgis - paveldo išsaugojimui"

„Saulėlydžio nesustabdysi“, – patikino Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, prisiminęs savo pirmuosius pažadus nuožmiai kovoti su išplitusiu biurokratiniu užkratu valstybės tarnystėje. Užmojis platus – išnaikinti masiškai pristeigtų kontroliuojančių institucijų bastioną. Saulėlydžio akiratyje atsidūrė ir nežinia ką veikianti Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba (VTAKT). Beje, tokią žodinę iniciatyvą įžengdamas į Vyriausybės rūmus buvo išsakęs ir A. Kubiliaus pirmtakas Gediminas Kirkilas. Jam nepasisekė, o kaip pasiseks dabartiniam Vyriausybės vadovui? Kas ta neįveikiamoji tvirtovė – alkoholį ir tabaką kontroliuojanti institucija? Kodėl jai nuolaidžiaujama, net akivaizdžiai matant jos bejėgiškumą kovojant su nelegalaus alkoholio tvanu? Kodėl toleruojama jos menkavertė ir nepamatuota „kova“ ieškant juokingų pažeidimų restoranuose, baruose, kavinėse ir kioskuose? Koks užsakymas – toks ir atsakymas. Tačiau klesti neliečiamas monopolininkų klanas, prieš kurį lenkia galvas politikai. Tad visai nesukėlė nuostabos gal jau ir paskutinis šios valstybinės tarnybos pasispardymas – suduoti smūgį Lietuvos kulinarijos paveldo fondui, apkaltinus jį nelegaliu naminės degtinės laikymu.
Plačiau

2009-11-24, Nr. 139(2488)
* "Ūkininke, žinok, - esi stebimas"

Į redakciją paskambinęs „anonimas“ tiesiai šviesiai rėžė, kad nori paskųsti ūkininką, kuris prastai savo laukuose tvarkosi: pupas užuot kūlęs užarė, javų laukas buvęs toks žolėtas, kad paskui plūgą ilgiausios kasos vilkosi. Skambinusysis dar piktinosi, kad tokie nevaleikos gauna išmokas už neprižiūrėtus pasėlius, dėl jų nukenčia kiti dorai ūkininkaujantieji. „Anonimas“ reikalavo tučtuojau vykti su visomis atsakingomis institucijomis pas apsileidėlį ūkininką ir jį bausti, tačiau pats nepanoro nei kelio parodyti, nei prisistatyti kas esąs. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) per šiuos metus panašių anoniminių pranešimų yra gavusi arti 500, kurių maždaug pusė pasitvirtino, tačiau kita pusė buvo melagingi, kitaip tariant, tiesiog kažkieno išlietas pavydas ar pyktis. Buvo smalsu išsiaiškinti, kaipgi yra nurodytuoju atveju ir kaip į panašius pranešimus reaguoja atitinkamos tarnybos.
Plačiau

2009-11-24, Nr. 139(2488)
* "Gubernijos giria nepašykštėjo"

Gubernijos giria praėjusį šeštadienį svetingai priėmė „Meisterio ir Margaritos“ tradicinės parodomosios, jau vienuoliktąjį kartą surengtos medžioklės dalyvius. Per 10 tūkst. ha užimantys miškai driekiasi net iki Mūšos, tad žvėrims buvo kur pasislėpti nuo medžiotojų. Deja, nepavyko, nors jau nuo antradienio „žinojo“, kad šeštadienį bus medžiojami – būrelio medžiotojai apžiūrėjo jų takus ir net šaulių vietas sužymėjo...
Plačiau

2009-11-21, Nr. 138(2487)
* "Ar įpirks valstybės žemę jaunieji ūkininkai?"

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiemet sudaryta 1290 valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo–pardavimo sutarčių dėl 14,7 tūkst. ha žemės. Aktyviausi pirkėjai Šiaulių, Panevėžio, Kauno, Marijampolės apskrityse. Tarp norinčiųjų pirkti žemę – nemažai jaunųjų ūkininkų, tačiau jie pastebi, jog esama rimtų kliūčių šiame procese. - Norime, kad mus išgirstų, suprastų ir paaiškintų, kodėl kai kuriose vietovėse trukdoma įsigyti valstybinės žemės, - į vykusį susitikimą su Žemės ūkio ministerijos atstovais „Ūkininko patarėją” dalyvauti sykiu pakvietę sakė jaunieji ūkininkai.
Plačiau

2009-11-21, Nr. 138(2487)
* "Išlaidoms neimlus verslas"

- Bitininkai vieni pirmųjų priartino miesto žmogų prie kaimo, išmokė mylėti bites, džiaugtis jų darbo vaisiais, - sako Kauno bitininkų draugijos pirmininkas ir Žemės ūkio rūmų konsultantas Juozas Jankauskas. Prieš kelerius metus ūkininko (bitininko mėgėjo) ir politiko Kazio Starkevičiaus iniciatyva prie vieno prekybos centro Kauno Dainavos mikrorajone rugpjūčio 15-ąją pradėtos rengti medaus ir žolynų šventės. Bitininkai siūlydavo savo ūkių produkcijos, aiškindavo apie medaus ir kitų bičių produktų naudą sveikatai, vaišindavo medumi ir midumi. Daugiau nei 300 narių turinčiai Kauno bitininkų draugijai tokios šventės atsipirkdavo ne tik skambančiais litais. Miesto ir kaimo žmonės diskutuodavo apie sveikatą, dalydavosi vaistų, gėrimų ir konditerijos gaminių receptais. Be rugpjūčio mėn., medkopiui pasibaigus, vykusių švenčių, kauniečiai su bitininkais susitikdavo rudenį per Derliaus dieną, pavasarį – Kazimiero mugėje, tradicinėse žemės ir miškų ūkio parodose šalia Lietuvos žemės ūkio universiteto.
Plačiau

2009-11-19, Nr. 137(2486)
* "Žvėrelių augintojai su nerimu laukia kailių aukciono"

Šiuo metu Lietuvoje veikia per 40 stambesnių kailinių žvėrelių ūkių, per metus užauginama ir Europos aukcionuose parduodama apie 700 tūkst. audinių ir apie 2 tūkst. lapių kailių. Audinių augintojai Vida ir Arvidas Šnipai iš Raseinių r. Pajakališkių kaimo gruodžio aukciono Kopenhagoje laukia su dideliu nerimu. - Audinės kailiniai ar kepurė – tai ne duona ar pienas, kuriuos žmogus vartoja kasdien, o prabangos prekė. Neturėdamas pinigų žmogus jų gali ir atsisakyti. Vasario mėnesį įvykęs kailių aukcionas tą jau parodė. Pirkėjai iš Kinijos už audinės kailiuką mokėjo tik 20–22 eurus. Nors tokia kaina vos bepadengia žvėrelių auginimo išlaidas, bet džiaugiamės, kad išvis pavyko kailius parduoti. Priešingu atveju tektų išmušti visus žvėrelius ir ant fermos durų pakabinti spyną, - teigė žvėrelių augintojas A. Šnipas.
Plačiau

2009-11-17, Nr. 136(2485)
* "Lietuvoje bręsta sąlygos antrajai konstitucinei monarchijai?"

Prieš 91 metus, 1918 m. lapkričio pradžioje, Lietuvos valstybės taryba atstūmė savo pačios išrinktą karalių Mindaugą II (hercogą Wilhelmą von Urachą), kuris iš Vokietijos Viurtembergo žemės jau vežė Lietuvos Karalystės konstitucijos projektą. Šiomis dienomis mūsų šalyje simboliškai lankosi tiesioginis Lietuvos sosto įpėdinis, Mindaugo II vaikaitis, atsargos karininkas ir girininkas, kunigaikštis Inigo von Urachas. „Ūkininko patarėjo” duomenimis, Vilniuje, Kaune jį pasitinka ne tik monarchistai ir Bajorų karališkosios sąjungos nariai, bet ir aukšti politikai – ar tai reiškia, kad jau ir Lietuvos valstybininkai, išbandę parlamentinės, prezidentinės bei mišrios respublikos valdymo būdus ir jais nusivylę, pasiilgo „tvirtos rankos”, tačiau ne vietinės, korumpuotos, parsidavusios Rytams, o aristokratiškos, karališkos, nepriklausomos?
Plačiau

2009-11-17, Nr. 136(2485)
* "Savininkų ir medžiotojų santykiai - teisės aktų baloje"

„Ūkininko patarėjo“ balandžio 28 d. Nr. 50 buvo išspausdintas rašinys „Medžios ar nemedžios – vis vien blogai“, kuriame aprašytas žemės savininko ir medžiotojų konfliktas dėl žalos atlyginimo už šernų išknistas pievas. Nuo to laiko praėjo daugiau nei pusė metų, tačiau iki šiol nieko nepadaryta siekiant tą konfliktą užgesinti, žemės savininkui materialinė žala neatlyginta.
Plačiau

2009-11-14, Nr. 135(2484)
* "Pienas mūsų, supirkimo taisyklės - rusų"

Žemės ūkio ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, pieno perdirbimo įmonių vadovai įkalbinėja asocijuotus pieno gamintojus pritarti naujoms pieno supirkimo taisyklėms, kurių esą prireikė norint be kliūčių parduoti sūrius, sviestą ir grietinę Rusijai, iš užsienio eksportuotojų reikalaujančiai tyrų kaip kūdikio ašara produktų, nors tokių gamtoje nebūna. Lietuvos valdininkai jau atvirai prisipažįsta, kad naujosios taisyklės „harmonizuotos“ (suderintos) su Rusijos teisės aktais. Užvakar į Žemės ūkio rūmus susirinkę Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) nariai pareikalavo, kad žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius neskubėtų pasirašyti šio dokumento projekto, kol visų rajonų pieno gamintojai neapsvarstys, kokią žalą patirtų įsigaliojus naujosioms nuostatoms.
Plačiau

2009-11-14, Nr. 135(2484)
* "Kam būsimam staliui ar virėjai žemė?"

- Kažin, ar yra pasaulyje valstybė, kurioje taip nepaisoma eilinio piliečio teisių kaip Lietuvoje? – svarsto žmonės, nesulaukdami jiems priklausančios žemės. Nusivylusių bei apgautų piliečių ne vienas ir ne du, jų šimtai. Vyriausybės nutarimu mokymo įstaigoms, veislių tyrimų, bandymų stotims bei įvairiems institutams ir jų mokomiesiems ūkiams skirta žemė skaičiuojama tūkstančiais hektarų. Žemės ūkio paskirties žemė, kurioje žadėta plėtoti mokslo mintį, o studentams teikti galimybę tvirtinti įgūdžius bandymų laukuose, tolsta nuo realybės. Per keliolika pastarųjų metų daugelis profesinio mokymo įstaigų keitė mokymo programas. Vietoj kadaise rengtų specialistų žemės ūkiui šiose mokyklose ruošiami specialistai, nieko bendro nebeturintys su būtinybe praktikuotis mokomuosiuose laukuose. Keitėsi ir kai kurių veislininkystės bei tyrimų stočių veiklos profilis, artimiausiu metu netgi žadama sujungti kai kuriuos institutus, tačiau kodėl žemės šalia jų, kuri galėtų būti grąžinta piliečiams, atsisakyti neskubama?
Plačiau

2009-11-12, Nr. 134(2483)
* "Raguotieji vailtšyrai - avys, kurių nereikia kirpti"

Prieš du tris šimtus metų avių augintojams didžiausią pelno dalį duodavo vilna, o dabar šie gyvuliai labiau auginami mėsai. Vilnų ir kailių paklausa menka. Be to, vilnos kirpimas – vienas sunkiausių avininkystės verslo darbų. Tai žinodami, Lazdijų rajono ūkininkai Saulė ir Feliksas Palubinskai prieš ketverius metus į mūsų šalį atsivežė tris dešimtis veislinių raguotųjų vailtšyrų (angl. Wiltshire Horn). Tai – sena angliška bevilnių mėsinių avių veislė, atsidūrusi ant išnykimo ribos, o dabar vėl pamažu atgaivinama.
Plačiau

2009-11-12, Nr. 134(2483)
* "Dėl konflikto gimnazijoje kalti Jurbarko policininkai"

Pagaliau pasibaigė šį pavasarį kilusio Jurbarko gimnazistų ir pareigūnų konflikto tyrimas – savo ataskaitas pateikė Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius, Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės Audito ir kontrolės tarnyba, Centralizuoto vidaus audito skyrius. Nors visos jos labai skirtingos, aišku, kad konfliktą gimnazijoje sukėlė neprofesionaliai ir neatsakingai dirbę policijos pareigūnai, kurie pažeidė moksleivių teises.
Plačiau

2009-11-10, Nr. 133(2482)
* "Ūkininkai neteks tūkstančio hektarų žemės!"

Praėjęs penktadienis, lapkričio 6-oji, buvo paskutinė diena pateikti prašymus pirkti arba pagal išvadas įsigyti laisvos valstybinės žemės Pagėgių sav. Stoniškių kadastro vietovėje. Dabar ten yra bendras 2 972,53 ha tokios žemės plotas. Maždaug tūkstantį hektarų vadinamosios laisvos žemės pretenduoja įsigyti visokie „berniukai“ iš kitų šalies miestų. Jie turi tokią teisę, nes tik jiems, o ne žemę iš valstybės nuomojantiems ūkininkams, palankus Žemės reformos įstatymas.
Plačiau

2009-11-10, Nr. 133(2482)
* "Kodėl kaimas žūsta pirmiausia"

Prienų miesto vėliavoje pavaizduotas su slibinu, t. y. blogiu, kovojantis šv. Jurgis. Kodėl tas Jurgis dvejus pastaruosius metus buvo žiauriai abejingas savo globojamo Prienų krašto vaikams, kuriems nesukako treji metai, bei tiems, kuriems suėjo šešeri? Kodėl, užuot nukovęs tokių vaikų bei jų tėvų gyvenimą sunkinusį slibiną, jį šėrė, tukino? „Viskas dėl politinių ambicijų, dėl jų“, – tokį atsakymą teko išgirsti iš ne vieno Prienų rajone gyvenančio asmens, nuvykus ten tirti „ŪP“ redakciją pasiekusio jaunos mamos skundo, neva ji gali prarasti šiais laikais taip branginamą darbą, nes neturinti kur palikti mažamečio sūnaus – jam savivaldybės potvarkiai draudžia lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą.
Plačiau

2009-11-07, Nr. 132(2481)
* "Pieno sektoriui rengiamas Pilėnų scenarijus?"

Šalies valdžia jau beveik įtikinta, kad nauja kooperatinė pieno perdirbimo įmonė išspręs visas sektoriaus problemas. Galvos skausmui nuimti Vyriausybė galbūt net rekomenduos skirti 60 mln. Lt iš Europos Sąjungos ateisiančių lėšų. Savo įnašais (40 mln. Lt) įmonės statybą privalės paremti ir pieno gamintojai – kooperatyvo „Pienas LT“ nariai. Pagal optimistines projekto iniciatorių prognozes, pieno perdirbimo įmonė atsipirks per ketverius metus.
Plačiau

2009-11-07, Nr. 132(2481)
* "Podmoras“ jaunystę sugrąžina"

Nuo seno bičių avilys laikytas žmogaus sveikatos banku. Bičiuliai pripažįsta, jog gydo ir avilio oras, ir bičių dūzgesys, o ką jau kalbėti apie koriuose esančius produktus – medų, duonelę, vikšrelius, pienelį. Gydo ir avilio plyšiams užkamšyti naudojamas pikis, bičių geluonys. Net mirusios bitės gali būti vartojamos kaip stebuklingas jaunystę grąžinantis vaistas. Pasidairykime į garbiuosius bitininkus – kokius žaibus laido jų akys! Šalin nuovargį ir metų naštą. Rusijos bitininkai be jokių verslo paslapčių parodose ir mugėse reklamuoja „podmorą“ – medaus ir sutrintų mirusių bičių miltelių mišinius. Sibiro platybėse gyvenusios ir atėjus laikui užgesusios bitės – tikras vitaminų, mineralinių medžiagų ir maisto papildų lobynas. Bent taip teigia Rusijos valstybinių ir privačių bitynų savininkai.
Plačiau

2009-11-05, Nr. 131(2480)
* "Chemija obuoliui nepakenks..."

Pagal Lietuvos geologijos tarnybos sudarytą taršos židinių žemėlapį, šalyje yra 954 pavojingomis atliekomis užterštos teritorijos, keliančios aplinkai ypač didelį pavojų, tačiau neretai šios ,,karštosios vietelės“ atsimenamos tik panorus gauti ES paramos pinigėlių.
Plačiau

2009-11-05, Nr. 131(2480)
* "Kooperatinė pieninė ketina konkuruoti pasaulio rinkose"

Kooperatyvas „Pienas LT“, visuomenei pristatęs savo ambicingus planus statyti kooperatinę pieno perdirbimo įmonę ir sulaukęs įvairių vertinimų – tiek kritikos, tiek protesto piketų, tiek pritarimo, nuosekliai vizijas verčia realybe. Keletą metų brandinta idėja sėkmingai realizuojama. Kooperatyvas parengė ir patvirtino projektą. Įmonė ketina investuoti 40 proc. savo lėšų ir ruošiasi dalyvauti konkurse dėl ES paramos šiam projektui. Tai – dar ne viskas, ką pavyko nuveikti kooperatyvui. Jis sulaukė teigiamo šalies Prezidentės pritarimo, užsitikrino žemės ūkio ministro bei premjero paramą, o vakar, trečiadienį, sulaukė ir Seimo Kaimo reikalų komiteto palaiminimo.
Plačiau

2009-11-03, Nr. 130(2479)
* "Auginsime kanapes. Nuo ko pradėti?"

Lietuvos žemės ūkio ministerija 2009 m. rugsėjo 30 d. pateikė informaciją, kad Vyriausybė nusprendė siūlyti Seimui priimti įstatymų, reglamentuojančių sėjamųjų kanapių auginimą ir kontrolę, pakeitimo projektus. Jei Seimas pritars Žemės ūkio ministerijos parengtam Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pakeitimo projektui, bus leidžiama auginti pluoštines kanapes, kuriose narkotinės medžiagos tetrahidrakanabinolio kiekis neviršija 0,2 proc.
Plačiau

2009-11-03, Nr. 130(2479)
* "Kam - juokų darbas, o kam - ašaros"

Šilalės rajono žemdirbiai ir privačių miškų savininkai skambina pavojaus varpais: aštriadančiai bebrai žudo miškus, pasėlius ir pievas. Pakėlę vandens lygį ir užtvindę didesnius plotus, mažieji užtvankų statytojai sukelia dirvos pelkėjimą ir medžių žūtį. Kaimo gyventojams gresia dideli ekonominiai nuostoliai. O šiandien galiojantys Medžioklės įstatymai gina ne žmones, o šiuos žvėrelius...
Plačiau

2009-10-31, Nr. 129(2478)
* "Žemdirbių garvežiui verslininkai pasiūlė savo bėgius"

Šalies prezidentei Daliai Grybauskaitei per pirmąjį savo veiklos šimtadienį garsiai nusistebėjus, kad, sparčiai artėjant 2011-iesiems metams, kai užsieniečiams bus leista atvirai supirkinėti lietuvišką žemę, Lietuvoje yra net pusė milijono hektarų dirvonuojančių, apleistų plotų, o Žemės ūkio rūmams (ŽŪR) kartu su kitomis nevyriausybinėmis verslininkų, pramonininkų, pensininkų organizacijomis ir profesinėmis sąjungomis pasirašius Vyriausybės pageidautą Nacionalinį susitarimą, kuriam prieštarauja kai kurios žemdirbių organizacijos, šios dvi aktualijos tapo svarbiausiomis vakar vykusio ŽŪR prezidiumo posėdžio temomis. Netikėtai, iš anksto neplanuotai į posėdį atvyko žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, norėdamas gauti žemdirbių savivaldos paramą Vyriausybės antikriziniams planams įgyvendinti ir valdžios pastangoms išvengti socialinio sprogimo šalyje.
Plačiau

2009-10-31, Nr. 129(2478)
* "Pelningiausia pieną pirkti iš savęs"

- Kyštelėk ranką į bet kurią kišenę – visose rasi pinigų, - taip apie pieno ūkį kalba Ciemnošyjų kaimo (tarp Augustavo ir Lomžos esančio Grajevo valsčiaus Palenkės vaivadijoje) ūkininkas ir kooperatyvo „Mlekpol“ stebėtojų tarybos pirmininkas Janas Zavadskis. Ir tuoj pat išvardija sėkmingo verslo sąlygas: optimalus ūkio dydis, šeimos narių darbas ir kooperacija, apimanti žaliavos tiekimą, perdirbimą ir prekybą. Nors visose šalyse pieno kainos turi tendenciją „banguoti“ aukštyn žemyn, Zavadskių šeimos ūkyje už žaliavą visuomet būdavo gaunama sąnaudas gerokai viršijanti kaina. Šeimininkas pašmaikštavo, jog užtekdavo ir duonai, ir sviestui. Ūkio sėkmę prašalaičiui liudija iš toli švytintys sodybos pastatai ir švara kvepianti aplinka. Šiemet Reginos ir Jano Zavadskių ūkis pavyzdingai tvarkomų Lenkijos ūkių konkurse (iš kelių tūkstančių dalyvių) užėmė ketvirtąją vietą.
Plačiau

2009-10-29, Nr. 128(2477)
* "Nemandagu svetimus pinigus skaičiuoti, bet visgi..."

- Lenkijoje į mūsų kooperatyvą gali stoti ir dešimt litrų pieno per dieną parduodantis ūkininkas, – sako 14 tūkst. narių vienijančio kooperatyvo – pieno perdirbimo įmonės „Mlekpol“ prezidentas Edmundas Boravskis. Jo nuomone, pokyčiai Europos Sąjungos pieno rinkoje tik patvirtina teiginį, jog konkurencingas gali būti ir stambus, ir smulkus pieno ūkis, jeigu jame laikomasi ekonomiškai pagrįstų rinkodaros, racionalios gamybos, produkto kokybės reikalavimų. Pieno supirkimo kaina „Mlekpol“ lyderiauja visame Vidurio Europos regione, tačiau tą lėmė ir istorinė krašto žemdirbių patirtis, ir pieno gamintojų konsolidacijos bei kooperacijos nuostatos. Praėjusiais metais šios įmonės pajamos siekė 550 mln. EUR, tarp panašių 1044 ES šalių įmonių „Mlekpol“ užėmė 144 vietą.
Plačiau

2009-10-27, Nr. 127(2476)
* "Graudžiai baubiantys furgonai rieda Vakarų link"

Iš ganyklų pamažu galvijus ūkininkai pargena namo. Tai metas, kuomet daugiausia jų parduodama mėsos kombinatams, mat vieni augintojai mažina bandas planingai, kiti dėl vietos tvartuose ar pašarų stokos, treti dėl to, kad apskritai nusprendžia galvijų auginti mažiau arba išvis jų nebelaikyti. Anot ūkininkų, tai supirkėjų ir perdirbėjų pasiplėšimo metas. Mat kai galvijų pasiūla padidėja, jų supirkimo kainos sparčiai krinta žemyn. Tačiau mėsos kainos ant prekystalių dėl to nesikeičia. Dabar bene pats supirkimo kainų dugnas, o jų pakilimas planuojamas tik apie Kalėdas. Šiuo metu dvimetis bulius kainuoja tiek, kiek atvykę užsieniečiai mūsų ūkininkams moka už kelių mėnesių veršiuką.
Plačiau

2009-10-24, Nr. 126(2475)
* "Paskutinis gyvulių ir paukščių parodų centras - „po plaktuku“

Produktyviausių veislių buliukus auginanti bendrovė „Panevėžio veislininkystė“ ir jos padalinys – specializuotomis veislinių gyvulių, paukščių bei kailinių žvėrelių parodomis garsėjęs „Algirdiškių“ parodų centras laukia privatizavimo. Šalies veislininkystės sistemai tai smūgis žemiau juostos, - neabejoja specialistai. „Tuomet patarkite, iš ko atimti pinigus, kad išlaikytume veiklos beveik nevystantį parodų centrą?” – retoriškai klausia Žemės ūkio ministerijos valdininkai.
Plačiau

2009-10-24, Nr. 126(2475)
* "Lietuvai reikia eurokomisaro nuo žagrės"

Lygiai po savaitės, spalio 31 d., baigiasi 2004 m. patvirtintos Europos Komisijos (EK) penkerių metų kadencija. Nemažai Komisijos narių, taip pat ir žemės ūkio bei kaimo plėtros komisarė danė Mariana Fišer Biol (Mariann Fischer Boel), jau paskelbė, kad nebesieks dirbti dar vieną laikotarpį. Lietuvos Vyriausybė užsibrėžusi išsaugoti EK biudžeto ir finansinio programavimo įgaliotinio portfelį, kurį nešiojasi buvęs finansų ministras Algirdas Gediminas Šemeta, nors nedaug vilčių, kad šis postas ir toliau išliks „lietuviškas“. „Ūkininko patarėjo“ pakalbinti Lietuvos politikai agrarininkai, europarlamentarai ir žemdirbių savivaldos vadovai galvoja, kad mūsų šalyje esama ne vieno kvalifikuoto specialisto, kurį galima būtų deleguoti į ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaro postą tikintis jo pagalbos nesibaigiantiems pieno ir mėsos karams su Rusija nutraukti.
Plačiau

2009-10-22, Nr. 125(2474)
* "Vakarams tinka, Rusijai - ne"

Tik šios savaitės pradžioje paaiškėjo, kurioms Lietuvos pieno perdirbimo įmonėms leista vėl eksportuoti pieno gaminius į Rusiją, ir beveik tuo pačiu metu pasiekė nauja nemaloni žinia, kad nuo spalio 20 d. į Rusiją uždrausta įvežti Biržuose įsikūrusioje UAB „Agaras“ pagamintą jautieną. Šio draudimo priežastis – mėsoje rasta listerijų – bakterijų, pavojingų žmonių sveikatai. Kiek laiko galios Rusijos žemės ūkio priežiūros tarnybos draudimas, neaišku.
Plačiau

2009-10-22, Nr. 125(2474)
* "Ar neteks iš balos gerti..."

Kažkada aplink kolūkius susikūrusių gyvenviečių šeimininkai džiaugėsi, jog turi vandentiekį ir vandens gali naudoti į valias. Gal todėl iš tų vandens bokštų išvedžiotos vandentiekio trasos į kolūkiečių namus per laiką „apaugo“ atšakomis, vedančiomis ne tik į gyvenamuosius pastatus, tvartus, daržus, bet ir į pievas, gėlynus, net tvenkinius. Vanduo buvo kone už dyką, jokie skaitikliai jo neskaičiavo. Niekas per daug nesuko galvos ir dėl vandentiekio priežiūros bei nuotekų. Niekas nesistebėjo, kad ant vandens bokštų gandrai suka lizdus, kad juose mirksta nuskendę karveliai, kad bokštai rūdija, o trūnijančios trasos nuolat trūkinėja. Buvo vieša paslaptis, kad kone visų nuotekos nugurguliuoja lietaus drenažo kanalais. Tuo metu visur trūko tvarkos. Ne kas tepasikeitė ir po kolūkių griūties bei jų virsmo žemės ūkio bendrovėmis. Tiesa, kai kurių bendrovių naujieji šeimininkai suskubo atsikratyti nuostolingų vandentiekio bokštų ir juos iš karto perleido savivaldybių žinion, tačiau iki šiol dar yra likę nemažai gyvenviečių, kurios vandenį gauna senąja tvarka. Jų gyventojai nerimauja, jog vieną dieną bendrovių savininkai čiaupus gali ir užsukti...
Plačiau

2009-10-20, Nr. 124(2473)
* "Pieno „riaušininkų“ byla sugrįžta po šešerių metų"

Šiandien, vykstant totaliniam „pieno karui“, prisimintina prieš šešerius metus prasidėjusi kelių blokavimo istorija. 2003 m. gegužės mėnesį pieno gamintojai vieningai nusprendė surengti protesto mitingą, pasmerkdami jiems mokamas mažiausias pieno supirkimo kainas Europoje. Nesulaukus konkretaus valdžios atsako, buvo nuspręsta blokuoti kelius, atkreipiant dėmesį į katastrofinę ūkininkų padėtį pieno rinkoje. Valdžia žemdirbių akciją pavadino riaušėmis, o jų organizatoriai ir dalyviai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tariamieji „kaltininkai“ buvo nuteisti. Byla apkeliavo visus nacionalinius teismus. Priimtas apkaltinamasis nuosprendis liko galioti. Tačiau byla dar nebaigta. Bene nuo pirmos akimirkos žemdirbius pradėjo ginti patyręs advokatas teisės mokslų daktaras Kęstutis Stungys. Šiandien byla yra Europos žmogaus teisių teisme Strasbūre ir laukia savo eilės. Apie bylos nagrinėjimą Lietuvos teismuose, patirtį ir pamokas su advokatu dr. Kęstučiu STUNGIU kalbėjo „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Aldona SVIRBUTAVIČIŪTĖ.
Plačiau

2009-10-17, Nr. 123(2472)
* "Pieno automatai teikia optimizmo"

Pirmasis Lietuvoje pradėjęs prekiauti žaliu pienu iš automato, Krekenavos seniūnijos ūkininkas Laisvūnas Valikonis plečia prekybą ir tikisi, kad netoli tas laikas, kai nebeteks tiekti pieno perdirbėjams, – jį išpirks vartotojai. Kol kas 92 karves laikantis ūkininkas miesto gyventojams parduoda maždaug trečdalį fermoje primelžiamo pieno.
Plačiau

2009-10-17, Nr. 123(2472)
* "Teikia jėgos vyrui, grožio - moteriai, sveikatos - vaikui"

Praėjusią savaitę lankydamasis Maskvoje surengtoje Rusijos žemės ūkio ir perdirbimo pramonės parodoje „Zolotaja osen 2009“ sužinojau, jog daugiausia medaus eksportuojama į Europos Sąjungos šalį Lietuvą. Keli šimtai bitininkų parodos paviljonuose išdėstė medinius kubilus, plastmasines talpyklas ir stiklinius indus rečiausių rūšių ekologiško medaus. Beveik visi Rusijos regionai (parodoje dalyvavo 55) pristatė savo privačių, valstybinių ir kooperatinių bitininkystės ūkių produkciją.
Plačiau

2009-10-15, Nr. 122(2471)
* "Nė žingsnio atgal"

„Nė žingsnio atgal – toks Stalino įsakymas Nr. 227.“ Taip vadinasi nauja rusiška degtinė, pristatyta Maskvoje vienuoliktojoje žemės ūkio ir perdirbimo pramonės parodoje „Zolotaja osen 2009“. Panašų uždavinį savo žemdirbiams, pramonininkams ir visam žemės ūkio sektoriui (nuo seno vadinamam „agropromu“) iškėlė Rusijos Federacijos bei Maskvos vyriausybės. Nors parodos išvakarėse rusų spauda rašė apie šalies fermose dėl mažų žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų pjaunamas karves, o laukuose paliktus javų, cukrinių runkelių plotus, Rusijos vadovai oficialiai pasisako už kaimo plėtrą ir smulkaus verslo skatinimą. Kitais metais iš šalies biudžeto žemės ūkiui žadama skirti 15 proc. daugiau lėšų nei šiemet. Tačiau kelios dienos parodoje svečios šalies lankytojui paliko įspūdį, jog, kaip ir anksčiau, šioje valstybėje viena mąstoma, kita kalbama, trečia daroma. „Maskva švyti, o kaime gili tamsa“, - sakė vienas parodos dalyvis iš Kubanės, tuoj pat paprašęs jo nefotografuoti ir neminėti vardo. Beje, visi Lietuvos žurnalistai susidūrė su panašia pašnekovų reakcija. Nebe pirmą kartą rudeninėje Maskvos parodoje dalyvaujanti mūsų šalies Žemės ūkio ministerija deramai pristatė agrarinį, poilsio kaime ir paslaugų sektorius. Lietuvos ekspozicijos lankytojai minėjo prisimenantys Palangą, Druskininkus, Birštoną ir Ignaliną, puikią gamtą, ramius žmones, gardų maistą. Maskviečiai teigė parduotuvėse ir šiandien graibstantys lietuviškus pieno produktus – jie ne tik kokybiškesni už vietinius, bet ir pigesni.
Plačiau

2009-10-13, Nr. 121(2470)
* "Prieš invaziją - su kuokomis"

Ne ne, tai ne Paryžius. Šeštadienio popietę akcija prieš danų kiaulidžių plėtrą prasidėjo šalia prekybos centro „Eifelis“ Mažeikiuose, o po to kilometrinė Žemaitijos vėliavomis pasipuošusių motociklų ir automobilių kolona pajudėjo į Bugenius. Apsukę aplink kaimą „garbės“ ratą, akcijos dalyviai sustojo šalia dano Ervino Niseno (Ervin Nissen) valdomo kiaulidžių komplekso. Nesibaigiantis teismų maratonas (naujausia Vyriausiojo administracinio teismo nutartis įpareigojo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo) baigia ištampyti nervus vietos gyventojams, tačiau šeštadienį jų priekaištų išklausyti buvo atsiųsta viso labo... vyriausioji bendrovės finansininkė.
Plačiau

2009-10-13, Nr. 121(2470)
* "Unikalios „Meisterio ir Margaritos“ varžybos"

Ūkanotą spalio 10–osios rytą prie Išlaužo tvenkinių rinkosi būriai žvejų. Tradicinėse žurnalo „Meisteris ir Margarita“ organizuojamose spiningavimo savadarbiais masalais varžybose buvo galima išvysti ne tik viena po kitos traukiamas gražuoles lydekas bei ešerius, bet ir pasigėrėti žvejų išmone apžiūrint jų pačių darytas blizges, sukriukes ir voblerius.
Plačiau

2009-10-10, Nr. 120(2469)
* "Ekspremjeras Adolfas Šleževičius pasiūlė atsisveikinti su sūriais"

Kooperatinės žemdirbiškos pieno perdirbimo įmonės idėja, privertusi nervintis žemės ūkio produkcijos perdirbėjus ir prekybininkus, tačiau suteikusi vilties žemų pieno supirkimo kainų iškankintiems ūkininkams, jau tampa apčiuopiamu projektu. Vakar kooperatinės bendrovės „Pienas LT“ vadovybė, pasišovusi įgyvendinti projektą, Lietuvos žemės ūkio universitete pristatė žemdirbiškajai visuomenei būsimosios įmonės struktūrą. Susirinkimo dalyviai taip pat buvo supažindinti su kooperatyvo „Pienas LT“ pasirinktu strateginiu partneriu, kuris apsiėmė padaryti daugelį parengiamųjų projekto darbų, - uždarąja akcine bendrove „Proteinų technologijos“. Iš šios bendrovės atstovo, ekspremjero Adolfo Šleževičiaus, kooperatinės bendrovės „Pienas LT“ nariai ir posėdžio svečiai sužinojo, kad naujoji įmonė gamins ne sviestą, sūrius ar kefyrą, bet cheminius junginius sintetiniam kultūristų, olimpiečių, sveikuolių maistui, energetiniams gėrimams, kačių ir šunų ėdalui, taip pat sudėtines dalis lūpų dažams ir kitoms kosmetikos priemonėms, nes esą tik su tokia produkcija galima prasimušti į pasaulines rinkas.
Plačiau

2009-10-08, Nr. 119(2468)
* "Konfliktas gervių iškapstytame lauke"

Rugsėjo 26 d. publikacijoje „Gervės siaubia bulvių laukus“ („ŪP“, Nr.114) rašyta apie Šiaulių r. ūkininkų Emilijos ir Roberto Rimeikių patirtus nuostolius, kuriuos bulvių lauke padarė paukščiai, įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.
Plačiau

2009-10-06, Nr. 118(2467)
* "Ne tik vyrai pažabojo plieno žirgus"

Lietuvos žemės ūkio universitete (LŽŪU) spalio 1–3 dienomis vykusioje miško ir komunalinio ūkio technikos, medžioklės, kaimo atnaujinimo ir aplinkos tvarkymo parodoje „Sprendimų ratas 2009“ vienas populiariausių renginių buvo kasmet organizuojamos traktorių vairavimo varžybos. Jų iniciatoriai – „Ūkininko patarėjas“, „Rovaltra“ ir Lietuvos traktorių sporto federacija (LTSF). Šiemet varžybose dalyvavo 18 jaunųjų traktorininkų. Pasiekusieji geriausių rezultatų buvo apdovanoti prizais ir medaliais, o laimėjusiajam pirmąją vietą įteikta LTSF garbės prezidento Seimo nario Jono Jagmino asmeninė taurė.
Plačiau

2009-10-03, Nr. 117(2465)
* "Tu man parodyk, ką turi, aš tau parodysiu, ką moku“

Tokia lengvo turinio dainos citata Lietuvos žemės ūkio universiteto rektorius Romualdas Deltuvas pasveikino atvykusiuosius į Akademijoje (Kauno r.) vykstančią miško ir komunalinio ūkio technikos, medžioklės, kaimo atnaujinimo ir aplinkos tvarkymo parodą „Sprendimų ratas 2009“. Tai jau dvidešimt devintoji LŽŪU paroda, surengta per 15 metų. „Sprendimų ratas“ pakeitė anksčiau vykdavusią rudeninę žemės ir miškų ūkio parodą „Lietuvos agropanorama“. Parodos tematiką paskatino ne tik sunkmetis, bet ir nūdienos aktualijos – žmogaus gyvenimo kokybės gerinimas, aplinkosauga, miško tvarkymas, kaimo atgaivinimas, socialinės žemdirbystės (verslumo) poreikis. Ekspozicijų plotas šiemet padidėjo daugiau nei 20 proc., dalyvių skaičius irgi solidus – apie pusantro šimto įmonių ir maždaug tiek pat smulkiųjų kaimo verslininkų, amatininkų, tautodailininkų. Pirminiais skaičiavimais, per tris parodos dienas ekspozicijas aplankė apie 40 tūkst. miesto ir kaimo žmonių, ūkininkų, verslininkų, studentų ir moksleivių. Renginių, pramogų užteko ir kūnui, ir sielai: žemdirbiai parodos paviljonuose derino traktorių, kultivatorių, visureigių kainas, naujakuriai ieškojo alternatyvios energijos (ir šilumos) įrenginių, naujieji kaimiečiai glėbiais pirko dekoratyviuosius augalus, mokslo išprievartautas žemaūges ir kolonines obelaites.
Plačiau

2009-10-03, Nr. 117(2465)
* "Pirmojo pasaulinio pieno karo išvakarės"

„Likviduoti pieno surinkimo punktus (ir smulkius pieno gamintojus), iš nacionalinio biudžeto išmokomis už kiekvieną karvę paremti pieno gamintojus, nepaisyti Rusijos revizorių nurodymų griežtinti pieno supirkimo taisykles ir inhibitoriais užterštą pieną išpilti į srutų rezervuarus, paskelbti embargą pieno perdirbimo įmonėms ir pasistatyti žemdirbiams priklausančią kooperatinę pieninę.“ Tokios mintys žaibavo žinomų šalies pienininkų (ūkininkų ir valstybinių įstaigų atstovų) susirinkime Prienuose. Būtent šio krašto ūkininkai prieš dešimtmetį inicijavo kooperatyvo „Lietuviškas pienas“ atsiradimą, o dabar inicijuoja kooperatinės pieninės statybą.
Plačiau

2009-10-01, Nr. 116(2464)
* "LŽŪKT steigėjo funkcijas ŽŪM galėtų perduoti ŽŪR"

Per 16 veiklos metų VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) tapo viena stipriausių žemdirbius konsultuojančių organizacijų mūsų šalyje. Šios įstaigos sukurta paslaugų teikimo sistema yra unikali ir gyvenimo patvirtinta, tačiau metams bėgant iš steigėjų lūpų (LŽŪKT steigėjai yra Žemės ūkio ministerija (ŽŪM – turi 51 proc. balsų), Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) pasigirsta minčių apie painų LŽŪKT valdymo modelį. Neseniai vykusiame LŪS prezidiumo posėdyje siūlyta, kad LŽŪKT lygiomis dalimis imtų valdyti visi trys steigėjai. Žemdirbių visuomenėje kalbama, kad steigėjų funkcijas ŽŪM galėtų perduoti Žemės ūkio rūmams. Svarstoma ir kita galimybė – prijungti Konsultavimo tarnybą prie Žemės ūkio rūmų. Tąsyk būtų galimas tikslingesnis lėšų panaudojimas, veiksmų koordinavimas, kadrų paskirstymas. Pakomentuoti situaciją ir galimus jos sprendimo būdus paprašėme ŽŪR pirmininką Bronių MARKAUSKĄ.
Plačiau

2009-10-01, Nr. 116(2464)
* "Vėžys - diagnozė, nesvetima ir gyvūnams"

Žmonės paprastai bijo išgirsti augintinio diagnozę: vėžys! Todėl ir neskuba kreiptis į veterinarijos specialistus. Tačiau, norint efektyviai padėti augintiniui, verčiau nedelsti ir skubiai gydyti, nes šį liūdną faktą tenka konstatuoti vis dažniau ir dažniau.
Plačiau

2009-09-29, Nr. 115(2464)
* "Tūkstantmečio duonos pakako visiems"

Paskutinį rugsėjo šeštadienį Joniškio žemės ūkio mokykloje jau tryliktąjį kartą vyko tradicinė Šiaurės Lietuvos paroda-mugė „Joniškis 2009“. Kaip ir kasmet, taip ir šiemet į mugę žmonės suvažiavo ne tik iš Joniškio, bet ir iš Šiaulių, Pakruojo, Akmenės, Pasvalio, Biržų, kitų rajonų. Spalvinga ir nuotaikinga mugė turi magišką trauką, mat čia smagu ir jaunam, ir vyresniam.
Plačiau

2009-09-29, Nr. 115(2464)
* "Geltonskruosčių paradas"

Jau trečiąjį kartą visus įspūdingų daržo gražuolių augintojus ir mylėtojus sukvietė jiems skirta šventė „Moliūgų diena“. LŽŪU Agronomijos fakulteto Sodininkystės ir daržininkystės katedros kolektyvas buvo pasiruošęs supažindinti ne tik su išskirtinėmis šios daržovės savybėmis, visų šventės svečių laukė ir gausus stalas, nukrautas gardžiausiais valgiais, kurių pagrindinis ingredientas – moliūgas. Nors jie Lietuvoje nėra labai populiarūs, tačiau šventėje buvo galima įsitikinti, kad jų panaudojimo galimybės – neribotos. Šventę pradėjusi doc. dr. Audronė Žebrauskienė, kviesdama apžiūrėti išrikiuotas įvairiausių spalvų, formų, dydžių daržoves ir paklausyti skaitomų pranešimų pirmiausia priminė, jog moliūgai skirti ne tik valgiui.
Plačiau

2009-09-26, Nr. 114(2463)
* "Gervės siaubia bulvių laukus"

„Lek gervės, lek gervelės“, - ataidi dainos melodija. Tikriausiai tik dainose ir pasakose gervės – poetiški ir mistiški paukščiai, įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Daugelis ūkininkų, į kurių pasėlių ar bulvių laukus nusileidžia didžiuliai pulkai už gandrą didesnių ilgakojų paukščių ir pridaro didelės žalos, apie gerves kalba kitaip, poetiškų žodžių neišgirsi, nes patiria daug nuostolių.
Plačiau

2009-09-26, Nr. 114(2463)
* "Paskutinis taškas ,,traktorinei“ diskusijai"

Vakar Žemės ūkio rūmuose posėdžiavę Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo nariai puokšte gėlių atsisveikino su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vadovu Vilmantu Tovensku ir pareiškė viltį, jog būdamas AB „Jonavos grūdai“ direktoriumi išliks toks pat dėmesingas ūkininkams. Laikinai LŽŪKT vadovauti paskirta Nijolė Butkienė. LŪS pirmininkas Jonas Talmantas posėdyje pristatė naująjį savo pavaduotoją – Vytautą Rakicką, LŪS Telšių skyriaus vadovą.
Plačiau

2009-09-24, Nr. 113(2462)
* "Sėdint ant vienos šakos..."

Bendra šių metų grūdų derliaus kokybė, supirkėjų duomenimis, nebloga. Apie 40 proc. į elevatorius pristatomų kviečių – aukščiausios kokybės, antros klasės – apie 45 proc., trečios-ketvirtos klasės – apie 10 proc. Tačiau dėl neprognozuojamai kritusių supirkimo kainų augintojams tikėtis pelno už javus sunku. Supirkėjai pastebi, kad kai kurie žemdirbiai nesugeba užauginto derliaus išlaikyti kokybiško, tinkamai paruošti pardavimui ir tokiu būdu dar sumažina galimas savo pajamas. Tai – svarbios, bet ne vienintelės problemos, su kuriomis šiemet tenka susidurti javų augintojams ir supirkėjams.
Plačiau

2009-09-24, Nr. 113(2462)
* "KMU ir LVA jungtuvės - optimalaus sprendimo variantas?"

Kovoje dėl vadinamųjų krepšelių su stipresnėmis aukštosiomis mokyklomis pralaimėję mažesni universitetai šiandien intensyviai svarsto, kaip išgyventi. Viena realiausių galimybių – jungtuvės su panašios krypties universitetais. Kaune telkiasi dvi biomedicinos krypties aukštosios mokyklos: Kauno medicinos universitetas (KMU) ir Lietuvos veterinarijos akademija (LVA). Šių dviejų aukštųjų mokyklų Senatai jau nutarė sutelkti pajėgas ir bendrai kurti naują universitetą, kuris galėtų vadintis Kauno sveikatos mokslų universitetu. Akademinės bendruomenės įsitikinimu, tai būtų geriausia galimybė išgyventi šiais sunkmečio laikais.
Plačiau

2009-09-21, Nr. 112(2461)
* "Valinsko špyga vietoj obuolių"

Kauno Laisvės alėjoje vyko rudens gėrybių mugė. Akį džiugino nepakeliami moliūgai, iš Čepkelių raisto atvežtos spanguolės (dzūkiškai – spalgenos), tačiau lietuviškų obuolių ir daržovių pirkėjai nepamatė. Vienoje palapinėje pardavėja siūlė graikinių ir lazdyno riešutų, aitriųjų ir saldžiųjų paprikų, žiedinių kopūstų, bet dokumentų apie prekių kilmę nepateikė.
Plačiau

2009-09-19, Nr. 111(2460)
* "Žemės ūkio ministerija kėsinasi užčiaupti burną žemdirbių spaudai "

Ketvirtadienį, rugsėjo 17 d., „Ūkininko patarėjui“ išspausdinus publikaciją „Valdininkų voratinklis“ apie Žemės ūkio ministerijos vadovų pastangas buldozeriniu principu reorganizuoti akcinės bendrovės „Jonavos grūdai“ valdymą (pašalinant iš jo žemdirbių ir įmonės specialistų atstovus ir vietoj jų pastatant ministerijos valdininkus) ir apie galimą viceministro Aušrio Macijausko asmeninį interesą užvaldyti šią bendrovę, redakcija sulaukė ŽŪM žaibiškos reakcijos. Pasirodžius laikraščiui, iš pat ryto „Ūkininko patarėjo“ vyriausiajam redaktoriui buvo pranešta, kad ministerija nutraukia dar 1998 metais sudarytą patalpų nuomos sutartį ir išmeta „ŪP“ biurą iš ŽŪM pastato Vilniuje.
Plačiau

2009-09-17, Nr. 110(2559)
* "Valdininkų voratinklis"

Rugsėjo 1 d. numeryje „Ūkininko patarėjas“ rašė apie akcinėje bendrovėje „Jonavos grūdai“ rugpjūčio 28 d. vykusį neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kurio metu buvo pakeista bendrovės stebėtojų tarybos sudėtis ir vietoj smulkiųjų akcininkų, žemdirbių, atstovo į ją išrinkas dar vienas Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), kuri turi net 70 proc. šios bendrovės akcijų, atstovas. Tai – tik pokyčių šios grūdų įmonės valdyme pradžia. Pirmadienį, rugsėjo 14 d., susirinkusi atnaujinta stebėtojų taryba atšaukė buvusią valdybą ir išrinko naują. Joje vietoj anksčiau įmonei vadovavusių darbuotojų ir specialistų taip pat išrinkti vien ŽŪM valdininkai. Kiti akcininkai tokiam sprendimui nepritaria ir rengiasi jį skųsti administraciniam teismui.
Plačiau

2009-09-17, Nr. 110(2559)
* "Kova prieš samanę - Sizifo darbas"

Vasario pradžioje Raseinių r. policijos komisariatui ėmęs vadovauti viršininkas Kęstutis Užemeckas paskelbė karą degtindariams ir naminukės pardavėjams. „Vien šiais metais dėl neteisėto namų gamybos stipriųjų alkoholinių gėrimų gaminimo, turint tikslą juos realizuoti, pradėti septyni ikiteisminiai tyrimai, iškeltos 42 administracinės bylos“, - „ŪP“ teigė K. Užemeckas. Tačiau pareigūnas pripažįsta, kad nelegalūs degtindariai išnyks tik civilizavus stipriųjų alkoholinių gėrimų gamybą ir realizavimą.
Plačiau

2009-09-15, Nr. 109(2458)
* "Suvalkijos laukuose karaliauja sulaukėję vilkšuniai"

Senas lietuviškas posakis „Bijai vilko – neik į mišką“ jau nebeatitinka tikrovės, mat vilkų galima sutikti ne tik miške, bet ir savo laukuose. Būtent taip nutiko greta Marijampolės esančių Baraginės, Puskelnių ir Tautkaičių kaimų gyventojams, kurie savo laukuose jau ne kartą pastebėjo būrelį į vilkus panašių sutvėrimų, medžiojančių stirnas ir kiškius. Sunerimę dėl tokių netikėtų ir šiurpą keliančių svečių bei nuogąstaudami, kad plėšrūnai gali pradėti puldinėti ir galvijus bei jų jauniklius, žmonės kreipėsi pagalbos į Regiono aplinkos apsaugos departamento Marijampolės agentūrą. Deja, agentūros darbuotojai ne ką gali tepadėti, mat nėra nustatytos tvarkos nei tarnybos, kuri galėtų sumedžioti ar sugaudyti valkataujančius sulaukėjusius šunis.
Plačiau

2009-09-12, Nr. 108(2457)
* "Estiška arkliena ir latviška ožkiena – ant lietuvių stalo"

Fantazijos ir įgūdžių, kaip pagaminti unikalaus skonio dešras, sūrius, iškepti duoną, Baltijos šalių ūkininkai, ko gero, niekada nestokojo. Tačiau tai – pusė darbo. Rasti rinką ir mokėti parduoti – ne mažesnė verslo sėkmės sąlyga. Kaip privilioti pirkėjus, įpiršti prekę, kad atiduodamas paskutinį pinigą žmogus nesigailėtų, buvo galima pasimokyti iš latvių ir estų ūkininkų, prekiavusių Panevėžio 506–ojo gimtadienio mugėje.
Plačiau

2009-09-12, Nr. 108(2457)
* "Kam valia rūpintis lietuviško medaus unikalumu?"

Pasaulio viešojoje erdvėje pastaraisiais dešimtmečiais Lietuva minėta įvairiai. Siekdami narystės Europos Sąjungoje į Nemuno šalį viliojome spirgiais prie „cepelinų”. Skandinavai Lietuvą vadina Medaus šalimi. Kitapus Baltijos jūros gyvenantys švedai atrado natūralų lietuvišką medų ir jau dvylika metų kiekvieną vasarą aplanko Pakruojo, Kupiškio, Šiaulių, Panevėžio, Anykščių bitininkus. Ką ten aplanko – savaitėmis svečiuojasi iš visos širdies, nes mūsų bičiuliai užsieniečiams neturi jokių paslapčių, atveria giliausius medaus ir midaus podėlius. Keturios dešimtys švedų tapę Pakruojo bitininkų draugijos garbės nariais, o šiemet Mažeikiuose vykusioje XXXIII šalies bičiulių šventėje su lietuviškos duonos kepalu sutiktas ir tautine juosta apdovanotas Švedijos bitininkų sąjungos vadovas Larsas Nolbergeris, į Lietuvą atkakęs minėti savo 70-mečio.
Plačiau

2009-09-10, Nr. 107(2456)
* "Karvę šeria ūkininkas, o melžia bankininkas"

Europos žemdirbiams sunerimus dėl pieno sektoriaus ateities, prancūzai investuoja į karves: nusiperka galviją ir jį išnuomoja ūkininkui. Po metų savininkas jau turi ne tik karvę, bet ir prieauglį. Prancūzų nuomone, pinigai turi polinkį nuvertėti, o karvės žmogui duoda ir pieno, ir veršelių. Vienu žodžiu, karvė prancūzams – tai nuolatinės pajamos ir puiki investicija į ateitį. Tuo tarpu Lietuvoje dėl vykdomos nesavarankiškos žemės ūkio politikos pieno sektorius gramzdinamas į nebūtį. Kaimiečiai kas mėnesį likviduoja po 2–3 tūkst. smulkių pieno ūkių (oficialiai šalyje įregistruota daugiau nei 104 tūkst. karvių laikytojų). Mažos, gamybos sąnaudų nepadengiančios pieno kainos jau ir stambesnius ūkius veda prie bankroto ribos. Tačiau centus kainuojantis pienas jo perdirbėjams atneša gražaus pelno. Ir ne vieną milijoną litų. Vilniaus vertybinių popierių biržoje šalies pieno sektorius pristatomas kaip patrauklus stabilių pajamų šaltinis. Todėl keturiose tarsi konkuruojančiose tarpusavyje stambiausiose pieno perdirbimo bendrovėse apie 70 proc. akcijų valdo... Skandinavijos bankai.
Plačiau

2009-09-10, Nr. 107(2456)
* "Techninės kanapės - antimarihuana"

Seimo rudens sesijoje bus svarstomas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pataisų projektas. Jas priėmus, mūsų šalyje būtų leidžiama auginti ir perdirbti pluoštinių veislių kanapes, atitinkančias ES tiesioginių išmokų skyrimo reikalavimus. Lietuvos kaimyninėse šalyse draudimo auginti šią kultūrą nėra ir dabar. Apie tai, kaip technines kanapes sekasi auginti Latvijoje, su vienu aktyviausių šios kultūros propaguotojų, prieš kelis mėnesius susikūrusios UAB „Sativa“ valdybos pirmininku Mečislavu LUKŠA kalbasi „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Rasa PRASCEVIČIENĖ. Iki tol M. Lukša užėmė Kraslavos miesto mero postą. Kadangi miestui buvo aktualios pigaus kuro ir daugiabučių namų apšiltinimo medžiagų įsigijimo problemos, jis ėmė rimtai domėtis techninių kanapių auginimo ir perdirbimo galimybėmis.
Plačiau

2009-09-08, Nr. 106(2455)
* "Biurokratinės kliūtys ES paramai"

Viešvilės valstybinio rezervato direktorius Algis Butleris sako, jog jų rezervate yra per 6 ha pievų, kurias būtina šienauti, prižiūrėti. Ir nors šiems darbams reikia daug lėšų, tačiau Europos Sąjungos parama jie negali pasinaudoti vien dėl biurokratinių kliūčių. Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas iš šiuo metu Lietuvoje esančių keturių – pats jauniausias. Jo plotas siekia 3216 ha.
Plačiau

2009-09-08, Nr. 106(2455)
* „Tatulos“ turgelis su raugintų agurkų ir mėtų medaus kvapu"

Pirmąjį rugsėjo savaitgalį Panevėžyje startavo „Tatulos programos“ ekologiškų rudens gėrybių mugė. Pirmąkart – per miesto gimtadienį. Pirmasyk renginio partneriu tapo miesto savivaldybė, suteikusi lengvatų ekologiškų gėrybių turgeliui.
Plačiau

2009-09-05, Nr. 105(2454)
* "Skauda galvą? Nukirsti!"

– Kuo daugiau gamini pieno, tuo didesnis nuostolis ūkiui, – sako Krakių (Kėdainių r.) žemės ūkio bendrovės vadovas ir kooperatyvo „Lietuviškas pienas“ valdybos pirmininkas Nikolajus Danilčenko. – Pieno perdirbėjai už superkamą žaliavą moka 70 proc. jos savikainos ir viešai aiškina negalintys dirbti nuostolingai, šį teiginį palaiko ir valdžia. Ūkininkui nelieka nieko kito, kaip tik išskersti dalį karvių bandos, taip sumažinant savo nuostolius. – Dėl mažų pieno supirkimo kainų ūkiai klimpsta į skolas, išparduoda techniką, – Žemės ūkio ministerijoje vykusiame Pieno tarybos posėdyje kalbėjo Kubilių (Šakių r.) žemės ūkio bendrovės vadovas Alvydas Miliūnas. Jis siūlė išpjauti dalį melžiamų karvių bandos, taip sumažinant įtampą šalies pieno sektoriuje. Valstybė už skerdžiamus galvijus turėtų skirti išmokas. – Dažnas pažangaus ūkio savininkas dėl Europos Sąjungos paramos tarsi įsikirtęs koją –pasižadėjęs nemažinti karvių skaičiaus, – liūdną žemdirbių padėtį konstatavo Pieno tarybos narys, Prienų r. ūkininkas Jonas Vilionis.
Plačiau

2009-09-05, Nr. 105(2454)
* "Spjūvis ūkininkui į veidą"

Alksnėnų kaimo (Vilkaviškio r.) ūkininkas Kazimieras Venckus, apsilankęs savo nuošaliau esančiuose laukuose, apstulbo netoli Didvyžių kaimo turimose valdose aptikęs šiurpą keliantį vaizdelį: galulaukėje juodavo nemažas plotas išdegusių ražienų, o juodos dėmės centre gulėjo sudegusios duonos, batonų, pyragų likučiai...
Plačiau

2009-09-03, Nr. 104(2453)
* "Ar žemaičiai išveš grūdus į Latviją?"

Ūkininkams dejuojant, kad šiųmetės grūdų kainos labai mažos ir derlių geriau išversti į sąvartyną, nei vežti parduoti, supirkėjai, atvirkščiai, tikina, jog prekyba grūdais vyksta pranokstant visus lūkesčius. Žemaitijoje sklando kalbos, kad ūkininkai bando savo derlių parduoti įvairioms Latvijos kompanijoms. Tačiau lietuviai supirkėjai mano, jog tai smulki prekyba, kuri didesnės įtakos jų veiklai neturės. Galbūt grūdų pirkliai tik pagražina situaciją, taip stengdamiesi pagąsdinti žemdirbius – aha, neparduosite dabar, vėliau bus per vėlu, mums jau nebereikės...
Plačiau

2009-09-03, Nr. 104(2453)
* "Už naudotą techniką kompensacijos nemokamos"

Didžiosios įmonės, atstovaujančios žemės ūkio technikos gamintojų kompanijoms, pastebėjo, jog Lietuvos rinkoje atsirado jau kartą užsienio šalyse registruotos žemės ūkio technikos, traktuojamos ir parduodamos kaip naujos, nenaudotos, už kurios įsigijimą žemdirbiai kreipiasi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą, prašydami dalinės kompensacijos. Pagal nuostatas, įtvirtintas Kaimo plėtros 2007-2013 metų programose, remiama tik nauja, nenaudota ir neregistruota technika. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, atsižvelgdamas į žemdirbių prašymą ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto pritarimą, birželio 18 d. įsakymu leido antrinę traktorių registraciją siekiantiesiems paramos pagal KPP priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“. Tačiau tam pasipriešino žemės ūkio technikos gamintojų oficialieji atstovai Lietuvoje – žemės ūkio technikos prekybos įmonės. Jų teigimu, „registracijos faktas reiškia technikos patekimą iš pardavimo į naudojimo ciklą, todėl daryti prielaidą, kad užsienio šalyje registruoti traktoriai yra nauji, nėra pagrindo“.
Plačiau

2009-09-01, Nr. 103(2452)
* "„Jonavos grūduose“ - ŽŪM režisuotas perversmas"

Praėjusiame „Ūkininko patarėjo“ numeryje skaitytojus trumpai informavome apie akcinėje bendrovėje „Jonavos grūdai“ vykusį neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris sušauktas pagrindinės akcininkės – Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) – iniciatyva. Jame iš bendrovės stebėtojų tarybos buvo pašalintas smulkiųjų akcininkų atstovas – Jonavos r. žemės ūkio skyriaus vedėjas Vykintas Česlovas Jakštas, o į jo vietą išrinktas dar vienas ŽŪM valdininkas. Smulkieji akcininkai tokiam ŽŪM scenarijui mėgino pasipriešinti, tačiau jų balsų, kurie sudaro mažumą, niekas nepaisė. Pradėti stumti nuo bendrovės valdymo smulkieji akcininkai neabejoja, jog tokiu būdu rengiamasi tolesniems ŽŪM numatomiems perversmams įmonėje... Dabar – apie viską išsamiau.
Plačiau

2009-09-01, Nr. 103(2452)
* "Žemėtvarkininkų mažėjimo metas"

Šakių, Vilkaviškio ir Marijampolės žemėtvarkos skyriuose – atsisveikinimo nuotaikos. Rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais Marijampolės apskrities teritoriniuose žemėtvarkos skyriuose naikinamos 23 pareigybės.
Plačiau

2009-08-29, Nr. 102(2451)
* "Įrodykime pasauliui, kad Lietuva - gerų artojų kraštas"

Šiemet Slovėnijoje vyks 56-osios Pasaulio arimo varžybos. Išlydėdamas į jas Lietuvos komandą žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius artojams linkėjo tiesių vagų, o pačias varžybas lygino su garsiąja „Formule 1“, kur svarbiausia – parodyti meistriškumą, atskleisti technikos galimybes. Tam pasiryžę daugkartiniai Lietuvos artojų varžybų nugalėtojai bei Pasaulio arimo varžybų dalyviai Rimas Kleiva ir Kazys Genčius.
Plačiau

2009-08-29, Nr. 102(2451)
* "Nauda žemės ūkiui ar ,,Pandoros skrynia“ narkobizniui?"

Ne vienus metus mūsų šalies žemdirbiai buvo bauginami, kad už bet kokių kanapių auginimą, saugojimą bei realizavimą gresia griežta baudžiamoji ir administracinė atsakomybė. Tačiau prieš kurį laiką prasidėjo audringos diskusijos, ar, sužlugus linininkystei, nebūtų pravartu „įdarbinti“ rūdijančius linų fabrikus kanapių perdirbimui. Pramoninių kanapių auginimo šalininkai mini ne vieną šios kultūros privalumą – tai ir auginimo paprastumas, ir derlingumas, ir plačios pritaikymo galimybės. Tačiau kanapių auginimo priešininkai pateikia ne mažiau svarius savo argumentus, kad po legalizuotų kanapių priedanga suklestės narkobiznis, dar daugiau jaunų žmonių įtrauksiantis į priklausomybės liūną. Be to, pramoninių kanapių auginimo administravimas bei kontrolė pareikalaus ir didelių biudžeto kaštų. Netrukus prasidėsiančios Seimo rudens sesijos darbotvarkėje jau numatyta svarstyti Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pataisas, kurias priėmus mūsų šalyje būtų leidžiama auginti ir perdirbti pluoštinių veislių kanapes, atitinkančias ES tiesioginių išmokų skyrimo reikalavimus. Tad „Ūkininko patarėjas“ šį šeštadienį klausia: „Naudą ar žalą atneš Lietuvai pramoninių kanapių legalizavimas?“
Plačiau

2009-08-27, Nr. 101(2450)
* "Prokurorai viešojo intereso ginti nesiryžta"

Trakų rajono Onuškio seniūnijos Bakaloriškių kaimo bendruomenė bene paskutinė ir sužinojo, kad neteko savo nuo senų senovės jai priklausiusio turto ir pasididžiavimo – gražaus 17 ha vandens telkinio – Švenčiaus ežero. Kaimas nekreipė dėmesio, kai pakrantėje atsirado lenta su užrašu: „Privatus ežeras. Žvejoti ir įeiti draudžiama.“ Maža ką sugalvoja tie naujieji atsikėlėliai. Tik kai išvaryti iš įprastų maudynių vietų pradėjo skųstis vaikai, kai pastabų sulaukė ir senbuviai žvejai, tada žmonės nusprendė išsiaiškinti, kas gi nutiko. Sužinojo šokiruojančią naujieną – Švenčiaus ežeras kaimui nebepriklauso, jį privatizavo atsikėlę „naujieji lietuviai“.
Plačiau

2009-08-27, Nr. 101(2450)
* "Derliaus kelyje ir pašarų rankovės, ir neveikiantis bioetanolio fabrikas"

Besibaigianti javapjūtė įtampos ir rūpesčių nuo ūkininkų nė kiek nenuima. Itin žemos grūdų supirkimo kainos ir net nenoras pirkti derlių skatina ieškoti būdų, kaip darbų sezoną baigti bent jau be nuostolių. Telšių rajono žemdirbiai – ne išimtis. Kai kurie stambūs ūkininkai šią savaitę javapjūtę baigia, deja, fortūna ne visiems vienodai šypsosi: kas nepasirūpino alternatyviomis rinkomis, šiandien nusivilia ne tik esamų grūdų supirkėjų siūlomomis sąlygomis, bet ir pažadais, kuriuos pernai žarstė į rinką ketinę ateiti nauji žaidėjai. Situacija Telšių r. grūdų rinkoje antradienį domėjosi ir žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
Plačiau

2009-08-25, Nr. 100(2449)
* "Suvystyti“ ūkininkus berniukams padeda įstatymas

Valstybinės žemės įsigijimas, jos pardavimo tvarka turėtų būti skaidri, deja, dirbama žemė gali atitekti užsieniečiams arba spekuliantams. Praėjusią savaitę Pasvalyje vykusiame Daujėnų kadastro vietovės žemėtvarkos projekto viešojo svarstymo rezultatų aptarime „Ūkininko patarėjas” turėjo progą matyti, kaip prieš kaunietį, vadovaujantį uždarajai akcinei bendrovei, besiverčiančiai žemės sklypų pirkimu, pardavimu bei nuoma ir Kretingos rajone įregistravusiam jaunojo ūkininko ūkį, pralaimi keletas vietinių ūkininkų. Kam iš tikrųjų labiau tos žemės reikia ir į kieno rankas ji turėtų patekti, „Ūkininko patarėjas” svarsto kartu su žemės ūkio ministru Kaziu Starkevičiumi ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininku Edmundu Pupiniu.
Plačiau

2009-08-25, Nr. 100(2449)
* "Ekologiniame ūkyje - ekologiški žmonės"

Dzūkijoje – pats darbymetis, kombainai sustoja tik užlijus, tada juos vairuojantys vyrai gali ir atsikvėpti. Vieną permainingą dieną, kai danguje tai švietė saulė, tai ją uždengdavo debesys ir lijo, Varėnos rajono žemės ūkio bendrovės ,,Kalnas“ vadovas Juozas Čepulinskas turėjo laiko ir savo valdas parodyti.
Plačiau

2009-08-22, Nr. 99(2448)
* "Ūkininko verslą reguliuoja ne tik rinka, bet ir Šimonių girios vilkai"

Nėra žemės ūkyje ramaus darbo. Pienininkus smaugia mažos pieno supirkimo kainos, grūdų augintojai neturi kur dėti derliaus, nes perpildyti elevatoriai, trūksta geležinkelio vagonų grūdams išgabenti. Ir dar yra be galo daug įvairiausių trukdžių, kuriuos siunčia gamta ar valdžia. O Šimonyse, Kupiškio rajone, ūkininkaujantis Alvydas Kavoliūnas, kaip pats sako, turi savo, specifinį, vargelį – Šimonių girios vilkus. Mat šie labai mėgsta kas vasarą įsisukti į ūkininko avių bandas. Ir be jokių skrupulų šie gražūs ir gudrūs plėšrūnai kasmet ūkininko pajamas sumažina nuo kelių iki keliolikos tūkstančių litų.
Plačiau

2009-08-22, Nr. 99(2448)
* "Pienininkams saulės neparveš"

Dėl tragiškos situacijos Lietuvos pieno sektoriuje žemės ūkio ministrui Kaziui Starkevičiui tariantis su Rusijos Federacijos žemės ūkio ministre Jelena Skrynik, Rusijos pieno gamintojai kreipėsi į savo šalies prezidentą reikalaudami griežtesnių priemonių pieno sektoriui gelbėti.
Plačiau

2009-08-20, Nr. 98(2447)
* "Skęsime piene ar skersime karves?"

- Mažos pieno supirkimo kainos nėra nelaimė, kaip didelės – džiaugsmas, - sako olandų ūkininkas Liuvė Mensonides. Žemdirbiams priklausančiai kooperatinei pieninei jis parduoda pieną ir už litrą gauna keturiais euro centais mažiau, nei kainavo jį pagaminti. Vienintelė išeitis – mažinti pieno savikainą. Su broliu Gerardu Liuvė turi specializuotą 160 karvių pieno ūkį, dalyvauja žemdirbių savivaldoje. Ūkininkas pritaria ES vykdomai pieno sektoriaus paramos strategijai, tačiau svarsto ir JAV valstybės paramos modelį (ten ūkininkams mokamos subsidijos už skerdžiamas karves, taip mažinant pieno kiekį ir branginant žaliavą). Lietuvoje sklandančios kalbos sunkmečiu statyti kooperatinę pieno perdirbimo įmonę olandų ūkininkui primena skęstančiojo bandymą griebtis už skustuvo. Olandas tokiu atveju ieškotų kontaktų deryboms su prekybos tinklų, bankų atstovais – jie šiandien lemia pieno sektoriaus kaitos tendencijas.
Plačiau

2009-08-20, Nr. 98(2447)
* "Elniai ant naudos ir grožio svarstyklių"

Lietuvos elnių augintojų asociacijos (LEAA) pirmininkas Gediminas Vaitiekūnas, teigia jog vienuoliktus metus gyvuojančiai organizacijai šiuo metu priklauso 25 nariai, kurie aktyviai dalyvauja mokymuose, seminaruose, ekskursijose į Lietuvos ir kitų šalių elninių žvėrių ūkius.
Plačiau

2009-08-18, Nr. 97(2446)
* "Grūdų elevatoriai ,,užkišti“, vagonų nėra!"

Per patį javapjūtės įkarštį naujojo Lietuvos grūdų derliaus eksportą ištiko katastrofa – prie elevatorių nusidriekė eilės, sandėliai jau pilni, kai kur net stabdomas priėmimas, nes trūksta vagonų, kuriais javai gabenami iki uosto. Grūdų eksportuotojai kaltina Lietuvos geležinkelius dėl neveiklumo, o pastarieji savo ruožtu aiškina, kad per javapjūtę ši problema esti kasmet, - nieko nepadarysi.
Plačiau

2009-08-18, Nr. 97(2446)
* "Žolynų ir medaus simfonija"

Radviliškio r. Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities muziejuje per įspūdingą Žolinės šventę „Žolynų ir medaus simfonija“ prisiminti apeiginiai ritualai, nusilenkta žemei maitintojai, padėkota už derlių, pasidžiaugta bitelėmis ir gėlynais, nupinta, ko gero, ilgiausia Lietuvoje 46 m įvairiaspalvių gėlių ir žolynų pynė, į kurią kiekvienas galėjo įpinti ne tik savo žolynėlių, bet ir vilčių bei svajonių. Čia veikė gydomųjų žolelių, arbatų, medaus ir bičių produktų, tautodailės dirbinių mugė, visi galėjo įsigyti „Ūkininko patarėjo“ redakcijos leidžiamų knygelių ir periodinių leidinių. Muziejuje po atviru dangumi veikė senųjų leidinių apie vaistažoles ir medų paroda, koncertavo Panevėžio r. Perekšlių kaimo kapela „Atžalynas“, „Seni pažįstami“, Radviliškio r. Šiaulėnų kultūros namų kaimo kapela. Renginį vedė du talentingi ir šmaikštūs Radviliškio krašto kultūros darbuotojai – Liuda Burzdžiuvienė ir Vitalijus Digrevičius.
Plačiau

2009-08-13, Nr. 96 (2445)
* "Sklandžios javapjūtės džiugesį temdo menkos grūdų kainos"

Pastarąsias savaites nusistovėjus gražiems orams Vidurio Lietuvos ūkiuose baigiamas doroti žieminių javų derlius. Našios technikos turintys ir sklandžiai darbus organizuojantys ūkininkai suskato nukulti didžiumą subrendusių laukų. Derlius keliauja į sandėlius, bet kol kas ne į supirkėjų, nes grūdų kainos juokingos, kad net verkti norisi. Tokiomis mintimis per javapjūtę gyvena visi šalies žemdirbiai, tarp jų ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, ūkininkaujantis Kėdainių rajone.
Plačiau

2009-08-13, Nr. 96 (2445)
* "Derliaus supirkimą stabdo „Lietuvos geležinkeliai“

Lyg perkūnas iš giedro dangaus Suvalkijos žemdirbius išgąsdino žinia, kad Laimos Stonkuvienės agroserviso įmonė laikinai sustabdo derliaus supirkimą ir sutarčių sudarymą. Išsipildė šios įmonės valdytojo Aleksandro Stonkaus prognozė, kad šiemet grūdai ne tik bus pigesni, bet žemdirbiai neturės ir kur jų dėti.
Plačiau

2009-08-11, Nr. 95 (2444)
* "Seniūnaičio rinkimuose dalyvavo... 1 proc. miestiečių"

Išrinktas trečiasis seniūnaitis Pagėgių savivaldybėje. Iki tol rinkimai jau vyko Kentrių kaime ir Panemunės miestelyje. Pagėgių miesto seniūnaičio rinkimai nusipelnė išskirtinio visuomenės dėmesio ne tik todėl, kad išrinktas didžiausios seniūnaitijos šeimininkas. Rinkimuose dalyvavo stulbinančiai mažas rinkėjų skaičius, o išrinktasis yra mažai visuomenei pažįstamas veikėjas.
Plačiau

2009-08-11, Nr. 95 (2444)
* "Modernizavai ūkį ir... nešiok maišus ant pečių"

Laučių k. ūkininkas Alvydas Degutis, bene daugiausiai Šilutės rajone auginantis javų, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ šiemet įsigijo įvairios technikos – podirvio purentuvą, priekabą ir grūdų džiovyklą. Jis nusipirko ir dyzelinį autokrautuvą, kurio įsigijimą Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM, deja, priskyrė prie netinkamų finansuoti išlaidų. A. Degučiui nebus kompensuota 18450 Lt.
Plačiau

2009-08-08, Nr. 94 (2443)
* "Platonas - draugas..."

Šiemet per šv. Kalėdas sueis lygiai 20 metų, kai džiaugsmuose ir rūpesčiuose, laimėje ir nelaimėje, darbuose ir šventėse, laukuose ir fermose, suvažiavimuose ir blokadose petys į petį eina Lietuvos žemdirbys, ūkininkas, agroverslininkas ir „Ūkininko patarėjas“.
Plačiau

2009-08-08, Nr. 94 (2443)
* "Penki tūkstančiai bičiulių šventėje pamiršo rūpesčius"

- Pagaliau supratome, kad bitininkystės laivą vairuoja moterys, - sakė tarptautinėje Lietuvos bitininkų šventėje Plinkšiuose (Mažeikių r.) Telšių bitininkų draugijos pirmininkė Nijolė Trepšienė. Ir tuoj pat pagrindė savo pastebėjimą: viena šventė vyko Telšiuose, kita – Karklėje (Kretingos r.), trečia – Švenčionyse, šiųmetė, jau trisdešimt trečioji, – Mažeikių rajone. Visas organizavo ir keturias sudėtingo renginio kertes laikė moterys. Ypač sudėtinga buvo pastaroji šventė: proga išskirtinė – Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis, svečių daug, rėmėjų mažai. Tačiau pakako ir susikaupimo akimirkų, ir linksmybių valandų.
Plačiau

2009-08-06, Nr. 93 (2442)
* "Centralizuoti pinigai - į atlapas kišenes"

Vandens tiekimo ir nuotekų valymo sistemos centralizavimas kvepia privatizavimu ir monopolizavimu
Plačiau

2009-08-06, Nr. 93 (2442)
* "Daržovių augintojus skandina praūžusios liūtys ir krintančios supirkimo kainos"

Dauguma Lietuvos specializuotų daržininkystės ūkių, pasinaudoję ES struktūrinių fondų parama, per dešimtmetį pasiekė tiek, kad produkcijos kokybe ir derlingumu jau prilygsta efektyviausiems ES šalių ūkiams. Tačiau realizacijos rinkoje jie kovą pralaimi, nes Seimas nepriima šalies žemdirbiams palankių įstatymų, o Valstybinė augalų apsaugos tarnyba (VAAT) ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) tinkamai nekontroliuoja įvežamų į šalį vaisių bei daržovių kokybės. Negana to, turgavietėse klesti nelegali prekyba, o didžiuosiuose prekybos centruose – baudžiavinė tvarka.
Plačiau

2009-08-04, Nr. 92 (2441)
* "Bičių karalienė pasipuošė karūna su gintarine bite"

Savaitgalį Lietuvos bitininkų sostine tapo Mažeikiai: Plinkšių dvaro parke vyko trisdešimt trečioji bitininkų šventė, pastaraisiais metais tapusi tarptautine. Pagrindiniame bičiulių metų suvažiavime išrinkti ir apdovanoti iškiliausieji: Metų bitininku tapo šiaulietis, aktyvus savivaldos ir kooperacijos talkininkas Aloyzas Barkauskas, Bičių karaliene - mažeikiškė (ir šventės šeimininkė) Birutė Budreckienė. Gintarais inkrustuotą ir pamaldų metu pašventintą karūną Bičių karalienei uždėjo Seimo narys Jurgis Razma, o regalijas apdovanotiesiems įteikė prizų steigėjos UAB “Ūkininko patarėjas” direktoriaus pavaduotojas Rolandas Adomavičius.
Plačiau

2009-08-04, Nr. 92 (2441)
* "Ristūnai Rašės hipodrome skriejo kaip vėjas"

Liūtys, visą liepą kiaurai merkusios Rytų Aukštaitiją, liovėsi pirmąjį rugpjūčio sekmadienį, kuris giedrą su maloniai pakedenančiu vėjeliu dovanojo ir tradicinių respublikinių ristūnų žirgų lenktynių „Utena 2009“ vadeliotojams bei žiūrovams. Tarp šių neteko išvysti tik Aukštaitijos legendos, žirgininkės Viktorijos Jovarienės, kuri hipodromo trasoje jau nebelenktyniauja, bet su savo auginamais žirgais mėgsta žiūrovus karieta pavėžinti. „Turėjau neatidėliotinų reikalų, – sakė vakar kalbinta Viktorija, – padariau „grieką“ lenktynes apleidusi. O kai jau būnu, tai tribūnos nezulinu, dar ant pasostės manoji vieta.“
Plačiau

2009-08-01, Nr. 91(2440)
* "Ar reikia valstybei žemėtvarkininkų paslaugų?"

Lietuvoje pradėtų reformų sūkurys bene labiausiai sujaukė žemės tvarkymo sritį. Ne kartą valdančiųjų keisti įstatymai, įsiūbuojami ir stabdomi žemės grąžinimo darbai nuteikė žmones prieš žemės tvarkytojus ir prieš pačius politikus. Šiais metais nutraukus žemės reformos darbų finansavimą, žemės reformą įgyvendinantys apskričių viršininkai apimti didžiausios nevilties: iš kur imti lėšas naujiems žemės reformos žemėtvarkos projektams rengti? Juk būtina suprojektuoti žemės sklypus pretendentams, pageidaujantiems susigrąžinti žemę natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai kitoje vietoje lygiaverčius turėtiesiems žemės sklypus bei norintiems įteisinti asmeniniam ūkiui suteiktos žemės sklypus. Ir gal darbus būtų galima tęsti, jei už tai sumokėtų patys žemės savininkai?
Plačiau

2009-08-01, Nr. 91(2440)
* "Grūdų kainų girnose pelnų nesitikima"

Prasideda didysis darbymetis – javapjūtė bei naujasis derliaus supirkimo sezonas. Kaip ir ankstesniais metais, taip iš šiais, nėra orakulo, kuris tiksliai pasakytų būsimas grūdų kainas. Tačiau tai ne vienintelė javų augintojų ir derliaus supirkėjų problema. Įprastą grūdų prekybos ritmą labai trikdo pasaulio finansų krizės rezultatas – apyvartinių pinigų trūkumas. Jis kankina ne tik daugelį supirkėjų bei perdirbėjų, bet ir javų augintojus, kuriems reikia ne tik parduoti šiųmetį derlių, bet ir rudenį padėti pagrindą kitiems metams. Apie tai kalbėta tradiciškai kasmet prieš javapjūtę rengiamame Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos (LGPA) tarybos posėdyje, kuriame taip pat dalyvavo Grūdų augintojų asociacijos (LGAA) tarybos pirmininkas, ūkininkas Romas Majauskas, žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, kiti Žemės ūkio ministerijos pareigūnai.
Plačiau

2009-07-30, Nr. 90(2439)
* "Žemdirbiai prieš ,,pragaro” energetiką"

„Dabar Lietuva prirakinta prie Rusijos vamzdžio, o nuo 2010 m. gali būti pakabinta ir ant Maskvos laidų”, - tvirtino į Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) prezidiumo posėdį antradienį atvykę atsinaujinančios energetikos specialistai. Jų nuomone, jeigu mūsų valdžia trokšta kraštui gero, tai, užuot kliedėjusi apie naują stebuklingai visus energetinius rūpesčius išspręsiančią atominę elektrinę, turi ne vien žodžiais skatinti ūkininkus sodinti energetinius augalus ir paremti verslininkus, statančius vėjo jėgaines. Posėdžio dalyviai išsakė revoliucingų idėjų – norint padaryti galą Rusijos dujininkų monopoliui Lietuvoje, reikia jų produkcijai nustatyti akcizo mokestį, iš kurio būtų finansuojama lietuviškų atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra, ir steigti kaimo bendruomenių - vėjo jėgainių savininkių - kooperatyvus.
Plačiau

2009-07-30, Nr. 90(2439)
* "Klaidą būtina ištaisyti"

Kilus triukšmui dėl to, kad dalyvaujantieji Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonėje „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ bei nusipirkę kartą jau registruotus naujus traktorius ūkininkai iš Nacionalinės mokėjimo agentūros neatgauna kompensacijų ir siekdama problemą išspręsti žemdirbiams palankia linkme, Lietuvos ūkininkų sąjunga surengė posėdį, kuriame dalyvavo Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovai, žemdirbių savivaldos atstovai bei žemės ūkio technikos pardavėjai. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininką Joną TALMANTĄ „Ūkininko patarėjas“ paprašė pakomentuoti esamą situaciją ir atsakyti į klausimą, kokių priemonių bus imamasi, jei Privalomos registruoti naujos žemės ūkio technikos, įsigyjamos per KPP 2007-2013 metų programos priemones, taisyklės nebus pakeistos.
Plačiau

2009-07-28, Nr. 89(2438)
* "Jau išmoko daržoves auginti, sandėliuoti, belieka išmokti parduoti"

Bulvių ir daržovių auginimo technologijos. Tokia tema Šiaulių rajono ūkininkų Edo Sasnausko ir Lino Šateikos ūkiuose vyko Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) seminaras. Susirinko didelis būrys daržovių augintojų iš įvairių Lietuvos vietovių, atvyko žemės ūkio viceministrai Aušrys Macijauskas, Edvardas Raugalas, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktorius Rimantas Krasuckis, Kokybės politikos direktorius Saulius Jasius, Investicinių ir kompensacinių kaimo plėtros priemonių koordinavimo skyriaus vedėja Jolanta Žutautienė, Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Bronius Markauskas, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas, Aplinkos mokslo instituto direktorius dr. Rimantas Budrys, Šiaulių r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Antanas Bezaras.
Plačiau

2009-07-28, Nr. 89(2438)
* "Antano Baranausko gimtinę sudrebino gimtadienis"

„Čionai Lietuva per amžius buvo“ – tokiais Antano Baranausko žodžiais anykštėnus ir gretimų rajonų gyventojus, svečius iš visos šalies ir užsienio organizatoriai kvietė švęsti Anykščių gimtadienį. O jis, kaip ir visi šiemet vykstantys renginiai, skirtas Lietuvos tūkstantmečiui paminėti. Ta proga miestas šurmuliavo net keturias dienas ir neleido visiems atvykusiesiems į šventę nuobodžiauti.
Plačiau

2009-07-25, Nr. 88 (2438)
* "Užkanda kriauklėje"

Sraigių rinkimas ir perdirbimas turbūt atitiktų Kaimo plėtros programos (KPP) trečiosios krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemones „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ bei „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“. Tačiau tai tik teorinis palyginimas, nes UAB „Arčia“ (Molėtų gamybinė bazė) jokios ES paramos negavusi ir turimą verslą plėtoja savo lėšomis. Pagrindinės perdirbtų šaldytų sraigių eksporto šalys – Prancūzija, Italija, anksčiau bendradarbiavo ir su Graikija. Beje, šia užkanda gali pasimėgauti ir lietuviai: jau paruoštų vartoti sraigių yra didžiuosiuose prekybos centruose.
Plačiau

2009-07-25, Nr. 88 (2438)
* "Šiemet geras bulvių derlius - nelaimė!"

Teiginys, kad geras derlius yra nelaimė, prieštarauja sveikam protui, tačiau šiandien tai - realybė, su kuria susiduria bulves auginantys Lietuvos ūkininkai. Žemės ūkio kooperatyvo „Piktupėnų javas“ (Pagėgių sav.) pirmininkas Algirdas Steponavičius „ŪP“ sakė, kad šiemet bulvių niekam nereikia. Supirkėjai už bulvių kilogramą siūlo vos 50 centų. „Maxima“ ir kiti prekybos tinklai, pasak A. Steponavičiaus, skelbia visokias akcijas ir bulves parduoda „žemiau jų savikainos“. Iš Lenkijos pietinių regionų į Lietuvą prekybininkai atsiveža bulvių, kurios ten kainuoja tik 20 ct/kg...
Plačiau

2009-07-25, Nr. 88 (2438)
* "Naminės įstatymas"

Naminės įstatymas
Plačiau

2009-07-25, Nr. 88 (2438)
* "Verdiktas: užarti!"

Šakių rajono ūkininkas Algimantas Bublaitis įsitikino, jog Lietuvoje Europos Sąjungos įstatymai neveikia. Rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Raimundas Vasiliauskas „Ūkininko patarėjui“ ketvirtadienį patvirtino, kad jau yra pasirašyta nutartis sunaikinti šiam ūkininkui priklausančius 35 ha valgomųjų aguonų.
Plačiau

2009-07-23, Nr. 87(2436)
* "Gyvenimą ženklina gaisrų pašvaistės"

Kaišiadorių rajono Žostautų kaimo ūkininkų Albino ir Romos Sadauskų šeimos žmonės sukrėsti: per dvidešimt ūkininkavimo metų jų sodybą trečią kartą nuniokojo gaisras. Šįkart liepsnos sunaikino keturis jų ūkinius pastatus ir sūnaus Gyčio šeimos gyvenamąjį namą. Pažangiame Sadauskų pieno ūkyje, iš kurio kasdien parduodama apie 1,3 t pieno, buvo sumontuota moderni pieno linija, įrengtas srutų rezervuaras, mėšlidė, vandens gręžinys. Liepsnos sunaikino 300 ką tik paruošto šieno ritinių ūkyje laikomiems mėsiniams galvijams ir melžiamoms karvėms šerti.
Plačiau

2009-07-23, Nr. 87(2436)
* "Po dvidešimties metų - melžėjų varžytuvės Jurbarke"

Pirmadienį Girdžių seniūnijos ūkininkų Laimutės ir Algimanto Liorincų fermų ramybę sudrumstė gausybė svečių – pirmą kartą po dvidešimties metų varžytis susirinko drąsiausios Jurbarko krašto melžėjos. Respublikinio švietėjiško renginio „Geriausia melžėja“ vertinimo komisijos narius į Jurbarką atvykti pakvietė Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valstybinė inspektorė Antanina Tunaitienė.
Plačiau

2009-07-20, Nr. 86(2435)
* "Šventė iš ūkininko kiemo nuėjo per visą Lietuvą"

Kupiškio ūkininko Zigmo Aleksandravičiaus ūkyje penktadienį surengta smagi šventė – Žemės ūkio ministerijos iniciatyva suorganizuotas renginys „Europos Sąjungos paramos naudojimosi geros praktikos pavyzdžiai“, per kurią ne tik pristatytas garsaus ūkininko ūkis, už Europos Sąjungos paramą įsigyta technika, bet ir iškilmingai atidaryta grūdų saugykla.
Plačiau

2009-07-20, Nr. 86(2435)
* "Naminį vyną gaminti galima, parduoti - ne!"

Žagatpurvių kaime (Šilutės r.), Tatjanos ir Česlovo Ramoškų sodyboje, įvyko trečiasis Nacionalinės vyndarių asociacijos sąskrydis. Suvažiavo vyno mėgėjai, gerbėjai, midininkai ir prijaučiantys lietuviško vyno tradicijoms iš Joniškio, Joniškėlio, Rokiškio, Kauno, Mažeikių, Plungės... Pasidžiaugta, kad naminio vyno gamintojai jau išlindo iš pogrindžio (gaminti ir laikyti vyną leidžiama), ir apgailestauta, kad pardavinėti naminį vyną dar tebedraudžia Lietuvos įstatymai. Tatjana ir Česlovas, pas kuriuos vyko šis vyndarių sąskrydis, pagaliau lengviau atsiduso – po teismų maratono Aukščiausiasis teismas pripažino jų teisę savo rūsyje turėti tiek vyno, kiek tik jie patys nori. Gali šia produkcija vaišinti savo kaimo turizmo sodybos svečius, bet draudžiama ją pardavinėti...
Plačiau

2009-07-18, Nr. 85(2434)
* "Kiek prarasime ir ką rasime taupydami ,,greituoju būdu”?"

Išaiškėjus, kad bus naikinamos apskritys ir kad žemės reformai baigti nebėra pinigų, apskričių viršininkai taupymo programą pradėjo atsisakydami žemėtvarkos specialistų seniūnijose ir rajonuose. Rugpjūtį turėsiantys apleisti savo darbo vietas Prienų ir Birštono savivaldybių Žemėtvarkos skyriaus specialistai jau krauna į maišus žemės grąžinimo dokumentus, nors sako nežiną, kas juos perims, nes pagal Vyriausybės programą numatytas steigti Valstybės žemės fondas kol kas nesukurtas. „Pertvarka taupymo sumetimais vyksta stichiškai, negalvojama apie pasekmes, kurios palies žemės laukiančius žmones”, – į spaudos konferenciją pakvietę žurnalistus tvirtino Prienų ir Birštono savivaldybių žemėtvarkos specialistai.
Plačiau

2009-07-18, Nr. 85(2434)
* "Valkataujantys šunys išpjovė avis"

Liepos 13 d. rytą Alytaus r. sav. Mikutiškių k. ūkininkas Rimas Mankus ganykloje rado šešias papjautas avis, avinas kažkur dingęs. Iš pradžių manyta, jog tai vilkų darbas. Tačiau rajono savivaldybės, policijos, aplinkosaugos ir medžiotojų organizacijų atstovų komisija nustatė, kad ūkininko avis išpjovė valkataujantys šunys.
Plačiau

2009-07-16, Nr. 84(2433)
* „Galintą“ nugalėjo, nes buvo vieningi"

Praėjusių metų spalio ir lapkričio mėnesiais „Ūkininko patarėjuje“rašėme apie Varėnos ir Šalčininkų rajonų žemdirbių konfliktą su UAB „Galinta ir partneriai“, vienašališkai sumažinusią pirminėse avižų pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytas kainas. Nesutikusiesiems su jų sąlygomis bendrovė nesilaikė įsipareigojimų ir ūkininkams visai nemokėjo pinigų. Tačiau žemdirbiai supirkėjams nenusileido: jie padavė „Galintą“ į teismą ir bylą laimėjo.
Plačiau

2009-07-16, Nr. 84(2433)
* "Maras stabdo Panevėžio rajono skerdyklų veiklą"

Kiaulių maro plitimas Panevėžio rajone suvaldytas. Visoje šalyje Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tikrina ūkius, ima kiaulių kraujo ir kitus mėginius. Patikrinus daugiau kaip 100 kiaulininkystės ūkių, ištyrus daugiau nei 2000 mėginių – visi atsakymai neigiami: naujų ligos židinių kol kas nenustatyta. Tai įvertinusi Europos Komisija papildomų ekonominių sankcijų Lietuvai netaikys. Tokios geros naujienos. Tačiau jau pats ligos pavadinimas „maras“ rodo, kad užkratas plinta greitai, todėl visi kiaulių augintojai ir šernų medžiotojai privalo būti ypač budrūs – įspėja specialistai. Krekenavos ir Ramygalos seniūnijose uždraudus kiaulių pervežimus, savo darbą priverstos stabdyti skerdyklos.
Plačiau

2009-07-14, Nr. 83(2432)
* "Valstybės žemės fondas: tarp siekiamybių ir galimybių"

Metų pradžioje sudaryta tarpinstitucinė Vidaus reikalų ministerijos koordinuojama darbo grupė nagrinėjo apskričių viršininkų administracijų vykdomų funkcijų perskirstymą tarp valstybės ir savivaldybių, svarstė Valstybės žemės fondo steigimo klausimą. Norėdamas kuo daugiau sužinoti apie pertvarką ir naujus administravimo pasikeitimus žemės tvarkymo srityje, „Ūkininko patarėjas” surengė debatus apie Valstybės žemės fondo (VŽF) tikslus ir uždavinius. Debatuose dalyvavo žemės ūkio viceministras Edvardas RAUGALAS ir Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas VRUBLIAUSKAS.
Plačiau

2009-07-14, Nr. 83(2432)
* "Už žalio stalo - darbšti Lietuva"

Lietuvoje buvo tiriamas agurkų poveikis žmogui. Pasirodo, kas juos augina, valgo, yra labai darbštus, pasveiksta apniktas sunkiausių ligų. Tai tradicinėje Agurkų šventėje, praėjusį šeštadienį vykusioje agurkų sostinėje Kėdainiuose, paskelbė šio rajono merė Nijolė Naujokienė. Jos žodžiai perteikia visą renginio nuotaiką – kad jame pynėsi šmaikštumas ir rimtumas, o toji pynė sudarė labai išmoningo, gyvastingo kėdainiečio portretą. Tiksliau – kėdainietės portretą, dar tiksliau – daugumos Lietuvos gyventojų portretą. Mat šiųmetės, jau 13-osios, Agurkų šventės programa tarsi specialiai būtų sudaryta lyg kokia preliudija į kitądien vyksiančią naujos Lietuvos prezidentės inauguraciją, kai žydi moters, kartu visos tauta jėga, valia. Toks sutapimas – ir atsitiktinis, ir ne...
Plačiau

2009-07-11, Nr. 82(2431)
* "Lenkų pieno upės - skalsesnės"

Pieno ūkiai Lietuvoje vos galą su galu suduria, o vos už pusšimčio kilometrų Palenkės vaivadijos Punsko valsčiaus ūkininkai savo pajamomis nesiskundžia. Šiuo metu už pieno litrą iš supirkėjų jie gauna nuo 1,05 iki 1,40 zlotų ir teigia, kad tai gerokai mažiau nei praėjusiais metais, bet irgi nėra blogai. Jiems gaunamų lėšų pakanka apyvartai, investicijoms bei kreditams grąžinti, be to, ir atlyginimams jų ūkiuose dirbantiems lietuvaičiams išmokėti. Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos narių (LJGGA) aplankytieji pieno ūkiai nustebino savo tvarka. Juose šeimininkauja jaunieji ūkininkai, teigiantys, kad savo gyvenimu ir darbu jie labai patenkinti.
Plačiau

2009-07-11, Nr. 82(2431)
* "Žemės ūkio technikos rinkoje - lyg širšių lizde"

Iki birželio vidurio ūkininkai, įsigyję naujus traktorius, kurie jau buvę įregistruoti kitose šalyse, sukėlė triukšmą, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) už juos neskiria kompensacijų. Atsiliepdamas į šį ūkininkų skundą ir patariamas Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovų žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius 2009 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 3D-441 pakeitė priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios veiklos srities supaprastintas įgyvendinimo taisykles. Pakeitimu numatyta, kad jeigu įsigyjama teisės aktų nustatyta tvarka privaloma registruoti nauja žemės ūkio technika ar transporto priemonės buvo įregistruotos juridinio asmens, vykdančio žemės ūkio technikos ar transporto priemonių pardavimo veiklą, vardu, pareiškėjas turi pateikti to juridinio asmens raštišką patvirtinimą, įrodantį, kad žemės ūkio technika ar transporto priemonė nebuvo eksploatuota. Minėtu žemės ūkio ministro įsakymu buvo lyg ir nuslopintas ūkininkų nepasitenkinimas. Tačiau po jo pasirodymo tikrą audrą sukėlė kai kurios nauja, niekur neregistruota žemės ūkio technika prekiaujančios įmonės.
Plačiau

2009-07-09, Nr. 81(2430)
* "Braškės ar karvės? Braškės!"

Šalta vasaros pradžia suvėlino įprastinį braškių derlių mažiausiai dvi savaites. Tad dabar šalies braškynuose pats derliaus dorojimo įkarštis. Mikroautobusas su šaldymo įranga iš Tauragės r. Gaurės miestelio uogų augintojų Vidos ir Raimundo Beskių ūkio į Vilnių, Klaipėdą ar Palangą kasdien išveža iki 5 tonų braškių. ,,Šiemet derlius džiugina. Iš braškyno priskiname po 12 t ha uogų“,- džiaugėsi ūkio šeimininkas R. Beske.
Plačiau

2009-07-09, Nr. 81(2430)
* "ES sugundė, žemaitis nusvilo"

Pamockės kaime (Šiaulių r.) gyvenantis Vytas Činčiukas prieš dvejus metus vietovėse, kur nederlingos žemės, sumanė auginti ypač vertingas šaltalankių uogas, nes tikėjosi gauti ekologiniams ūkiams tuo metu skiriamą nemažą išmoką. Tik apie reikalavimus ekologiniam ūkiui žmogus nedaug ką žinojo...
Plačiau

2009-07-07, Nr. 80(2429)
* "Artojų varžybos - tarsi žemdirbių atlaidai"

Pirmą kartą surengtos Žemaitijos krašto arimo varžybos sulaukė nemenko pasisekimo – susirinko 15 artojų iš aštuonių rajonų. Gausiausia buvo šeimininkų – Kretingos rajono komanda, pristačiusi net keturis artojus, iš toliausiai į varžybas atvyko Raseinių atstovai. Nedaug trūko, kad šešioliktąja varžybų dalyve būtų moteris iš Telšių, tačiau paskutiniu momentu ji persigalvojo...
Plačiau

2009-07-07, Nr. 80(2429)
* "Auksu grįsti kaimo žvyrkeliai"

Kiek kainuoja vieškelio greideriavimas? Aštuonių valandų darbo diena, per kurią kaime nugreideriuojama geriausiu atveju 10 km žvyrkelio, seniūnijai kainuoja daugiau nei tūkstantį litų. Daug tai ar mažai galėtume spręsti, jei žinotume įkainio struktūrą. Tačiau ji slepiasi po devyniais užraktais, mat paslaugas teikiančios bendrovės vadovas su „Ūkininko patarėju“ kalbėti atsisakė.
Plačiau

2009-07-04, Nr. 79(2428)
* "Kas šventesnis už popiežių, tas juodesnis už velnią"

„Vienas po kito nuo pilstuko miršta apylinkių žmonės“, – šią savaitę teko girdėti kaimiškoje Rytų Lietuvos vietovėje. „Šis jaunas vyras mirė nuo pilstuko ir šis, ir anas, ir štai ši moteris“, – užsukusiesiems į pajūrio bažnytkaimio kapinaites aiškino vietinė močiutė, rodydama į antkapius. Tokie pat faktai baugiai minimi, tokios pat ekskursijos po kapines nejučiom vyksta visuose šalies kampeliuose. Dar gražiau – pasitikėjimą baigia prarasti parduotuvių alkoholiniai gėrimai: dažnas žmogus jais, nelegaliai pagamintais, apsinuodijo. Tačiau tariamų kovotojų su alkoholizmu ietys aršiausiai nutaikytos ne į kontrabandininkus pilstukinių žaliavų tiekėjus, paties pilstuko gamintojus, bet į tuos, kurie jau penkerius metus stengiasi civilizuoti naminės degtinės, kaip tautinio kulinarinio paveldo produkto, gamybą bei platinimą.
Plačiau

2009-07-04, Nr. 79(2428)
* "Agrovizija 2009“ - vilties blyksnis sunkmečiu"

Prie Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo renginių derėtų priskirti ir liepos 1- 3 dienomis beveik šalies geografiniame centre (Dotnuvoje) vykusią žemės ūkio technologijų parodą „Agrovizija 2009“. Pažymint tokias iškilias datas visada prisimenami ne tik skaudūs praradimai, bet ir džiugūs laimėjimai visose šalies gyvenimo srityse. Ypač daug jų galima išvardyti žemės ūkyje. Mūsų mokslinių agronomų išvestų grūdinių kultūrų veislių bandomieji laukai stebino kiekvieną parodos lankytoją. Visiškai įdiegus modernias žemdirbystės technologijas su naujomis lietuviškomis grūdinių kultūrų veislėmis, būtų galima siekti pasaulinių derlingumo rekordų. Tad dabar svarbiausia tinkamai įdirbti žemę, išmokti teisingai tręšti bei prižiūrėti pasėlius. Šiais klausimais parodoje žemdirbius konsultavo Lietuvos žemdirbystės instituto mokslininkai, o demonstruojant pažangiausias technologijas – firmų, prekiaujančių žemės ūkio technika – inžinieriai-vadybininkai.
Plačiau

2009-07-02, Nr. 78(2427)
* "Agrovizija 2009“: geriau vieną kartą pamatyti!"

Vakar Lietuvos žemdirbystės instituto laukuose, Akademijoje (Kėdainių r.), prasidėjo ir iki penktadienio tęsis ketvirtoji žemės ūkio technologijų paroda „Agrovizija 2009“, kurioje darniai susipynė lietuviškos tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į agroverslą bei mokslą. Parodą „Agrovizija 2009“ organizavo Lietuvos augalų apsaugos asociacija (LAAA), Lietuvos žemdirbystės institutas (LŽI) ir Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS). Į rėmėjų gretas įsiliejo Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, UAB „Kustodija“. Informaciniai rėmėjai – „Ūkininko patarėjas“ ir žurnalas „Mano ūkis“.
Plačiau

2009-07-02, Nr. 78(2427)
* "Siponių kaimą nuskriaudė Dievas, bet gelbsti valdžia ir žmonės"

Joninių išvakarėse virš Siponių kaimo (Kėdainių r.) prapliupusi ir beveik keturias valandas trukusi staigi liūtis ne tik skandino gyventojų sodybas, gyvulius bei paukščius, bet tvindė pasėlių laukus, sėmė šulinius. Stiprus vėjas plėšė namų stogus, draskė elektros laidus, o vienas žaibo kirtis padegė ir ugnyje supleškino to paties kaimo gyventojo Roberto Urbos ūkinį pastatą. Praėjus savaitei nuo kaimą užgriuvusios nelaimės „Ūkininko patarėjas” lankėsi nuniokotose sodybose, susitiko su sodiečiais ir domėjosi, kokios pagalbos jie sulaukė, kaip atsigauna po netikėtos gamtos stichijos.
Plačiau

2009-06-30, Nr. 77(2426)
* "Švediška „Agrovizija“

Rytoj Lietuvos žemdirbystės instituto laukuose prasidės ketvirtoji žemės ūkio technologijų paroda-lauko diena „Agrovizija 2009“. Kasmet sulaukianti vis didesnio naujovėms neabejingų žemdirbių dėmesio, ši, į ateitį žvelgianti paroda, regis, žengia panašiu keliu kaip ir aukštos žemdirbystės kultūros Vakarų Europos, Skandinavijos šalys. „Agrovizijos“ organizatoriai ir agroverslo atstovai lankėsi Švedijoje, kur birželio 24-25 dienomis jau vienuoliktus metus vyko panašaus pobūdžio renginys – „Borgeby Fältdagar 2009“. Kelionės tikslas – pamatyti švedišką „Agroviziją“, pasisemti patirties bei naujovių. Lietuvos „Agrovizija“ nusileidžia švediškajai dydžiu, bet ne kokybe, o iš kelionės organizatorių parsivežtos idėjos bus panaudotos jos tolesniam tobulinimui.
Plačiau

2009-06-30, Nr. 77(2426)
* "Nuo bedarbystės gelbės alternatyvūs amatai"

Kelmės rajono vicemeras Zenonas Mačernius „ŪP“ sakė, jog šiemet nacionalinė šventė „Linas 2009“ rengiama šeštąjį kartą. Ir nors Lietuvoje jau nebeliko nei linų, nei juos perdirbančių fabrikų, bet žmonės juk ne vien duona sotūs. Po darbų ir rūpesčių žemdirbiams norisi pabendrauti, pasilinksminti.
Plačiau

2009-06-27, Nr. 76(2425)
* "Agrowill Group“ agonijos grimasos"

- Savo pinigų maišais ir tūkstančiais hektarų žemės besididžiuojanti bendrovė „Agrowill Group“ – pasirodo, tikri nedorėliai, – sako Raseinių r. Viduklės seniūnijos ūkininkas Albinas Daunius. – Jų bendrovės tik graži iškaba. Už pernai rugsėjo mėnesį jų valdomai Dumšiškių žemės ūkio bendrovei suteiktas kūlimo paslaugas „Agrowill Group“ dar ir šiandien nenori atsiskaityti, ieško įvairių kliaučių, kad tik nereikėtų už darbą sumokėti 37 tūkst. Lt, – „ŪP“ neslėpė apmaudo A. Daunius. – Esu priverstas varstyti teismo duris, kad atsiimčiau tai, kas man teisėtai priklauso...“
Plačiau

2009-06-27, Nr. 76(2425)
* "Protesto demonstracija - tarsi ėriukų bliovimas aptvare"

Europos Sąjungos šalių ūkininkų mitinge Liuksemburge dalyvavę lietuviai įsitikino, jog ir Vilniaus, ir Briuselio biurokratai reaguoja tik į visuomenės jėgos – vienybės – argumentus. Prieš penkis tūkstančius žemdirbių – protesto akcijos dalyvių prie Liuksemburgo parodų centro vietos policija sutelkė apie tūkstantį ginkluotų pareigūnų, o iš šarvuotų ir riaušėms malšinti skirtų automobilių gausos buvo galima susidaryti įspūdį, jog prieš ūkininkus, kaip Antrajame pasauliniame kare, buvo atidarytas „antrasis frontas“.
Plačiau

2009-06-25, Nr. 75(2424)
* "Rusnėje - jau didysis bulviakasis"

Rusnės saloje ūkininkaujančio ir Klaipėdos teritorinėje muitinėje inspektoriumi kinologu dirbančio Justino Tumosos žemės valdose vakar prasidėjo didysis darbymetis – 10 ha sklype jau kasamos ankstyvosios bulvės.
Plačiau

2009-06-25, Nr. 75(2424)
* "Žmonių nerimas - dėl gyvenimą apraizgiusių elektromagnetinių bangų"

Sėdime „Draugystės“ sodų bendrijos gyventojos Onos Benetytės sodyboje Kretingoje. Kartu – dar keletas sodų bendrijos gyventojų. Graži vasaros saulė, aplinkui žaluma. Didesnės idilijos ir nesugalvotum, na, nebent kur atokiame vienkiemyje. Tiesa, vos už pusšimčio metrų Tiekėjų ir Briedžio gatvėmis nepertraukiamu srautu zuja mašinos, tačiau ne jų triukšmas pokalbiui sukvietė „Draugystės“ sodų gyventojus.
Plačiau

2009-06-23, Nr. 74(2423)
* "Ant garbės pakylos - tos pačios žvaigždės"

Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) Bandymų stotyje birželio 19 d. baigėsi ,,Respublikinės arimo varžybos 2009“. Susumavus dviejų dienų žalienų ir ražienų arimo rezultatus, tradicinių plūgų grupėje pirmoji vieta jau šeštąjį kartą pripažinta Rimui Kleivai iš Kėdainių rajono, o vartomųjų plūgų grupėje – taip pat daugkartiniam Lietuvos arimo čempionui – Kaziui Genčiui iš Kretingos. Abu nugalėtojai kitąmet atstovaus Lietuvai pasaulinėse arimo varžybose Naujojoje Zelandijoje.
Plačiau

2009-06-23, Nr. 74(2423)
* "Nauja šluota dzūkams panaši į buldozerį"

Panaikinus apskritis, kam bus perduotos dabar jos vykdomos funkcijos? Kas tęs vis dar nebaigtą žemės reformą, toliau disponuos žeme bei tvarkys kitus, su ja susijusius reikalus? Neeiliniame Alytaus regiono plėtros tarybos posėdyje susikryžiavo nuomonės dėl šių klausimų. Žemės ūkio viceministro Edvardo Raugalo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Žemės tvarkymo departamento Žemės reformos skyriaus vedėjo Algio Bagdono išsakytai nuomonei nepritarė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas, LSA viceprezidentas, Alytaus r. savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas, buvęs ilgametis LSA viceprezidentas, Varėnos r. savivaldybės meras Vidas Mikalauskas bei jų kolegos – Alytaus regiono plėtros tarybos pirmininko pavaduotojas, Alytaus savivaldybės meras Česlovas Daugėla ir Lazdijų r. savivaldybės meras Artūras Margelis. Merai kategoriškai nesutiko, kad savivaldybės yra nepajėgios bei nekompetentingos disponuoti žeme. Jiems pritarė ir Vyriausybės atstovas Alytaus apskrityje Algimantas Pipiras.
Plačiau

2009-06-20, Nr. 73(2422)
* "Veržiama PVM kilpa sukels bankrotų laviną"

Žemės ūkio produkcijos gamintojus vėl pasiekė bloga žinia – Vyriausybė ketina vėl padidinti pridėtinės vertės mokestį dviem procentais. Ar tokia kraštutinė priemonė padės išgelbėti biudžetą? Kaip matėme, nuo 2009 m. pradžios pasikeitusi PVM tarifų sistema atnešė daugiau žalos negu naudos vidaus rinkoje. Šoktelėjus mokesčiams, Lietuva apsipirkti pradėjo važiuoti į Lenkiją, kur mėsa ir kiti maisto produktai perpus pigesni. Mūsų šalis sėkmingai parėmė Lenkijos ekonomiką. Kodėl valdžia jau antrą kartą lipa ant to paties grėblio?
Plačiau

2009-06-20, Nr. 73(2422)
* "Sauja bičių - išminties paslaptys"

- Jei biteles ne tik mylėsi, bet ir gerbsi, tuomet sulauksi to paties, - sako Čiudiškių kaime (Prienų r.) gyvenantis bitininkas Antanas Šantaras.
Plačiau

2009-06-18, Nr. 72(2421)
* "Iš didelių užmojų ir svajonių - kukli realybė"

Gruzdžių seniūnijoje (Šiaulių r.), savo senelio žemėje, aušrininko, publicisto, nacionalinio atgimimo veikėjo dr. Jono Šliūpo sūnus Vytautas, gyvenantis Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Buringame, 2001 m. birželio 15–ąją įregistravo Auksučių žemės ir miškų ūkio centrą. Šio pavyzdinio mokslinių tyrimų centro pagrindinis tikslas, kaip svajojo pats Vytautas, – padėti Lietuvos mažažemiams atsigauti po pusę šimtmečio trukusios sovietų okupacijos. „Smulkieji ūkininkai dar nelabai supranta ir nežino, kaip prisitaikyti prie laisvos rinkos sąlygų, negali gauti paramos, - tada teigė V. Šliūpas. – Todėl mano siekiamybė – kad projektas būtų ilgalaikis, bandysime auginti įvairius augalus, atlikti tyrimus, kad Auksučiuose apsilankę ūkininkai galėtų patys pamatyti, paliesti, paragauti, turėtų galimybę praktiškai pasimokyti ir naujoves pritaikytų savo ūkeliuose, kad atsisakytų įprastų ūkininkavimo metodų ir kurtų specializuotus ūkius.“
Plačiau

2009-06-18, Nr. 72(2421)
* "Lengviausia negirdėti argumentų?"

Į Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) neeilinį, jau pakartotinai kviestą visuotinį narių susirinkimą iš 134 asociacijos narių atvyko tik 37, bet visi klausimai buvo svarstyti, sprendimai priimti. Susirinkimui vadovavę asociacijos prezidentas Antanas Bezaras, asociacijos direktorius Darius Džekčiorius ir asociacijos tarybos narys Vidmantas Jonika žinojo – šįkart „karščiausias“ klausimas bus dviejų ūkininkių pašalinimas iš asociacijos narių. Bet šis klausimas visai ramiai „praėjo“...
Plačiau

2009-06-16, Nr. 71(2420)
* "Lipdukais ir telefonais - prieš plėšikus"

Beveik du tūkstančiai atokesnių Lietuvos vienkiemių gyventojų nuo šiol jausis šiek tiek drąsiau – Panevėžio rajono savivaldybėje pradėti dalyti pirmieji mobilieji telefonai su išankstinio mokėjimo kortelėmis. Tai ne „vieno mygtuko“ aparatai – jais žmonės nemokamai visus metus galės skambinti pagalbos tarnyboms, apylinkės įgaliotiniui, seniūnui ar kaimynui. Aparatai – specialūs, žymėti, nedidelės vertės. Jie nevilios ilgapirščių, nes rinkoje tokių nėra, be to, visi jie užregistruoti policijoje.
Plačiau

2009-06-16, Nr. 71(2420)
* "Į demonstraciją Liuksemburge"

Beveik keturios dešimtys Lietuvos ūkininkų rengiasi dalyvauti birželio 22 d. Liuksemburge vyksiančioje žemdirbių demonstracijoje „Atgaivinimo akcija“. Kaip „ŪP“ sakė Žemės ūkio rūmų Gyvulininkystės skyriaus vedėja Vilma Eimutienė, Europos Sąjungos šalių ūkininkai nepatenkinti bendrijos vykdoma žemės ūkio politika, reikalauja spręsti susikaupusias problemas, kurių ypač gausu pieno sektoriuje.
Plačiau

2009-06-13, Nr. 70(2419)
* "Ar prikelsime mirštantį kaimą"

Išspausdinę publikaciją „Kaimas – tarp girnų. Kas laukia Lietuvos, praradusios savo kaimą“ („ŪP“ Nr. 69), sulaukėme ne tik nepelnytų pagrūmojimų, bet ir nuoširdžių komentarų, konkrečių siūlymų, ką reikėtų daryti. Taip jau sutapo, kad antrą kartą diskutuoti susirinkusi iniciatyvinė grupė kaimui išlikti ir gaivinti prisiminė dviejų dešimtmečių istoriją: tada birželis atplukdė į Lietuvą Atgimimo sąjūdį. Tada irgi buvo išreikštas susitvenkęs skausmas, kurį išgirdo visi, kam labai sopėjo.
Plačiau

2009-06-13, Nr. 70(2419)
* "Ožiai ar avys ,,šienaus“ ornitologinį draustinį?"

Atsisakę brangaus žmonių darbo nušienauti Kauno marių regioninio parko Arlaviškių ornitologinio draustinio salose sumedėjusius augalus ir krūmus, pernai parko darbuotojai į tas saleles atgabeno 45 avis. Taip norėta pagerinti sąlygas čia perintiems paukščiams. Avys laisvai sau ganėsi ir puikiai jautėsi. Šeimininkas ir parko darbuotojai, manydami, kad avelės saugios, retai kada užsukdavo jų pasižiūrėti. Tačiau baigiantis ganiavos sezonui salose jų teliko vos 11. Tai pastebėjusi parko administracija lapkričio 24 d. dėl avių vagystės kreipėsi į Kauno r. policijos komisariatą. Deja, pareigūnams iki šiol nepavyko aptikti avių dingimo pėdsakų. Nepaisant, kad patirta apie 20 tūkst. Lt nuostolių, panašią praktiką norima tęsti ir šiemet, tik avis pakeičiant ožiais.
Plačiau

2009-06-11, Nr. 69(2418)
* "Ar pieno sektorių išgelbės ,,plaukuota valdininko ranka“?"

„Reikalaujame fiksuotos pieno kainos, reikalaujame kontroliuoti rinkos santykius.“ Tokie ir panašūs šūkiai skambėjo iš pieno gamintojų suvažiavimo Jonavoje tribūnos. Vėliau vykę ūkininkų susirinkimai irgi kėlė reikalavimą, kad valstybė užtikrintų tvarką žemės ūkio sektoriuje, sureguliuotų gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų santykius. Tačiau lietuvių už šias kalbas nepavadinsi provincialais – tokius pačius reikalavimus kelia ir prancūzų, vokiečių, olandų, belgų pieno gamintojai.
Plačiau

2009-06-11, Nr. 69(2418)
* "Kaimas - tarp girnų"

Kadaise buvo kaimas, nuolat ieškojęs savojo laimės žiburio. Buvo ir nenunyko. Veikiau atvirkščiai – per visus negandų laikus, marus, karus, pokario kataklizmus bei nuvarymą nuo žemės sugebėjęs išlikti, stiebtis į šviesą, išsaugoti gyvastį ir savastį, kalbą ir liaudies išmintį. Nenuteriojo kaimo net ir kolūkinė gadynė.
Plačiau

2009-06-09, Nr. 68(2417)
* "Kas grindžiama meile - nesunaikinama"

Grėsmingai besiniaukstantis dangus praėjusį penktadienį (birželio 5 d.) nepakeitė ūkininkių pasiryžimo drauge paminėti savosios organizacijos jubiliejų. Gal kuriai ketinimus vykti į šventę pakoregavo pradėję sopėti sąnariai ar kiti visuomeniniai įsipareigojimai (budėjimas rinkimų apygardose prieš rinkimus į Europos Parlamentą), tačiau į įspūdingą Burbiškio (Radviliškio r.) dvaro sodybą moterys rinkosi iš visos Lietuvos. Suko pilni lengvųjų automobilių ekipažai, mikroautobusai, o kupiškėnės ir panevėžietės atvyko sausakimšais autobusais. Visos norėjo dalyvauti savo organizacijos – Lietuvos ūkininkių draugijos – 70-ies metų minėjimo šventėje. Mat prieš septynis dešimtmečius tuometines Lietuvos ūkininkes dideliu geiduliu kuo daugiau sužinoti, kuo daugiau pamatyti, kuo šviesiau gyventi uždegė Lietuvos ūkininkių draugijos įkvėpėja ir pirmoji vadovė Alena Devenienė. Pasirodo, tas gerasis „užkratas“ atsparus ne tik laikui, bet ir moteriškoms ambicijoms, ir politinėms peripetijoms...
Plačiau

2009-06-09, Nr. 68(2417)
* "Kvepia ankstyvosios lietuviškos braškės"

Lietuvoje jau kvepia ankstyvosios braškės. Skubame į turgavietes, į prekyvietes ieškoti lietuviškų, mūsų ūkininkų užaugintų kvapių ir sultingų uogų. Šiaulių rajono sodininkystės ir daržininkystės ūkio šeimininkai Dainius ir Ineta Servai Šiaulių centrinėje turgavietėje jau dvi savaites prekiauja ankstyvosiomis braškėmis.
Plačiau

2009-06-06, Nr. 67(2416)
* "Pluoštines kanapes latviai jau pjauna, lietuviai - dar nė nesėja"

Nors pluoštinių kanapių auginimą ES skatina ir remia finansiškai, skirtingai nei kaimynai latviai, Lietuvos ūkininkai pluoštinių kanapių derliaus šį rudenį neims, nes mūsų šalyje už visų kanapių veislių auginimą yra numatyta griežta baudžiamoji ir administracinė atsakomybė. Tiesa, balandžio mėnesį Seimas rengėsi svarstyti Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pataisas, kurias priėmus naujovių nesibaiminantys ūkininkai dar būtų suspėję užsėti bent bandomuosius pluoštinių kanapių plotus ir įvertinti šios kultūros privalumus ar trūkumus.
Plačiau

2009-06-06, Nr. 67(2416)
* "Ne žemės tvarkytojai kalti dėl nevykusios reformos"

Apie žemėtvarkininkų ir melioratorių darbus šiandien girdime prieštaringų nuomonių. Prieš kelias dešimtis metų per patį vienkiemių naikinimo vajų buvo koneveikiami melioratoriai, kad griovė sodybas, sausino upelius. Šiandien dėl nevykusios žemės reformos atsižadama žemėtvarkininkų paslaugų. Kad ir kaip bebūtų, ir vieni, ir kiti yra šalies politikų sprendimų ir priimtų įstatymų vykdytojai. Tačiau valstybės priimti sprendimai – iš esmės sustabdyti žemės reformą, kardinaliai pertvarkyti žemės tvarkymo sistemą, valstybinės žemės valdymą patikėjimo teise perduoti savivaldos institucijoms, sumažintas finansavimas melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių remontui bei priežiūrai – šiandien kelia pagrįstą susirūpinimą. Ką apie tai galvoja šalies žemėtvarkininkai ir hidrotechnikai? Žemėtvarkos ir melioracijos darbuotojų profesinės dienos išvakarėse apie aktualiausias problemas su Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos (LŽHIS) prezidentu Audriumi PETKEVIČIUMI ir kalbėjosi „Ūkininko patarėjo” korespondentė Vanda VASILIAUSKAITĖ.
Plačiau

2009-06-04, Nr. 66(2415)
* „Sodra“ bruka trečią pensiją, kurios nenoriu“, - sako laisvalaikio ūkininkas Skirmantas Gineika"

Šiauliuose gyvenantis elektronikos specialistas Skirmantas Gineika save vadina laisvalaikio ūkininku, mat į Radviliškio rajone esantį ūkį jis su žmona važiuoja savaitgaliais, kai baigia savo darbus mieste. Skirmantas dirba 40 ha žemės, nuosavos turi 18,5 ha, kitą žemę nuomoja iš valstybės. Ūkį įregistravo 2003 m. gruodžio mėnesį. Nors šiais metais dar negavo pajamų iš žemės ūkio, tačiau jau turi mokėti „Sodrai“ mokesčius.
Plačiau

2009-06-04, Nr. 66(2415)
* "Apykurtė senoji Europa išsibarsčiusių Lietuvos europarlamentarų negirdės"

Tik energinga lobistinė į Briuselį pasiųstų Lietuvos atstovų veikla ES federalizmo priešininkų stovykloje išsaugotų mūsų valstybės savarankiškumą ir padėtų gauti gyvybiškai svarbų ES energetikos “komisaro” postą
Plačiau

2009-06-02, Nr. 65(2414)
* "Praradimo skausmą švelnina žmonių dosnumas"

Karvių bandos dalį praradęs Panevėžio rajono Raguvos seniūnijos ūkininkas Gediminas Vinauskas neliko vienas bėdoje. Panevėžio kredito unija nedelsdama gegužės 29 d. atidarė paramos sąskaitą ir kartu su rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriumi kreipėsi į Panevėžio krašto gyventojus, ūkininkus, žemės ūkio bendroves ir visus piliečius pagal galimybes padėti Onos ir Gedimino Vinauskų šeimai pinigine auka „ir pajusti palengvėjimą padarius gera, nes niekas taip nepuošia žmogaus, kaip pagalbos rankos ištiesimas nelaimėje.“
Plačiau

2009-06-02, Nr. 65(2414)
* "Tikra šventė su netikra karve"

Skriaudžiuose (Prienų r.) rajono ūkininkų organizacijos šventė Sekmines. Skriaudžių, Veiverių ir Šilavoto bažnyčiose vyko pamaldos, prašyta Dievo pagalbos žemdirbiams. Kalbėta apie Šventąją Dvasią, turinčią paguosti žmones, sutvirtinti jų tikėjimą ateitimi. Ne Briuselyje, ne Vilniuje, tik kiekvieno žemdirbio širdyje glūdi atsakymai į kaimiečio būties klausimus.
Plačiau

2009-05-30, Nr. 64(2413)
* "Veterinarijos ir veislininkystės interesų konfliktas "

Valstybės valdymo tobulinimo (populiariai – „Saulėlydžio”) komisija, iš pradžių užsimojusi ryžtingai uždaryti daug nežinia kokios paskirties įstaigų, pavaldžių ministerijoms ar tiesiog Vyriausybei, dabar paprasčiausiai pradėjo sukeitinėti dėmenis vietomis: įstaigos iš Vyriausybės perduodamos administruoti ministerijoms arba iš vienos ministerijos – kitai, nors nuo šio aritmetinio veiksmo, kaip žinoma, ne tik galutinė suma nepasikeičia, bet ir išlaidos išsikerojusiam biurokratiniam valdžios aparatui išlaikyti nesumažėja. Abejotino reikalingumo vyriausybinei institucijai, Kūno kultūros ir sporto departamentui, surastas naujas šeimininkas - Vidaus reikalų ministerija, kitą neaiškios paskirties vyriausybinę Kvalifikacijų tarnybą po savo sparneliu priglaus Švietimo ir mokslo ministerija, nors visuomenė iš ministro Gintaro Steponavičiaus reikalauja pirmiau pasirūpinti, kad gabūs, bet neturtingi Lietuvos jaunuoliai galėtų lengviau siekti mokslo aukštumų.
Plačiau

2009-05-30, Nr. 64(2413)
* "Parūpinkime žiedų arčiau bitynų"

Bitynuose – jau medkopis. Daugelis bičiulių džiaugiasi iš korių srūvančio saldėsio gausa, tačiau pastebi, jog vertingąjį pirmųjų pavasario žiedų medų permuša surinktasis iš žieminių rapsų. Metų bitininkas Sigitas Uselis sako, jog dėl skonio nesiginčijama: pirmasis medus visuomet būna poliflorinis. Išlošia tie bičiuliai, kurie šalia savo namų bitynų įsirengę „bičių ganyklas“ – pasisėję medingųjų augalų.
Plačiau

2009-05-28, Nr. 63(2412)
* "Chemizuota pamiškė pražudė 19 karvių"

Pieno ūkių patiriami nuostoliai – ko gero, dar ne tokia baisi bėda, kaip netikėtas karvių bandos praradimas. Tikra tragedija ištiko Panevėžio r. Raguvos sen. ūkininko Gedimino Vinausko šeimą, sužinojus, kad miško šiukšlyne palaižiusios neaiškių pilkšvų miltelių krito 19 geriausių ūkio piendavių. Mirtinai apsinuodijo 14 gyvulių, o vakar ūkininkas „ŪP“ sakė utilizuoti besirengiantis dar penkias leisgyves karves – stato jas ant kojų tik tam, kad pačios pajėgtų įlipti į specialų sunkvežimį, kuris nuveš jas į Rietavą sunaikinti.
Plačiau

2009-05-28, Nr. 63(2412)
* "Užvers mokslo ir verslo slėnius?"

Valdančiosios koalicijos sumanymai kaip baisūs uraganai nušniokščia sugriaudami viską savo kelyje. Šįkart jos taikinys – vos pradėję kurtis ir stiebtis žemės ūkio mokslo ir verslo centrai, pavadinti slėniais. Valdžia, užuot vykdžiusi Vyriausybės programą, ketina prisidengti taupymo vajaus skraiste ir sugriauti vos pradėtų kurti statinių pamatus. Tokioje vėjų pagairėje atsidūrė ir vienas pažangiausių bei įdomiausių projektų – žemės, miškų ir maisto ūkio, mokslo, studijų ir verslo centras – slėnis „Nemunas“. Reformatoriai, o tiksliau griovėjai, įsitikinę, kad penkių slėnių nebereikia Lietuvai. Kodėl gi mums nereikia stiprių mokslo, studijų, verslo ir gamybos centrų? Kodėl apie valdžios kėslus slėnių kūrimo iniciatoriai sužino paskutiniai?
Plačiau

2009-05-26, Nr. 62(2411)
* "Ūkininkų turgus Vilniuje: 7 dienos per savaitę"

Šeštadienį plačiai ir svetingai vartus atvėrė centrinis ūkininkų turgus sostinėje. Patogioje vietoje Ukmergės gatvėje, priešais didžiąją „Maxima“ parduotuvę, įsikūrė nauja prekyvietė. Jos iniciatorius ir sumanytojas – ūkininkas Mykolas Čiplys iš Panevėžio. Naujoji ūkininkų prekyvietė vilniečius pasitiko skambant kaimiškai muzikai. Akis paganyti tikrai buvo kur, o pačių gamintojų suvežti produktai vertė miestiečius plačiau atverti pinigines.
Plačiau

2009-05-26, Nr. 62(2411)
* "Ekskursija po Žagarės regioninį parką: nerimo gaidos dėl būsimos reformos"

Žagarės regioninio parko (Joniškio r.) direktorius Mindaugas Balčiūnas, rodydamas Žvelgaičio tvenkinį, žmonių vadinamą ežeru, iš viršukalnėje esančios regyklos „Voras“ atsiveriančius nepaprastai gražius vaizdus, kalbėjo, jog turi įgyvendinti daug sumanymų, planuoja parengti keletą projektų, tačiau įvairios žinios ir šnekos apie būsimą parkų reformą juos verčia nerimauti, kelia tam tikrą sumaištį. Pasak M. Balčiūno, dar jokių oficialių procesų nevyksta, jokių įspėjamųjų raštų negavo, tačiau Vilniuje jau sudarytos vadinamosios darbo grupės, kurios dėl saugomų teritorijų likimo rengia siūlymus Aplinkos ministerijai, po to teiks Vyriausybei.
Plačiau

2009-05-23, Nr. 61(2410)
* "Lūkesčių suvažiavimas"

- Pienu prekiaujančius ūkininkus toliau vaiko ir baudžia policija, - į visuotinį žemdirbių suvažiavimą Kauno sporto halėje atvykusiam žemės ūkio ministrui Kazimierui Starkevičiui vėl sakė Prienų r. ūkininkas Jurgis Pažėra. Prieš gerą mėnesį ministras J. Pažėrai žadėjo paveikti atitinkamas valstybės tarnybas, kad ūkininkams būtų netrukdoma laisvai prekiauti miestuose. Pasak ūkininko, kyla minčių, jog valdžia vieną sako, kitą daro, dėl to ne valdininkijos armija, o žemės ūkio gamyba artėja saulėlydžio link. Suvažiavimo dalyviai į svečius pakviestam premjerui Andriui Kubiliui iš pradžių pritariamai plojo, tačiau vėliau persigalvojo ir sakė, jog valdžios sprendimai ir žemdirbių lūkesčiai prasilenkia.
Plačiau

2009-05-23, Nr. 61(2410)
* "Ar pakratys gyventojai čiužinius?"

Šią savaitę Finansų ministerija pradėjo platinti taupymo lakštus. Pirmoji lakštų emisija platinama nuo gegužės 19 d. iki birželio 1 d. su 7,05 proc. metine palūkanų norma. Kas tie taupymo lakštai? Kuo jie panašūs į indėlius banke? Ar verta gyventojams savo santaupas patikėti Vyriausybei? Ar žmonių santaupos išgelbės valstybę? Kokios pirmosios taupymo lakštų platinimo pamokos? Apie tai su Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriumi Raimondu KUODŽIU kalbasi „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Aldona SVIRBUTAVIČIŪTĖ.
Plačiau

2009-05-21, Nr. 60(2409)
* "Kas išgelbės: Rytai ar Vakarai? Briuselis ar Vilnius?"

Praėjusią savaitę lankydamiesi Bavarijoje stebėjome pieno gamintojų bado akciją prie šio turtingiausio Vokietijos krašto administracijos rūmų. Prancūzijos ūkininkai taip pat nepatenkinti - visoje šalyje rengia protestus dėl sumažėjusių pieno supirkimo kainų. Protestuose dalyvauja tūkstančiai ūkininkų. Daugelis jų į mitingus atsivedė karves. Prancūzijos Vyriausybė paskyrė atstovus, kurie tarpininkaus derybose tarp ūkininkų ir pieno supirkėjų. Rytoj į kongresą Kauno sporto halėje renkasi į ožio ragą suriesti Lietuvos ūkininkai, tačiau ar kas nors Briuselyje išgirs žemdirbių raudas, jei net Vilniuje jų niekas negirdi?
Plačiau

2009-05-21, Nr. 60(2409)
* "Žemdirbiai reikalaus nedelsiant traukti pagalius iš ratų"

Ateinantį penktadienį Lietuvos ūkininkai ir žemės ūkio įmonių atstovai Kauno sporto halėje rinksis į visuotinį žemdirbių suvažiavimą, kuriame diskutuos apie aktualiausias žemės ūkio ir kaimo problemas. Apie tai, kokios priežastys būtent dabar paskatino žemdirbius kalbėti apie skaudulius ir kokių problemų esama, mintimis pasidalyti paprašėme Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininką Joną TALMANTĄ.
Plačiau

2009-05-19, Nr. 59(2408)
* "Žemaitukų ir lietuvių skalikų renesansas"

Savaitgalį Plungės rajone surengtos žemaitukų žirgų ištvermės varžybos. Iš įvairių Lietuvos vietovių susirinkusiems raiteliams teko įveikti 30 kilometrų trasą, miškais, laukais ir kalvomis nusidriekusią per Nausodžio bei Šateikių seniūnijas. Žirgų augintojo Vidmanto Gendvilo dėka šios varžybos tapo ir puikia atrakcija vietos gyventojams, į šventę susirinko būrys šalies politikų, rajono valdininkų, dvasininkų. Kol į trasą išjoję raiteliai varžėsi dėl prizinių vietų, žiūrovai galėjo gėrėtis medžioklinių šunų paroda. Šeštadienio renginys įtrauktas į programą „Plungė – Lietuvos kultūros sostinė“.
Plačiau

2009-05-19, Nr. 59(2408)
* "Lenkų koziriai Lietuvoje"

Lenkijos ir Lietuvos lenkų pretenzijos bei kaltinimai mūsų valstybei įgauna pagreitį. Kišamasi į mūsų šalies vidaus reikalus, nurodinėjama, diktuojama, grasinama. Kuo lietuviai Lietuvoje neįtinka lenkams? Juk mūsų valdžios - socdemai ar konservatoriai, visada nuolankiai tarnavo ir tarnauja bet kokiems jų įgeidžiams. Netgi apklausos pačioje Lenkijoje rodo, kad lenkai geriausiai gyvena Lietuvoje, o blogiausiai – Baltarusijoje. Vertinant apklausų rezultatus, lenkai lietuviams turi būti dėkingi, o pretenzijas reikšti Baltarusijai. Deja, to nėra, nes Baltarusija pagal Lenkijos dūdelę nešoka.
Plačiau

2009-05-16, Nr. 58(2407)
* "Išlipti iš vandens sausam? Šilalėje įmanoma!"

Šėrikų kaimo Šilalės rajono ūkininkė Zenada Kvederytė sau vietos nerado, supratusi, jog rajono žemėtvarkininkai jos byloje suklastojo dokumentus: atseit ji pati parašė prašymą sumažinti asmeninio ūkio žemę 20 arų. Ir nors rajono prokurorai nustatė, kad net du byloje esantys dokumentai suklastoti, parašai padirbti, tačiau baudžiamąją bylą nutraukė. „Negi dabar Lietuvoje jau galima klastoti dokumentus, padirbinėti parašus ir likti nenubaustam?“ – neslepia apmaudo žemėtvarkininkų ir teisėsaugininkų apkvailinta ūkininkė. Tuo tarpu Tauragės apskrities viršininkė Irena Ričkuvienė išleido įsakymą, uždraudžiantį savo darbuotojams kalbėtis su spauda!
Plačiau

2009-05-16, Nr. 58(2407)
* "Žuvys turi būti šeriamos saikingai"

„Ūkininko patarėjo“ skaitytojas Juozas Ručys internetiniame redakcijos puslapyje rašo: „Daug kas įsigijo karpių, lynų tiek reprezentacinių, tiek paprastų kūdrų įžuvinimui ir norėtų papildomai šerti, nesiekdami labai greito augimo. Gerai būtų sužinoti apie papildomo šėrimo taisykles, paprastas šėrimo įrangos konstrukcijas, galimus naudoti pašarus (ne vien kombinuotuosius), jų paruošimo būdus.“
Plačiau

2009-05-13, Nr. 57(2406)
* "Nano technologijos ant riestasnukės uodegos"

- Krizė kiaulininkystėje buvo 2007–aisiais, – teigia Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas. – Iš esmės kiaulių auginimas – tai grūdų ir sojų pavertimas mėsa. Tad jei grūdai brangūs, kam juos pavertinėti mėsa, o jei pigūs, tuomet jau verta pagalvoti.
Plačiau

2009-05-13, Nr. 57(2406)
* "Sunešioti geležinių klumpių neprireikė!"

Žemės ūkio kooperatyvas ,,Lietuviška mėsa“ Baisogaloje, prie mėsinių galvijų fermos atidarė pirmąją šalyje mini skerdyklą
Plačiau

2009-05-12, Nr. 56(2405)
* "Stasinės kaimas šventė Stasines"

Dešimt kilometrų nuo Kėdainių pavažiavus magistrale „Via Baltica“ Rygos link, šalia kelio neseniai pastatytos „Dvaro užeigos” yra nuoroda į Stasinę, o vos už 200 m – ir senojo Stasinės dvaro sodyba. Šalia - tuo pačiu pavadinimu ir nedidelis kaimas. Praėjusį šeštadienį čia buvo švenčiamos Stasinės – naujiesiems dvaro sodybos šeimininkams kilo mintis taip pagarsinti Stasinės vardą. O kur rasi geresnę progą, jeigu ne per Stasines? Juolab kad ir ne vieno Stasio Stasinės kaime esama.
Plačiau

2009-05-12, Nr. 56(2405)
* "Judrėnuose - klajoklių jurtos"

Klaipėdos rajono Judrėnų gyvenvietėje gyvenantis ir avis auginantis Antanas Poška gyvulininkyste neapsiribojo – nuo savo verslo pradžios ieškojo galimybių, ką iš avių produkcijos pagaminti, o šiais metais įgyvendino ir neįprastą idėją – pagamino jurtą. Pirmąjį gaminį judrėniškis eksponavo parodoje Klaipėdoje. Jurta baigiama statyti ir ant tvenkinio kranto netoli Judrėnų besikuriančioje Misgirių stovyklavietėje.
Plačiau

2009-05-09, Nr. 55(2404)
* "Javų augintojas savo laukuose įdarbins vėją"

Tą viltingąją dieną, kai sinoptikai pagaliau žadėjo visoje Lietuvoje būsiant lietų, Kupiškio ūkininkų pulkas išsiruošė į kaimynus, Biržų rajono pusėn, pažiūrėti, kaip ten pasėliai auga. Ir kaip bei kuo juos geriau tręšti. Mat tokią lauko dieną sugalvojo kupiškėnams ūkininkams surengti Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kupiškio biuro augalininkystės konsultantas Gintas Jakštonis. Visą kupiškėnų būrį sutiko priimti biržietis konsultantas ir javų sėklininkystės ūkio šeimininkas Kęstutis Armonas.
Plačiau

2009-05-09, Nr. 55(2404)
* "Kaimo bendruomenės kelio detektyvas"

Klaipėdos rajono savivaldybė, porą metų tarpininkavusi Ruigių ir Brožių kaimų gyventojų ginčuose su verslininkais, eksploatuojančiais vietinės reikšmės kelią, neseniai sudėjo ginklus ir savo įgaliojimus padovanojo... kaimo bendruomenės pirmininkei. Ar savivaldybės nurodymų mažai paisę verslininkai šiandien reaguos į bendruomenės pastabas, vienas Aukščiausiasis težino. Tuo tarpu gruntą gabenančių sunkiasvorių mašinų sudarkytas ir nekvalifikuotai bandytas „patobulinti“ kelias šių kaimų gyventojams tapo skausminga rakštimi.
Plačiau

2009-05-07, Nr. 54(2403)
* "Vyriausybė suka ekonomikos spiralę žemyn"

Lietuvoje nyku ir liūdna bei sulig kiekviena diena artėjama balanos gadynės link. Tokį vaizdą kadaise fiksavo mūsų rašytojas klasikas Juozas Erlickas. Kartą jis atsistojo prie lango, pažvelgė į Lietuvą ir apsiverkė. O kokią Lietuvą mato Europos Parlamento narė, ekonomistė Margarita Starkevičiūtė? Kur link sukamas mūsų šalies ekonomikos laivas? Aktualiausiais nūdienos klausimais su Europos Parlamento nare Margarita STARKEVIČIŪTE kalbėjosi „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Aldona SVIRBUTAVIČIŪTĖ.
Plačiau

2009-05-07, Nr. 54(2403)
* "Mažuosius aludarius prislėgė didysis akcizo tarifas"

Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatyme numatomos mokesčių ir rinkliavų lengvatos tradiciniams amatams. Biržų, Kupiškio, Pasvalio, Pakruojo kraštuose tradicijas išsaugojusi aludarystė klestėjo ir kaip amatas, ir kaip smulkusis verslas. Dažnas aukštaitis ir savo reikmėms alučio pasigamina. Tad mažiesiems aludariams nuo sausio 1 d. padidinti 120 proc. akcizo mokesčiai nesuprantami nei etnologams, nei ekonomistams. 70 mažų alaus daryklų jau priverstos užkabinti spynas ir atleisti savo darbuotojus. Negi tai naudinga mūsų valstybei ir visuomenei?
Plačiau

2009-05-05, Nr. 53(2402)
* "Ar valdžia nežino, kad reformą teks baigti?"

Į Premjero Andriaus Kubiliaus mestą frazę, jog žemės reforma neturi tapti pasipelnymo šaltiniu ir kad taupant tikslinga mažinti lėšas šiems darbams, matininkų bendruomenė reagavo labai jautriai. Šiems metams iš žemės reformai planuotų 67 mln. Lt paliekami tik 9 mln. Lt. Balandžio pradžioje parengtos darbų ataskaitos rodo, kad 8,8 mln. Lt jau užaktuota, vadinasi, lėšų darbams tęsti nebėra. Matininkai teigia, kad dėl sustabdytų darbų pirmiausia nukentės ūkininkai, o jeigu žemės tvarkymo paslaugų niekam nebereikia, bankrotas gresia ir tuo užsiimančių privačių įmonių specialistams, nesvarbu, kad sutartys tarp užsakovų ir rangovų yra pasirašytos.
Plačiau

2009-05-05, Nr. 53(2402)
* "Sunkmetis skatina imtis avininkystės"

Tradicinėms galvijininkystės šakoms nebenešant pelno, kaimo žmonės atsigręžia į pašarams ir priežiūrai mažiau reiklius gyvulius. „Bankrutuojant stambioms galvijų fermoms, galima būtų pagalvoti ir apie avininkystę, nes avys laikymo sąlygoms visai nereiklios, – sako Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Raseinių r. konsultavimo biuro vadovas Edmundas Mačiulskis. – Išplėtoję mėsinę avininkystę, žemdirbiai galėtų aprūpinti ėriena ne tik vidaus rinką, bet ir eksportuoti į kitas šalis, kuriose šios mėsos pertekliaus taip pat nėra“.
Plačiau

2009-05-02, Nr. 52(2401)
* "Gražus dangus, bet ne tau, Martynai"

Politikams lengva dalyti ūkininkams pažadus apie laisvą prekybą pieno produktais, tačiau realybė liudija ką kita, – linguoja galvą Prienų r. ūkininkas Jurgis Pažėra. Prieš keletą mėnesių savo ūkyje jis įsirengė nedidelį pieno perdirbimo cechą, gavo reikalingus visų tarnybų leidimus tiekti produktus į rinką, nusipirko specialų automobilį. Per Jurgines nuvykęs į Kauną savivaldybėje prašė leidimo prekiauti, tačiau buvo siuntinėjamas iš vieno kabineto į kitą, atsakymo taip ir nerado. Tada nuvažiavęs į daugiabučių namų rajoną pastatė savo automobilį su pieno produktais prie vieno prekybos centro. Nespėjus ateiti pirmajam pirkėjui, prisistatė policininkai, surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą, paskyrė baudą.
Plačiau

2009-05-02, Nr. 52(2401)
* "Ubagystės grėsmė ūkininkus šaukia į kongresą"

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) tikslas – ne politikuoti, o ginti šalies žemdirbių ekonominius interesus. Tai buvo akcentuojama ketvirtadienį vykusiame išplėstiniame sąjungos prezidiumo posėdyje, svarstant gegužės 22 d. rengiamo žemdirbių suvažiavimo organizacinius klausimus ir būtinybę skubiai įteisinti ūkininko ūkio bankroto mechanizmą.
Plačiau

2009-04-30, Nr. 51(2400)
* "Seimas sunaikino 200 tonų kooperatyvo kopūstų"

Žemės ūkio kooperatyvo „Piktupėnų javas“ (Pagėgių sav.) pirmininkas, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos narys Algirdas Steponavičius „Ūkininko patarėją“ informavo, jog prieš kelias dienas kooperatyvui teko išmesti apie 200 t pernykščio derliaus kopūstų. Taip atsitiko ne dėl to, kad kopūstai būtų sugedę, bet dėl negailestingos tarptautinės konkurencijos, kurią sankcionavo LR Seimas...
Plačiau

2009-04-30, Nr. 51(2400)
* "Arkinio angaro belaukiant"

Bačkiškių kaimo (Vilkaviškio r.) 140 ha ūkininkas Darius Šlekys nusprendė brangiai kainuojančiai žemės ūkio technikai parūpinti pastogę. Sužinojo žmogus, kad Kaišiadoryse esanti UAB „VRK Namai“ prekiauja metalinių konstrukcijų arkiniais sandėliais ūkininkams palankiomis kainomis ir pasiryžo tokį sandėlį įsigyti. Todėl nieko nelaukdamas D. Šlekys su ta bendrove sudarė arkinio sandėlio pirkimo-pardavimo sutartį. Už naudotą 15x30 m ploto sandėlį suderėjo 70800 Lt. Pagal šią sutartį ūkininkas iš karto sumokėjo pusę sumos, t. y. 35400 Lt. Bendrovė įsipareigojo sandėlį pristatyti į ūkininko kiemą iki Kalėdų.
Plačiau

2009-04-28, Nr. 50(2399)
* "Šv. Jurgis ir vėl žemelę atrakino"

Šeštadienį piečiausiame Lietuvos mieste, Veisiejuose, tradiciškai atšvęstos Jurginės, ,,atrakinta“ žemė bei surengtos ,,Ūkininko patarėjo“ ir ,,Kaimo laikraščio“ organizuojamos arimo arkliais varžybos. Septyniolika artojų su vienkinkiais ir poriniais kinkiniais panoro varžytis dėl geriausiųjų vardo.
Plačiau

2009-04-28, Nr. 50(2399)
* "Aukštaičių karvių pienas sotina ir latvius, ir estus"

Dar gerokai iki ekonomikos sunkmečio pieno gamintojai, karvučių savininkai piktai šurmuliavo, kad nebėra jiems gyvenimo. Dabar, kai pieno supirkimo kainos nuo ano blogmečio nukrito gal dar perpus, dejuotojai pritilo. Gal jau paskutinioji jų gyvastis išeina? Tokia rimta tema juokauti būtų negražu, bet kalbinant Kupiškyje veikiančio pieno gamintojų kooperatyvo „Pieno puta“ narius bei vadovus akivaizdžiai buvo juntamas palengvėjimas ir linksmesnė nuotaika. Kas gi nutiko gero, kai, atrodo, to tiesiog šiandien negali nutikti?
Plačiau

2009-04-25, Nr. 49(2398)
* "Kaip išsrėbti matininko mutinį?"

Mikytų kaimo žmonės sukilo prieš žemės tvarkytojus
Plačiau

2009-04-25, Nr. 49(2398)
* "Nauja eurocepelinų su spirgais porcijaL

Daugeliui Lietuvos piliečių akyse dar mirguliuoja ir ausyse tebeskamba guvi jau nebeegzistuojančio Europos Komiteto prie Lietuvos Vyriausybės agitacinė 2003 m. euroreferendumo reklama apie garuojančius didžkukulius, apipiltus “spirgiais”, kuriuos pelningai pardavinėdama Lietuva Vakaruose nukonkuruos japonų, kinų virtuves ir suklestės vos įstojusi į Europos Sąjungą.
Plačiau

2009-04-23, Nr. 48(2397)
* "Naminė degtinė: civilizavimo keliu"

Europos Sąjungos šalims leidžiama pačioms reglamentuoti naminių alkoholinių gėrimų gamybos tvarką. Daugelyje ES senbuvių valstybių leidžiama užsiimti smulkiąja alkoholinių gėrimų gamyba. ES šalių teisėje yra apibrėžiama tradicinių namudinių distiliuotų gėrimų sertifikavimo tvarka, jų gamybai keliami reikalavimai, mokesčių dydis, kokybės standartai, leidžiamos pagaminti produkcijos kiekiai ir kt. Tuo tarpu Lietuvoje tik 2004 m. pabaigoje prasidėjo visuomenės sąjūdis už tautinio kulinarinio paveldo – naminės ruginės degtinės – verslo civilizavimą. Šiandien jau parengti visi reikalingi įstatymų pakeitimai. Tereikia LR Seimo narių rankų miško ir naminukė iš krūmų bei tankynių ateis į kaimo turizmo sodybas – papuoš stalą, papildys kaimiečio piniginę – politikams nebereikės slapstytis lenkiant sveiką taurelę, nebebus gėda prieš tikrus europiečius.
Plačiau

2009-04-23, Nr. 48(2397)
* "Valdininkai liko kurti bendruomenės reikalavimams"

„Gylių bendruomenė – prieš medžių genocidą“. Taip vadinosi rašinys (kovo 12 d. „ŪP“ Nr. 30), kuriame skaitytojams pasakojome, kaip Raseinių rajono Gylių bendruomenės žmonės gynė nuo pjūklo pačių rankomis prieš kelis dešimtmečius pasodintus medžius. Šįkart bendruomenės prašymu „ŪP“ vėl vyko į Gylius: žmonės susirėmė dėl teisės gyvenvietėje neprarasti dviejų tyvuliuojančių tvenkinių... Išgirsti žmonių nuotaikas ir suprasti konflikto šaknis buvo pakviesti ir valdžios vyrai. Bet jie, deja, tik įpylė alyvos į ugnį...
Plačiau

2009-04-21, Nr. 47(2396)
* "Kuršėnuose - moderniausio pienininkystės komplekso įkurtuvės"

Praėjusį savaitgalį Kuršėnų žemės ūkio bendrovėje (Šiaulių r.) atidaryta moderniausia Baltijos šalyse 912 vietų pieno ūkio I statybos etapo karvių ferma su melžimo bloku. Per devynis mėnesius ją pastatė kauniečių bendrovė „Arauša“, technologine įranga pasirūpino kita plačiai žinoma bendrovė „Lytagra“. Šių įmonių vadovus Algirdą Ruokį ir Adomą Balsį pasveikino žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius. Priimdamas Kuršėnų žemės ūkio bendrovėje iškeptos duonos kepalą ministras tikino, jog Lietuvoje neišseks pieno upės, o įkurtuvių bus ir dideliuose, ir mažesniuose ūkiuose. Stiprėjanti pieno gamintojų kooperacija palengva formuoja žemdirbių valdomos perdirbimo įmonės idėją.
Plačiau

2009-04-21, Nr. 47(2396)
* "Žemės reforma: nei pinigų, nei perspektyvų"

Suvokdami ekonominės krizės apimtis ir valstybės politikos pokyčių būtinybę (Vyriausybė numato steigti Valstybės žemės fondą (VŽF), jam pavedant valstybinės žemės patikėtinio funkcijas), Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos (LŽHIS) nariai praėjusį penktadienį vykusiame suvažiavime pasisakė už tai, kad reformuojant reformą kuo mažiau būtų išdraskyta žemėtvarkos sistema, nes būtina tęsti pradėtus darbus.
Plačiau

2009-04-18, Nr. 46(2395)
* "Biurokratų įkaitai "

Įsivaizduokime situaciją: ūkininkai 2006–ųjų balandžio 13–ąją Vilkaviškio žemėtvarkos skyriui įteikė prašymą valstybinei žemei pirkti. Ta žemė – 1,98 ha – po jų senos fermos pastatais... Po trejus metus (!) trukusių vaikštynių ir pažadų pagaliau išgirdo atsakymą: jie paprasčiausiai pavėlavo, nes pastatų teisinę dokumentaciją ir prašymą žemei pirkti reikėjo pateikti iki 2006 m. birželio 28 dienos! Žmonės, išgirdę šią žinią, neteko žado...
Plačiau

2009-04-16, Nr. 45(2394)
* "Žemės ūkio rūmai nenori būti ,,džentelmenų klubu“

Vakar Kaune, Žemės ūkio rūmuose (ŽŪR), surengtame bendrame ŽŪR prezidiumo ir Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje, kuriame taip pat dalyvavo ir Žemės ūkio ministerijos atstovai, Rūmų vadovybė stengėsi palenkti centrinę šalies valdžią, kad ji suteiktų daugiau įgaliojimų žemdirbių savivaldai.
Plačiau

2009-04-16, Nr. 45(2394)
* "Seniūnei už gyventojų interesų gynimą - plyta į langą"

Paliepių (Raseinių r.) seniūnė Virginija Kiaušienė už aktyvų Sujainių bendruomenės interesų gynimą sulaukė keršto. Po straipsnio pasirodymo ,,ŪP“ laikraštyje, tą pačią naktį, plyta buvo iškultas jos gyvenamojo namo verandos stiklo paketas. Padaryta materialinė žala – per 400 Lt.
Plačiau

2009-04-14, Nr. 44(2393)
* "Matyti šviesa tunelio gale"

Biblijoje sakoma, jog yra laikas mėtyti akmenis ir yra laikas juos rinkti. Beveik du dešimtmečius įvairių institucijų diskredituota kooperacijos idėja pagaliau imama įgyvendinti. Ypač tai aktualu šalies pieno sektoriuje. Pusantro šimto pieno gamintojų susibūrė į žemės ūkio kooperatyvą „Pienas LT“. Pasak kooperatyvo valdybos pirmininko Naglio Narausko, durys atvertos ir „Pienas LT“ naujais nariais ketina tapti daugelis prekinių, modernių ūkių savininkų. Šiandien kooperatyvo nariai per dieną parduoda 330 t pieno, o kas savaitę į kooperatyvą įstojantys nauji nariai kooperuojamą pieno kiekį artina prie kooperatyvo išsikelto tikslo – administruoti 1000–1500 t. Kooperacija – tai kuriamasis darbas, vienijant žmonių pastangas, telkiant kooperatyvo narių, valstybės ir ES paramą, užtikrinant į kooperatyvą susibūrusių narių ekonominius interesus.
Plačiau

2009-04-14, Nr. 44(2393)
* "Nuo politinių darganų avininkystė slėptųsi po ŽŪM sparnu"

Valstybės įmonė „Šeduvos avininkystė“ įsteigta 1992 m., jos steigėjas – Šiaulių apskrities viršininko administracija. Įmonės direktorius, Lietuvos avių augintojų asociacijos tarybos pirmininkas dr. Juozapas Mikutis, save vadinantis valstybės avelių piemeniu, sunerimęs, jog jei bus panaikintos apskritys, nebeliks ir „Šeduvos avininkystės“.
Plačiau

2009-04-11, Nr. 43(2392)
* "Beprotnamio įstatymai normaliems piliečiams"

Krekenavos regioninio parko gyventojai, nuvarginti parko reglamento ir garsiai prabilę apie gyvenimo „rezervate“ kančias, netikėtai sulaukė palaikymo. Iš ten, kur paprasti piliečiai daug vilčių nebededa – iš LR Seimo. Parlamento Žmogaus teisių komiteto narė Dalia Kuodytė susitiko su parko naikinimo iniciatoriais, neseniai įkūrusiais ir Visuomeninę kraštotvarkos draugiją. Viešnia nepasitenkino vienpusiu pokalbiu su Krekenavos regioninio parko direktore Alma Kavaliauskiene, bet apsuko didelį ratą po miestelį ir jo apylinkes. Aplankiusi žmones, kurių gyvenimą varžo lyg ir kilnius siekius deklaruojantis Saugomų teritorijų įstatymas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narė D. Kuodytė pareiškė, kad kai kurie regioniniame parke taikomi apribojimai stebina logikos stoka ir peržengia sveiko proto ribas.
Plačiau

2009-04-11, Nr. 43(2392)
* "Kа nervina kooperacija?"

Maюoms kooperatinлms bendrovлms sunku iрgyventi, nes sаlygas joms diktuoja pieno supirkлjai. Tuo бsitikino ir Skirsnemunлs (Jurbarko r.) ыkininkш kooperatyvas „Panemunys“. Nuo vasario 1 d. „Pasvalio sыrinл“ nebeperka pieno iр kooperatinлs bendrovлs, o jos vadovai neranda kitos norinиios bendradarbiauti pieninлs.
Plačiau

2009-04-09, Nr. 42(2391)
* "Suknisti“ reikalai

Tų, kurie kiaulių fermų skleidžiama smarve dabar nuodija Kalvarijos savivaldybės žmonių gyvenimą, neva niekas nematė Kalvarijos savivaldybėje tuomet, kai jie tvarkėsi kiaulidžių dokumentus, niekas iki šiol neregėjo ir dokumentų originalų, kuriais vadovaudamiesi jie įsikūrė Kalvarijos miesto pašonėje, niekas iki šių metų nebuvo matęs ir kiaulidžių savininko dano Klauso Baltserseno (Claus Baltsersen), nors čia jis šeimininkauja jau penkerius metus.
Plačiau

2009-04-09, Nr. 42(2391)
* "Cezario pjūviu per karjerą"

Prieš ketverius metus Jurbarko r. Steigvilų kaime šunų veislyną įkūręs Gintautas Toliušis tauragiškį veterinarijos gydytoją Vilių Raupelį kaltina su- žlugdžius jo verslą.
Plačiau

2009-04-07, Nr. 41(2390)
* "Algirdas Šemeta - prieš žemės savininkus"

Šiemet žemės reformai vykdyti buvo numatyta skirti 65 mln. Lt, tačiau atsižvelgiant į taupymo programą planuojama apsiriboti 9 mln. Lt. Apskričių viršininkų administracijos jau gavo ir finansų ministro Algirdo Šemetos pasirašytus raštus dėl prognozuojamo 2009 m. valstybės biudžeto asignavimų mažinimo. Žinant, kad apie 36,5 tūkst. gyventojų dar nėra atkurta nuosavybė į žemę, ši žinia pritrenkė ir žemės neatgavusius piliečius, ir žemėtvarkos specialistus - pagal skiriamas lėšas iš darbo turėtų būti atleista beveik tūkstantis darbuotojų.
Plačiau

2009-04-07, Nr. 41(2390)
* "Vaikų namuose -pritvinkęs skriaudų skaudulys"

Toliau narpliodami pritvinkusį skriaudų skaudulį labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ Pikeliškių vaikų globos namuose, panūdome sužinoti, kiek suluošintų likimų matė drėgmės pelėsiais apsitraukusios buvusio ūkio vaikų darželio sienos. Daugiau nei per dešimtmetį namų slenkstį peržengė šimtai vaikų. Kam rūpėjo jų gyvenimas už uoliai saugomų durų, kurios iki pastarųjų skandalingų įvykių beveik niekam neatsiverdavo? Mat Seimo nario, o vėliau Europos parlamentaro Aloyzo Sakalo vardu prisidengęs labdaros fondas ir jo išlaikomi vaikų namai tapo atskira valstybe valstybėje su savo įstatymais ir tvarka. Apie tai šįkart kalba buvę vaikų namų globotiniai, auklėtoja ir viena iš nedaugelio šeimų, kuriai pasisekė nors trumpam pabūti rėmėjais, įsileistais vidun.
Plačiau

2009-04-07, Nr. 41(2390)
* "Riedės neįprasti margučiai - tuščiavidurės politikų galvos"

,,Margučių spalvos ir raštai atspindi dangaus, žemės, saulės stebuklus – jų gaivinamą, maitinamą, stiprinamą jėgą. O mūsų margučiai simbolizuos valdžios galvų tuštumą“, – sako kauniečiai Gytautas Balkevičius ir Darius Borisovas, Lietuvos laisvės sąjungos (LLS) Jaunimo skyriaus nariai.
Plačiau

2009-04-03, Nr. 40(2389)
* "„Mažasis Hanoveris“ stebino eksponatų ir lankytojų gausa"

Lietuvos žemės ūkio universitete šiandien baigiasi tradicinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2009“. Tai keturioliktoji pavasarinė ir dvidešimt aštuntoji paroda, rengiama LŽŪU. Parodoje gausiai dalyvavo žemės ūkio technikos gamintojų atstovai iš Vokietijos, Suomijos, Prancūzijos, Italijos, Danijos, Brazilijos, Rusijos, Lenkijos, Baltarusijos, Čekijos, Latvijos, Ukrainos. Svečių teigimu, Lietuvoje jie pateko į „mažąjį Hanoverį“ (Vokietijos mieste Hanoveryje beveik šimtą metų organizuojamos pasaulinės žemės ūkio technikos parodos).
Plačiau

2009-04-03, Nr. 40(2389)
* "Grumtynių dėl globos įkaitai - vaikai"

Skandalo židinys Vilniaus rajono Pikeliškių vaikų globos namuose pradėjo rusenti vos jiems įsikūrus. Šiandien liepsnos jau pasiekė apleisto seno buvusio vaikų darželio stogą. Prabėgus geram dešimtmečiui paviršiun išplaukė ilgai slėptos skriaudos. Tačiau ir šiandien mažiausiai kalbama apie vaikus. Jie tapo grumtynių, vykstančių tarp suaugusiųjų, įkaitais. Šįkart tarpusavyje susikovė valdžios institucijos, nesutariančios, ar gali globos priežiūrą toliau vykdyti labdaros ir paramos fondas „Padėkime vaikams ir seneliams“, kuriam ir priklauso Pikeliškių vaikų globos namai. Prie šio fondo ištakų stovėjo tuometis Seimo narys, dabar Europos parlamentaras Aloyzas Sakalas bei jo ilgametė patarėja, dabar A. Sakalo biuro akredituota patarėja (ir jo giminaitė) Ona Kuprienė.
Plačiau

2009-04-03, Nr. 40(2389)
* "Senka pagrindinis miškų ūkio pajamų šaltinis"

Nepaisant, kad Prezidentas Valdas Adamkus teigia, jog jokios krizės nėra, ir siūlo šį laikotarpį vadinti sunkmečiu, generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas dėl susidariusios padėties miškų ūkyje artimiausiu metu ketina skelbti trečiąjį ekstremalių situacijų lygį.
Plačiau

2009-04-02, Nr. 39(2388)
* "Afera: kelyje į būsimas kapines vaidenasi jau šiandien"

„Ūkininko patarėjas“, atstovaudamas viešajam interesui, ne kartą rašė, kad Šiauliams reikia naujų kapinių. Netoli Šiaulių esančiame Ginkūnų nekropolyje nedaug beliko laisvų kapaviečių. Naująsias kapines numatyta įrengti prie pat Šiaulių, netoli pietvakarinio aplinkkelio, Dausiškių kaime (Šiaulių r. teritorija). 2004-ųjų pabaigoje Šiaulių m. savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl specialiojo plano kapinių vietai parinkti rengimo, o 2005 m. vasarį rajono taryba pritarė kapinių specialiojo plano rengimui. 2006 m. pradžioje parengtas kapinių planas buvo suderintas su visomis žinybomis. Ir staiga stop! Nekropoliui numatyta žemė atsidūrė privačiose rankose.
Plačiau

2009-04-02, Nr. 39(2388)
* "Šiuolaikinio Babelio bokšto statyba"

Europos Parlamento (EP) pastatas Strasbūre labai primena nebaigtą statyti biblinį Babelio bokštą Tarpupyje (Mesopotamijoje). Lygiai taip pat, kaip ir Babelio bokšto statyba, suartinusi skirtingas pasaulio gentis, kiekvieni Europos Parlamento rinkimai Europos Sąjungą vis labiau paverčia didžiule bendra rinkimų apygarda – nors dar neįsigaliojo Lisabonos (ES supervalstybės) sutartis, šiemet birželio 4-7 dienomis ES šalių piliečiai dar lengviau gali kovoti dėl europarlamentarų mandatų bet kuriame Bendrijos kampelyje, specialiai rinkimams kuriamos “paneuropinės“ (turinčios narių visoje ES) partijos, kurių filialų bus ir mūsų šalyje, neatmestina galimybė, kad keletas Lietuvos politikų naujajame Europos Parlamente pasirodys išrinkti pagal prancūzų ar vokiečių partinius sąrašus.
Plačiau

2009-04-02, Nr. 39(2388)
* "Medžioklės taisyklių pakeitimų „džiunglėse“

Dar kojų apšilti eidamas naujas pareigas nesuspėjęs aplinkos ministras 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu D1-697 suskubo taisyti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles.
Plačiau

2009-03-31, Nr. 38(2387)
* "Sveikata -miestiečiams, pinigai - kaimiečiams"

Surgučių kaime (Marijampolės sav.) ekologiškai ūkininkaujantys Vilija ir Algirdas Žemaičiai poilsio neturi nei vasarą, nei žiemą. Netgi atvirkščiai – nuo vėlyvo rudens ligi pat pavasario, kuomet dauguma ūkininkų džiaugiasi atokvėpiu, jie triūsia kone visą parą, kad kas rytą marijampoliečiai galėtų atsigerti šviežių, ką tik išspaustų daržovių sulčių. Anot Vilijos, stiklinaitė šviežių sulčių dienos pradžiai „ant tuščio skradžio“ – tikras energijos ir sveikatos šaltinis.
Plačiau

2009-03-31, Nr. 38(2387)
* "Amūrai ir plačiakakčiai išvalė Išlaužo tvenkinius"

Kai gerokai ūgtelėjo degalų, elektros energijos, grūdų bei kombinuotųjų pašarų kainos, vidaus vandenų žuvininkystės ūkiai atsidūrė sunkioje padėtyje. Kone visi jie visai arba iš dalies pradėjo ekologiškai ūkininkauti. Siekdami kuo didesnio tvenkinių produktyvumo mažiausiomis sąnaudomis visi žuvininkystės ūkiai ėmėsi auginti sparčiai augančias ir jokių pašarų nereikalaujančias žuvis – amūrus bei plačiakakčius. Apie šias žuvis girdėta, tačiau iki šiol jos mažai pažįstamos ne tik plačiajai visuomenei, bet ir kai kuriems žuvų augintojams. „ŪP“ lankėsi bene geriausių rezultatų auginant šias žuvis pasiekusioje bendrovėje „Išlaužo žuvis“.
Plačiau

2009-03-28, Nr. 37(2386)
* "Prekybos centre - penkiskart brangiau..."

Šalies maisto sektorius vieną po kitos patiria katastrofiškas transformacijas. Ant vienos svarstyklių lėkštės stumdosi gamintojas, perdirbėjas ir prekybininkas, kitoje – desperatiškai rankomis mostaguoja vartotojas. Jis norėtų gauti Lietuvos kaime pamelžto pieno, čia pat paskerstos kiaulės mėsos, naminės duonos, darže užaugintų morkų, burokėlių, svogūnų. Tačiau prekybos centruose mūsų vartotojui brukama iš Prancūzijos atvežta kiauliena, daržovės iš Ispanijos, vaisiai iš Brazilijos, pieno produktai iš Italijos. Rinkos analitikai pripažįsta: galutinis Europos vartotojas už maisto produktus prekybos centre sumoka penkiagubai nei jam kainuotų perkant tiesiogiai iš ūkininkų.
Plačiau

2009-03-28, Nr. 37(2386)
* "Žemdirbiai renkasi ne revoliuciją, bet diplomatiją"

Nors šiais metais dėl pasaulinės ekonominės ir finansinės krizės Lietuvos agrarinis sektorius patirs, žemdirbių savivaldos organizacijų apskaičiavimais, beveik milijardą litų nuostolių, tačiau žemdirbių lyderiai kol kas “įšaldė“ Vilniuje kovo 31 d. numatytą ūkininkų protesto mitingą bei jį lydinčias kitas akcijas (sunkiosios žemės ūkio technikos pasirodymą greitkeliuose, badauti pasiryžusių žemdirbių palapines prie Seimo). Anot Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininko Broniaus Markausko, dar neišnaudotos visos derybų su valdžia galimybės. ŽŪR dabar stengiasi stiprinti lobistinę veiklą aukščiausių Lietuvos valstybės institucijų koridoriuose ir norėtų perimti daug įgaliojimų, kurie dabar priklauso savivaldybių žemės ūkio skyriams, Žemės ūkio ir kaimo verslo informacijos centrui. Apie naują Rūmų veiklos etapą daugiausia ir diskutuota per penktadienio, kovo 27 d., ŽŪR tarybos posėdį.
Plačiau

2009-03-26, Nr. 36(2385)
* "Labdaros kruopų pasiilgsta vis daugiau sodiečių"

„Kada kitą kartą dalysite maisto labdarą?“ - su tokiu viltingu klausimu šiomis dienomis maisto atsargų sandėlio duris Kupiškyje varsto paramos gavėjai. Birutė Jasinskienė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizacijos Kupiškio skyriaus atsakingoji sekretorė, sako nemaniusi, kad ateis toks laikas, kai labdaros kruopų žmonės jos teirausis gatvėje sutikę, skambins telefonu, ieškos namuose. Anksčiau paramos paketai po pusmetį gulėdavo sandėliuose, kol gavėjai jų pasigesdavo.
Plačiau

2009-03-26, Nr. 36(2385)
* "Išsigelbėjimo nuo bankroto ūkininkai ieško turguje"

Ekonominė krizė vieniems kelia paniką, kitus priverčia ieškoti išeities. Jurbarko rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai pastebi, kad vis daugiau ūkininkų savo ūkiuose pagamintą produkciją jau parduoda tiesiogiai vartotojui.
Plačiau

2009-03-24, Nr. 35(2384)
* "Nusavinta saugomose teritorijose žemė - vėl žemgrobių taikinyje"

Kiekvieną kartą, kai įstatymdaviai užsimoja patobulinti ar pataisyti teisinį aktą, susijusį su piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą saugomose teritorijose atkūrimu, nerimo valandas išgyvena keli tūkstančiai žmonių. Juos už įstatymo ribų išstūmė ne tik jau dvejus metus vėtomos ir mėtomos įstatymų pataisos, bet pirmiausia Konstitucinis Teismas (KT), savo 2007 m. liepos 5 d. nutarimu bei 2008 m. liepos 4 d. sprendimu įteisinęs dar vieną neteisėtą žemės saugomose teritorijose nacionalizaciją. Besiramstydamas Konstitucinio Teismo įduotu ramentu neįgalus Seimas šlubuoja toliau, apeidamas žmonių problemas ir ignoruodamas jų likimus.
Plačiau

2009-03-24, Nr. 35(2384)
* "Erkės pradeda ,,medžioklę“

Prieš mėnesį Kauno rajono gyventoja Simona R. į šeimos gydytoją kreipėsi po to, kai galvoje aptiko įsisiurbusią erkę. Moterį apžiūrėjusi medikė stebėjosi, iš kur žiemą atsirado šis gyvis, mat šie nariuotakojai savo „medžioklės“ sezoną pradeda ankstyvą pavasarį jau nutirpus sniegui ir iki 5-7 OC sušilus dirvožemiui. Tačiau yra užfiksuota keletas atvejų, kai erkė įsisiurbė žmogui net žiemą.
Plačiau

2009-03-21, Nr. 34(2383)
* "Lietuva be žalio rūbo - striptizo šokėja ant magnatų stalo"

Nieko nepešę praėjusios kadencijos Seime ir Vyriausybėje stambieji medienos perdirbėjai suskubo atakuoti naują Lietuvos valdžią. Medienos ryklių tikslas išlieka tas pats – lengvatinėmis sąlygomis ir žemomis kainomis apsirūpinti mediena iš valstybinių Lietuvos miškų. Kad to pasiektų, asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius Raimundas Beinortas 2009 m. sausio 29d. rašte Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėjui Valentinui Milakniui „Dėl Lietuvos miškų ūkio valstybinio reguliavimo tobulinimo“ šalies miškų ūkio valstybinio reguliavimo funkcijas siūlo padalyti tarp Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų, reorganizuoti miškų urėdijas į vieną valstybinę įmonę. Aplinkos ministerijai siūloma palikti tik aplinkosaugos kontrolės funkcijas, o Žemės ūkio ministerijai – ūkinių funkcijų reguliavimą.
Plačiau

2009-03-21, Nr. 34(2383)
* "Snieguolės vaistažolių medus - kvapus ir labai skanus"

- Už gerą medų turi būti gera kaina, – sako žinoma bitininkė Snieguolė Zabulionytė. Ji vienintelė Lietuvoje savo biteles „gano“ vaistažolių plantacijose, vartotojams patiekia unikalaus visą spektrą gydomųjų savybių turinčio (ir dėl to brangaus) medaus. Savo originalios konstrukcijos 30 rėmų avilius bitininkė dezinfekuoja spiritiniu bičių pikiu, kasmet keičia korius naujais, kas antri metai šeimai duoda naują, darbščią motinėlę. Todėl S. Zabulionytės bityno medus ypač kvapus, nedegina gomurio, o medikai jį rekomenduoja vartoti pavasarį nusilpusiam imunitetui stiprinti, profilaktiškai nuo virškinamojo trakto, kvėpavimo ir kitų organizmo ligų.
Plačiau

2009-03-19, Nr. 33(2382)
* "Grūdo ir žmogaus gyvenimas - tuo pačiu saulės ratu"

Zigmas Aleksandravičius, vienas didžiausių grūdininkų ne tik Aukštaitijoje, bet ir šalyje, jau rengiasi šiųmečiam javų auginimo ciklui. „Jau tuoj, kovo pabaigoje, išvažiuos technika į laukus tręšti žieminių javų. Paskui – sėja, pasėlių priežiūra, javapjūtė, derliaus valymas, džiovinimas, realizavimas. Tokia ūkiškų darbų karuselė suksis iki spalio. Paskui vėl šiek tiek atokvėpio, artimesnių ir tolimesnių kelionių po pasaulį, trumpas poilsis, naujovių, pažangių technologijų paieška – tokios dabar yra ūkininkų žiemos. Ir taip sukasi viskas ratu“, – sako Kupiškio rajono Puožo kaime gyvenantis Zigmas Aleksandravičius. Kadangi dar yra kelios savaitės iki pajudant darbų ratui, o šiųmečių kupiškėno žiemos kelionių įspūdžiai jau apibendrinti, įvertinti, išpasakoti namiškiams bei bičiuliams, ūkininkas vieną savaitgalio priešpietę paskyrė pašnekesiui su „Ūkininko patarėju“.
Plačiau

2009-03-19, Nr. 33(2382)
* "Virbališkių moterys nepavargsta mokytis"

Kad organizacija būtų gyvybinga, o veikla – efektyvi, pirmausia reikia iniciatyvaus žmogaus, prie kurio linktų šalia esantieji. Taip sako Lietuvos ūkininkių draugijos Kupiškio „Sodžiaus“ centro koordinatorė Palmira Penkauskienė. Ir omenyje ji turi nediduką draugijos Virbališkių skyrių. Skyrius tikrai nedidukas – tik devynios narės. Susibūrė krūvon 2001-aisiais. Pati gyvenvietė nedidelė, graži vieta prie Kupiškio marių, gal kokie 6 km nuo rajono centro. Tokie Virbališkių apylinkių privalumai. Nėra ten stambių ūkių ar kokių – išskirtinių kaimiškų amatų centrų. Bet vietos ūkininkių skyrius, anot koordinatorės, išskirtinis.
Plačiau

2009-03-17, Nr. 32(2381)
* "Prahos pavasaris: grūdai ant asfalto, pienas po kojomis, mėšlas - ES pareigūnų panosėje"

Šeštadienį iš Prahoje (Čekija) vykusių tarptautinių mitingų ir demonstracijų grįžo Lietuvos žemdirbių atstovai. Jie kovo 12 d., solidarizuodamiesi su kitų Europos Sąjungos (ES) šalių ūkininkais, dalyvavo protesto akcijoje prieš dabartinę žemės ūkio politiką ir jaunųjų Bendrijos šalių diskriminaciją. Kartu su 8 tūkstančiais kolegų iš Čekijos, Slovėnijos, Slovakijos, Vengrijos, Lenkijos, Austrijos bei Vokietijos mūsų krašto žemdirbiai Briuselio „kopūstams” išrėžė savo rūpesčius dėl kaimo žmonių ateities.
Plačiau

2009-03-17, Nr. 32(2381)
* "Taupantys lietuviai taps kaimo turizmo patriotais"

Ekonominė krizė, supurčiusi daugelį Lietuvos ūkio šakų, grybštelėjo ir poilsio kaime verslui. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) nariai rytoj suvažiuos į visuotinį susirinkimą Žemės ūkio rūmuose, ketindami liberalizuoti, padaryti lankstesnius savo organizacijos įstatus, numatę praplėsti teikiamų paslaugų sąrašą, kad kaimo sodybose grėsmingai nesumažėtų kiekvieną litą jau pradėjusių skaičiuoti poilsiautojų. LKTA prezidentė Regina SIRUSIENĖ-LAMAUSKIENĖ atsako į „Ūkininko patarėjo“ korespondento Arnoldo ALEKSANDRAVIČIAUS klausimus, kaip atrodys kaimo turizmo sezonas kriziniais Lietuvai 2009 metais.
Plačiau

2009-03-14, Nr. 31(2380)
* "Gero skrydžio, magistrantai!"

Vakar, penktadienį, Lietuvos veterinarijos akademijoje (LVA) gyvulininkystės technologijos magistrų diplomai iškilmingai įteikti 31-am XIII laidos gyvulininkystės technologijos magistrantui.
Plačiau

2009-03-14, Nr. 31(2380)
* "Veliuoniškiai mūru stoja už savo seniūną"

Nuo šiol Veliuoną (Jurbarko r.) garsins ne tik kunigaikščio Gedimino vardas, bet ir žmonių vienybė – seniūnijos gyventojai mūru stojo už prasižengusį ir valdžios nemalonėn papuolusį savo seniūną Mindaugą Šlepševičių. Per porą dienų surinkę 700 seniūnijos gyventojų parašų, praėjusį savaitgalį būrin susirinkę veliuoniškiai reikalavo, kad seniūnas nebūtų atleistas iš darbo.
Plačiau

2009-03-12, Nr. 30(2378)
* "Protesto akcijoje Prahoje - ir Lietuvos ūkininkai"

Šiandien Prahoje (Čekija) vyksta tarptautinė konferencija „Dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės”, kurioje dalyvauja žemės ūkio ir kaimo plėtros komisarė Mariana Fišer Boel, ES šalių narių žemės ūkio ministrai ir kiti svarbūs svečiai iš Europos Sąjungos.
Plačiau

2009-03-12, Nr. 30(2378)
* "Paauglių laikrodžiams „komendanto "valandą“?

Pastaruoju metu girdėti vis daugiau įspėjimų, kad, smunkant šalies ekonomikai, augs nusikalstamumas, daugės vagysčių, plėšimų, užpuldinėjimo atvejų. Teisėsaugininkai nerimauja, kad į šią nusikalstamą veiklą bus įtraukiami ir nepilnamečiai. Nors duomenys apie paauglių nusikalstamumo pokyčius 2000–2008 metais rodo, kad jų padarytų teisės pažeidimo atvejų mažėjo, pernai ši kreivė vėl ūgtelėjo 6,8 proc., palyginti su 2007 m. Tokios pat kaip ir Lietuva ES narės Bulgarijos valdžia, siekdama sumažinti jaunimo nusikalstamumą, priėmė naują teisinį aktą, draudžiantį jaunimui iki 18 m. be suaugusiųjų po 22 val. būti gatvėse ir viešose vietose, o paaugliams iki 14 m. be tėvų draudžiama būti gatvėje jau po 20 val. Jei jaunieji bulgarai „komendanto valandos“ reikalavimus pažeis, jų tėvams gresia 1700 Lt dydžio bauda. „Ūkininko patarėjas“ pasidomėjo, kokia tikimybė, kad analogiškas teisės aktas artimiausiu metu įsigalios ir Lietuvoje.
Plačiau

2009-03-10, Nr. 29(2378)
* "Miškų valdymo modelio paieškos - nuomonių liūne"

Kiekvienos kadencijos Seime atsiranda politikų, kuriems atrodo, kad didžiausia netvarka yra šalies miškų ūkio valstybiniame sektoriuje. Kurpiami įvairūs miškų valdymo modeliai. Paprastai per tuos pertvarkymus sutrikdomas urėdijų darbas, dalis miškų išgrobstoma. Ir šiame Seime jau kalbama apie būtinybę pertvarkyti valstybinių miškų valdymo struktūrą.
Plačiau

2009-03-10, Nr. 29(2378)
* "Salierai. Sėjame kovo pabaigoje"

Apie rūšis ir veisles Lapiniai, lapkotiniai ir šakniavaisiniai salierai panašūs savo biologinėmis ir maistinėmis savybėmis. Tad juos galime auginti tomis pačiomis sąlygomis. Tarpusavyje šios rūšys skiriasi viena ar kita labiau išreikšta augalo dalimi. Lapiniai salierai suformuoja vešlias lapų skroteles, tačiau neaugina šakniavaisių.
Plačiau

2009-03-07, Nr. 28(2377)
* "Grūdai ne tik maitina, bet ir šildo"

Kupiškio rajono Šepetos kaime ūkininkaujantis Antanas Dobrovolskis savo būstą šildo grūdais – skamba beveik kaip šventvagystė, bet tai tikra tiesa: jo namų krosnyje pleška kviečiai, miežiai, įvairios grūdų atliekos, nuovalos. Tokia žinia pastarosiomis dienomis pasklido po šalį - ir tai pristatoma kaip reta naujovė. O pats šepetiškis ūkininkas šypsosi į ūsą: jo sodyboje ši naujovė jau gerą penkmetį – įprasta kasdienybė.
Plačiau

2009-03-07, Nr. 28(2377)
* "Teisėsaugininkų kryžiaus žygis prieš ūkininką Leoną Gumuliauską"

Beržės kaimo (Šilalės r.) stambaus pieno ūkio šeimininko Leono Gumuliausko teigimu, kai jis prieš dešimtmetį buvusį žemės ūkio bendrovės ,,Medvėgalis“ vadovą, dabartinį merą Albiną Ežerskį įtarė dokumentų klastojimu, nuo tos dienos viskas ir prasidėjo. Rajono Temidės tarnai prieš jį pradėjo kryžiaus žygį, kuris tęsiasi iki šios dienos. - Nors man viena po kitos kurpiamos administracinės ir baudžiamosios bylos, kurios vėliau subliūkšta, tačiau prokuratūra ir policija rankų nenuleidžia, - neslėpė apmaudo ūkininkas L. Gumuliauskas. - Todėl noriu viešai paklausti: ar yra Šilalės rajone dar nors vienas toks žmogus, kuriam būtų mesta tiek neteisingų kaltinimų? Ūkininkas neslėpė: norėdamas išsipainioti iš teisėsaugininkų pinklių, priverstas gaišti brangų laiką, patirti nemažai išlaidų, bet svarbiausia – tai kainuoja daug nervų ir sveikatos.
Plačiau

2009-03-05, Nr. 27(2376)
* "Šalies valdžią iš lokio miego žemdirbiai budins mitingu"

Lietuvos žemdirbių organizacijų atstovų komitetas, sudarytas iš Žemės ūkio rūmų (ŽŪR), Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS), Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA), Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) ir kitų organizacijų atstovų, jau kuris laikas „suka galvas”, kaip įveikti kritinę situaciją šalies žemės ūkio sektoriuje. Po dviejų susitikimų Vyriausybėje įsitikinę, jog ši išsižada savo pažadų, žemdirbiai sako maną, kad tai rimtas signalas apie tai, kad jokių įsipareigojimų ji neketina vykdyti. Matydami, kad pasišnekėjimai susitikimuose su šalies valdžia naudos nebeduos, vakar, kovo 4 d., Žemės ūkio rūmuose susirinkę Žemdirbių organizacinio komiteto nariai derino veiksmus ūkininkų mitingui organizuoti.
Plačiau

2009-03-05, Nr. 27(2376)
* "Ūkininkų šeimai - netikėti dideli išbandymai"

Lazdijų rajone sudegė tvarkingos ūkininkų Arijados ir Rolando Vereščinskų gyvenamasis namas ir visas jame buvęs turtas. Šeima, auginanti keturis vaikus, liko be pastogės ir daiktų. Lazdijiškiai pradėjo rinkti aukas ir prašo kitų geros valios žmonių pagalbos.
Plačiau

2009-03-03, Nr. 26(2375)
* "Įteisins savo vardu ir parduos?"

Šią savaitę Lietuvos apeliacinis teismas spręs Jurbarko rajono savivaldybės administracijos ir „Agrowill group“ priklausančios Jurbarkų žemės ūkio bendrovės ginčą dėl Jurbarkų kultūros namų ir 12 garažų Klišių kaime. Valdininkų aplaidumas padėjo bendrovės savininkams užsigrobti 189 tūkst. Lt vertės turtą.
Plačiau

2009-03-03, Nr. 26(2375)
* "Sunkmetis spendžia kilpas laukiniams gyvūnams"

Pagal Laukinės gyvūnijos įstatymą, laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei. Jų išteklių naudojimą reglamentuoja Aplinkos apsaugos, Saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų, Saugomų teritorijų, Žuvininkystės, Mėgėjiškos žūklės, Medžioklės įstatymai ir kiti teisės aktai. Pagrindiniai laukinės gyvūnijos naudojimo būdai – medžioklė ir žūklė. Teisė medžioti suteikiama LR piliečiams, nuolat čia gyvenantiems užsieniečiams ir asmenims be pilietybės, sulaukusiems 18 metų, išlaikiusiems medžioklės egzaminą bei gavusiems gydytojų komisijos leidimą naudotis ginklu. Teisę naudoti laisvėje esančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius suteikia Aplinkos ministerijos regioniniai aplinkos apsaugos departamentai. Atrodytų, jog pakanka teisės aktų laukinės gyvūnijos atskirų rūšių populiacijos reguliavimui bei apsaugai. Tačiau pastaruoju metu sparčiai didėja brakonieriavimas, darantis didžiulę žalą gamtai, jos gyvūnijai. Ekonominė krizė, atimanti darbą miesto ir kaimo gyventojams, skatina praturtinti šeimos stalą bei piniginę nelegaliai medžiojant ir žvejojant.
Plačiau

2009-02-28, Nr. 25(2374)
* "Varžybose su lenkiška mėsa trukdo PVM akmuo po kaklu"

Šešis kartus didesnis nei Lenkijoje PVM tarifas mėsos produktams, zloto devalvacija ir į Lietuvą cunamio jėga besiveržiantis lenkiškos produkcijos srautas, apsunkinta ES paramos įsisavinimo tvarka – pagrindinės priežastys, dėl kurių šiuo metu pavojaus varpą muša stambieji paukštienos, mėsos ir grūdų augintojai bei perdirbėjai. Juos vienijančių asociacijų vadovai savo reikalavimus Seimui ir Vyriausybei reiškė Žemės ūkio ministerijoje surengtoje diskusijoje. Diskusijos iniciatoriai neslėpė nusivylimo, kad iki šiol nematyti jokių konkrečių Vyriausybės žingsnių, kurie amortizuotų sunkmečiu iškilusias problemas. Jiems neaišku ir tai, kaip bus panaudojamos verslo skatinimui skirtos lėšos – jos atiteks bankams ar žemės ūkio produkciją gaminančių ir perdirbančių įmonių konkurencingumui didinti.
Plačiau

2009-02-28, Nr. 25(2374)
* "Ar naujas Seimas sureguliuos medžiotojų ir žemių bei miškų savininkų santykius?"

Šiuo metu Seime ruošiamos Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo pataisos. Dabar galiojantis medžioklės įstatymas gina tik medžiotojų interesus. Medžioklės tvarka beveik niekuo nesiskiria nuo buvusios sovietmečiu, kai valstybinius ir kolūkinius miškus bei žemes medžiotojų kolektyvams per rajonų medžiotojų ir žvejų draugijos skyrius skirstė Gamtos apsaugos komitetas. Nei kolūkiai, nei miškų ūkiai neturėjo jokių teisių medžioklės procese, o gausiai prisiveisę kanopiniai žvėrys be jokios žalos kompensacijų žemių ir miškų valdytojams laisvai ganėsi žemės ūkio kultūrų laukuose bei miškų jaunuolynuose.
Plačiau

2009-02-26, Nr. 24(2373)
* "Saulėlydžio” komisija sviestu košės nesugadins"

Vyriausybinė “Saulėlydžio” komisija neseniai išvardijo 21 valstybės instituciją, kurių funkcijos bus peržiūrimos. Šias biudžetines įstaigas ketinama naikinti arba pertvarkyti. Į “Saulėlydžio” sąrašą patenka ir, žemdirbių bei kai kurių visuomeninių organizacijų nuomone, visuomenę nuo gyvūnų platinamų užkrečiamųjų ligų patikimai sauganti, maisto kokybe gerai besirūpinanti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) prie Vyriausybės. “Ūkininko patarėjo” paprašytas Valstybės valdymo tobulinimo (“Saulėlydžio”) komisijos pirmininkas, premjero patarėjas Valentinas MILAKNIS paaiškina, kodėl prireikė reformuoti tarnybą, nors 2000-aisiais Lietuvos valstybinė veterinarijos tarnyba jau buvo reorganizuota į VMVT, kaip tai bus daroma šįkart, ar išliks maisto ir veterinarijos tarnybos pavaldumas tiesiogiai Vyriausybei, o galbūt VMVT bus prijungta prie Žemės ūkio ministerijos ar išskaidyta po įvairias žinybas.
Plačiau

2009-02-26, Nr. 24(2373)
* "Pasiderėjimas su Dievuliu ir likimu"

Perskaičiau „Ūkininko patarėjuje” apie pilietinę akciją „Reikia visuomeninės biurokratinio „Saulėlydžio” komisijos” ir susimąsčiau – ką čia mūsų kaime sumažinti?
Plačiau

2009-02-24, Nr. 23(2372)
* "Lietuvaičiai ,,šluoja“ prekystalius Lenkijoje"

Jeigu pakeliui į Suvalkus ir pačiame mieste nematytum informacinių nuorodų ir reklaminių stendų, vargu ar susigaudytum Lenkijoje esąs. Prekybos centruose ir turgavietėse vyrauja lietuviška kalba, stovėjimo aikštelėse dauguma automobilių - lietuviškais numeriais. Čia pat sustojo ir „Ūkininko patarėjo” automobilis. Lenkišką zlotą šiandien galima nusipirkti už 76 lietuviškus centus, nors dar prieš gerą pusmetį vienas lietuviškas litas atitiko vieną zlotą. Norėdami sužinoti, kokių priežasčių vedini pirkėjai iš Lietuvos plūsta į kaimyninę Lenkiją, praėjusį šeštadienį apsilankėme Suvalkuose.
Plačiau

2009-02-24, Nr. 23(2372)
* "Ūkininkų nuotaikos - revoliucinės"

Iš pieno perdirbėjų gavę pranešimus, jog dar keliais centais bus mažinama produkcijos supirkimo kaina, penktadienį raseiniškiai ūkininkai niekieno neraginami susirinko į rajono savivaldybės salę pasitarti, kaip jiems tokioje situacijoje toliau elgtis. „Ar dar verta bandyti kovoti dėl pieno ūkių išlikimo, ar kapituliuojame, kaip kad kapituliavome su kiaulėmis, linais ir cukriniais runkeliais?“ – retoriškai kalbėjo Raseinių r. žemdirbiai. Po karštų diskusijų nuspręsta: jei dar norima, kad šalyje gyvuotų pieno ūkiai, reikia nedelsiant Vilniuje surengti šalies žemdirbių suvažiavimą ir iš Seimo bei Vyriausybės griežtai pareikalauti, kad kuo greičiau būtų pažaboti perdirbėjų bei prekybininkų apetitai.
Plačiau

2009-02-24, Nr. 23(2372)
* "Mažos skerdyklėlės apgins LMGAGA vardą"

Apie mėsinę galvijininkystę kaip apie prioritetinę žemės ūkio šaką mūsų šalyje kalbama jau ne vieneri metai. Deja, vartotojai ant savo stalo aukštos kokybės lietuviškos galvijienos iki šiol neturi, nes jos nusipirkti nėra kur - praktiškai visa produkcija yra eksportuojama. Mėsinių galvijų augintojus vienijanti Lietuvos mėsinių galvijų ir gerintojų asociacija (LMGAGA) ėmėsi aktyviai įgyvendinti idėją įrengti ūkiuose nedideles skerdyklas, kuriose paskerstų galvijų mėsa būtų skirta vidaus rinkai.
Plačiau

2009-02-21, Nr. 22(2371)
* "Ūkininkus apvogė ne tik verslininkai, bet ir valstybė"

Praėjusių metų pabaigoje vienai didžiausių Šilalės rajono mėsos perdirbimo įmonių – UAB „Rovisa ir Natanga“ buvo paskelbtas bankrotas. Tačiau tūkstantines sumas praradę rajono kiaulių augintojai sako, kad juos apvogė ne tik verslininkai, bet ir... valstybė. „Nors iš mėsos perdirbimo įmonės daugiau kaip 58 tūkst. Lt už parduotas kiaules iki šios dienos taip ir negavau, tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija pareikalavo, kad nuo šios sumos į valstybės biudžetą vis tiek sumokėčiau 9 tūkst. Lt pridėtinės vertės mokestį“, - vos neašarodama kalbėjo Šilalės r. ūkininkė Ieva Kazlauskienė. Anot jos, toks pat likimas ištiko ir visus kitus ūkininkus, kurie „Rovisai ir Natangai“ pardavė savo galvijus, bet už juos pinigų taip ir nesulaukė.
Plačiau

2009-02-21, Nr. 22(2371)
* "Vardan tos Lietuvos vienybė... nežydėjo"

Ramygaloje vykusiame iškilmingame Panevėžio rajono tarybos posėdyje Vasario 16-osios proga „Tautišką giesmę“ giedojo tik dalis tarybos narių, daugiausia valstiečiai liaudininkai ir socialdemokratai. Opozicijai priklausantys dešinieji susipainiojo savo principuose dėl rajono garbės piliečio rinkimų ir nesugalvojo nieko gudresnio, kaip nebalsuoti už Virmanto Velikonio kandidatūrą. Vėliau, paklusdami partinei drausmei, opozicionieriai nedalyvavo ir Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjime bei garbės piliečio pagerbimo iškilmėse. Rajono meras Povilas Žagunis tokią opozicijos laikyseną įvardijo „gėda pasirodyti Ramygaloje“.
Plačiau

2009-02-19, Nr. 21(2370)
* "Ar Dargaičių bendruomenė bus vieninga?"

Unikalus gatvinio rėžinio tipo Dargaičių kaimas (Šiaulių r., Gruzdžių sen.) žinomas ne tik Lietuvoje. Abipus ilgos gatvės išlikusiuose senuose mediniuose namuose čia gyvena ir ūkine veikla užsiima beveik pusšimtis žmonių. Dargaičių kaimas pastaraisiais metais tapo įdomus turistams ir svečiams, o etnokultūros tyrinėtojus ypač domina čia išlikę medinės architektūros pastatai, medžio raižiniai, puošiantys kai kuriuos namus. Reikia manyti, kad etnografinis Dargaičių kaimas išliks ir ateinančioms kartoms, jeigu jis bus įrašytas į Lietuvos išskirtinės kultūrinės vertės objektų sąrašą, bus rūpinamasi medinių pastatų išsaugojimu.
Plačiau

2009-02-19, Nr. 21(2370)
* "Ar plauksime iš pieno?"

Lietuvos pieno rinka pakrikusi kaip Grigo bitės. Ūkininkai virkauja nežinantys kur dėti pieną, nes pusvelčiui atiduoti supirkėjams ne išeitis. Pieno perdirbimo įmonių vadovai atvirai sako, jog pieno supirkimo kainą mažina ir dar mažins. Jų motyvai – Lietuvoje pieno perteklius, o išvežti gaminius į užsienį ir parduoti verslininkams nesiseka. Prekybininkai tyli – jiems užtenka storos „kainos pyrago“ riekės.
Plačiau

2009-02-17, Nr. 20(2369)
* "Laukia nesulaukia pinigų už pieną"

Raseinių rajono ūkininkai, iš kooperatinės bendrovės „Zanavykų krašto pienas“ daugiau nei du mėnesius nesulaukiantys pinigų už parduotą pieną, jau skambina pavojaus varpais. „Esame maitinami pažadais: tuojau išmokėsime, laukite. Bet pinigų kaip nėra, taip nėra. Mes irgi turime įsipareigojimų, privalome atsiskaityti su savo kreditoriais. Kitaip atsidursime teisme ir į duris pasibels antstolis“, – sunerimę ūkininkai.
Plačiau

2009-02-17, Nr. 20(2369)
* "Fazanų medžioklė - ūkininkų verslas?"

Metai iš metų per gaidžio žingsnelį šalyje vis populiarėja fazanų medžioklės. Ypač šių renginių pagausėja pasibaigus medžioklės žiemos sezonui – vasarį ir kovo pirmoje pusėje. Medžiotojai, negalėdami nusėdėti savaitgalį ant „pečiaus“, organizuoja nuotaikingus pasibuvimus su draugais gamtoje.
Plačiau

2009-02-14, Nr. 19(2368)
* "Ginkluosimės ar kitaip ginsimės?"

Palyginti su ankstesniais metais, šalyje nusikaltimų skaičius išaugo 5,3 proc. Daugėjo nužudymų, vagysčių, turto prievartavimo ir sukčiavimo atvejų. Ekspertai įsitikinę, kad stiprėjant ekonominei krizei kriminogeninė padėtis dar labiau blogės. Tokios prognozės sėja nerimą visuomenėje. Didėjanti bedarbystė, iš užsienio bei įkalinimo įstaigų grįžtantys tautiečiai ir sunkmetis padidins nusikaltimų bangą. Nors policija rūpinasi, kad gyventi mūsų šalyje būtų kuo saugiau ir kad kiekvienas miesto bei kaimo gyventojas būtų tikras, jog jo užgyventas turtas netaps sukčių ar plėšikų grobiu, tačiau vien to maža. Vis daugiau žmonių (ypač kaime) nerimauja dėl savo saugumo ir nori įsigyti ginklą. Galbūt prireikus jie apsaugotų save ir savo turtą. Šio šeštadienio „Ūkininko patarėjuje” pašnekovų klausiame: „Ginkluosimės ar kitaip bandysime apsisaugoti nuo plėšikų?”
Plačiau

2009-02-14, Nr. 19(2368)
* "Aplinkos ministras išgirdo skundus dėl draudimų Dzūkijos nacionaliniame parke"

Marcinkonyse (Varėnos r.) aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas išklausė Dzūkijos nacionaliniame parke gyvenančių žmonių skundus. Vietiniai save lygino su rezervatuose gyvenančiais indėnais, piktinosi, kad dėl nepakeliamų draudimų jie negali pagerinti savo buities, susiremontuoti griūvančių pastatų, dalyti žemės sklypų ir statyti naujų pastatų.
Plačiau

2009-02-12, Nr. 18(2367)
* "Jei atsakymai netenkins..."

Lietuvos žemdirbių savivaldos organizacijos, konstatuodamos kritinę ekonominę situaciją žemės ūkio sektoriuje, sudarė komitetą, kuris parengė ir įteikė Seimui bei Vyriausybei rezoliuciją su reikalavimais ir siūlymais, kaip šalies žemės ūkį išvesti iš krizinės situacijos, kokią žemės ūkio veiklos subjektams taikyti mokestinę sistemą ir kaip apskritai Lietuvoje įgyvendinti bendrąją ES žemės ūkio politiką. Žemdirbių atstovai pageidauja artimiausiu metu išgirsti ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus, Seimo pirmininko Arūno Valinsko, žemės ūkio ministro Kazimiero Starkevičiaus ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Edmundo Pupinio atsakymus į rezoliucijoje keliamus klausimus. „Ūkininko patarėjas“ paprašė Žemės ūkio rūmų pirmininką Bronių Markauską pakomentuoti įteiktąjį dokumentą bei atsakyti, ar jau vyksta dialogas su šalies valdžia ir kokių priemonių bus imamasi, jei norimų rezultatų žemdirbiai nesulauks.
Plačiau

2009-02-12, Nr. 18(2367)
* "Jurbarko ūkininkai pagaliau susivienijo"

Po penkerių metų pertraukos Jurbarke vėl pradėjo veikti Lietuvos ūkininkų sąjungos skyrius. Būtinybę vienytis rajono ūkininkai pajuto rengdamiesi dalyvauti žemdirbių organizacijų protesto akcijose.
Plačiau

2009-02-12, Nr. 18(2367)
* "Kaip rieda kooperacijos vežimas?"

Per pastaruosius penkerius metus pagal BPD priemones aštuoniolikai kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) suteikta paramos už 18,1 mln. Lt. Daugiausia šios paramos panaudota naujoms technologijoms ir žemės ūkio technikai įsigyti (per 9 mln. Lt). Tenka apgailestauti, kad žemės ūkio produktų perdirbimo srityje parama pasinaudojo vos du kooperatyvai (4,5 mln. Lt). Šiek tiek aktyviau dalyvauta paramos priemonėse „Žemės ūkio ir artimų ekonominės veiklos sektorių įvairinimas“, jomis pasinaudojo penki kooperatyvai (per 4 mln. Lt). Apie kooperacijos judėjimo Lietuvoje problemas su Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininku Edmundu PUPINIU kalbasi „Ūkininko patarėjo” korespondentė Vanda VASILIAUSKAITĖ.
Plačiau

2009-02-10, Nr. 17(2366)
* "Suvažiavime - parako kvapas"

Kaip jau esame rašę, praėjusį savaitgalį, vasario 6 d., Jonavos kultūros rūmuose vyko Lietuvos pieno gamintojų visuotinis suvažiavimas. Tiek žmonių salė seniai buvo mačiusi: organizatoriai pagal užsiregistravusiųjų sąrašus suskaičiavo 893. Puspenktos valandos posėdžiauta be jokių kavos pertraukėlių ir parūkymų. Taip pageidavo rūmų šeimininkai, nuogąstaudami (atitinkamų tarnybų įspėti) dėl galimų provokacijų ir neramumų. Salėje visą suvažiavimo laiką tvyrojo įtampa: už pieną ūkininkams mokami centai, o pieno perdirbimo įmonių vadovai per mėnesį ima 150 tūkst. Lt atlyginimus.
Plačiau

2009-02-10, Nr. 17(2366)
* "Energetikos sunkmetis - įkvėpimas ūkininkams"

Gal ir per drąsus straipsnio pavadinimas: tada, kai ūkininkai Vanda ir Vytautas Klimovai savo žemėje pradėjo auginti kurui skirtus žilvičius, Europa dar nebuvo pajautusi, ką reiškia vidury žiemos užsuktos dujotiekių sklendės. Tiesa, ženklus, bylojančius apie dujų ar naftos išteklių ribotumą, pastebime seniai, ir kainos kyla ne pirmi metai. Klaipėdos r. Priekulės seniūnijoje ūkininkaujanti šeima puikiai supranta, kad iš energetinių augalų auginimo verslo išgyvens tik tokiu atveju, jei didės šių augalų paklausa.
Plačiau

2009-02-07, Nr. 16(2365)
* "Rinkoje - sertifikuotos ekologiškos daržovių sėklos"

Pagal ekologinį ūkininkavimą teisiškai reguliuojantį Europos Sąjungos reglamentą, ekologiniuose ūkiuose leidžiama sėti tik sertifikuotas ekologiškas sėklas. Išimtys naudoti įprastines sėklas suteikiamos tik tuomet, jei rinkoje tam tikros rūšies ekologiškų sertifikuotų sėklų nėra. Iki šių metų Lietuvos ekologiniai daržininkystės ūkiai turėjo tenkintis pačių užsiaugintomis sėklomis arba, gavę leidimą, sėti įprastas, retais atvejais – pirkti brangias užsienietiškas sertifikuotas sėklas. Nuo šio pavasario ekologiškų sėklų pasiūla didėja: sertifikuota pirmoji įmonė, ekologiniams ūkiams bei kitiems augintojams tieksianti ekologiškas daržovių sėklas.
Plačiau

2009-02-07, Nr. 16(2365)
* "Sugrįžtančios tradicijos"

- Esu penktos kartos bitininkė, - sako Alksniakiemio (Prienų r.) kaimo bendruomenės pirmininkė, gražiausios 2008 m. rajono sodybos šeimininkė, sveikatos centro „Natura munda“ vadovė Daiva EARLE. Nuo XIX a. vidurio Alksniakiemio sodyboje ant Nemuno kranto ūkininkavo ir bitininkavo Daivos proproseneliai Marcinkevičiai, proseneliai Šiugždiniai, seneliai Kazakevičiai, tėvai Dovydaičiai. Visi jie apylinkėse garsėjo dorumu, darbštumu, šviesos ir tiesos meile, kaip ir lemta bitininkams.
Plačiau

2009-02-05, Nr. 15(2364)
* "Vyriausybė kapituliavo prieš spekuliantus. Ūkininkai - ne!"

Gatvės rėksnių pagąsdinta Vyriausybė suteikė šiltnamio sąlygas turgaus spekuliantams, pasivadinusiems „smulkiaisiais verslininkais“, tuo tarpu ūkininkams tenka imtis savo produkciją patiems perdirbti bei ja prekiauti.
Plačiau

2009-02-05, Nr. 15(2364)
* "Skolos kaip kilpos: lengva įkliūti, sunku išsipainioti"

Dar praėjusių metų spalį Šiaulių antstolė Eurika Rulienė areštavo Raseinių rajono Gylių kaimo ūkininko Tado Zakaro sąskaitas banke, o šių metų sausį paskelbė ir pieno fermos varžytynes. Antstolės padėjėjos Danguolės Butkuvienės teigimu, kreditoriai prašo iš ūkininko išieškoti per milijoną litų negrąžintų skolų. „Turime informacijos, kad tai dar ne visos ūkininko skolos“, - „ŪP“ teigė antstolės padėjėja.
Plačiau

2009-02-03, Nr. 14(2363)
* "Virš nelegalių statybų - dviprasmybių debesys"

Valstybinių saugomų teritorijų tarnyba, paskelbusi karą nelegalioms statyboms saugomose teritorijose, plačiai demonstravo vienintelių kovotojų prieš nelegalius statytojus principus. Deja, skandalingai pradėtos ir išgarsintos tokių statybų istorijos pamažėl grimzdo užmarštin. Vienas kitas piktnaudžiautojas atsipirko atleidimu iš darbo, pradėti ikiteisminiai tyrimai ir net bylos pasidengė dulkių sluoksniu. Kodėl vienas po kito subliuško rezonansiniai nelegalių statybų skandalai? Ko pritrūko atkuriant teisybę ir teisingumą, ginant viešąjį interesą? Kodėl teisingumo principai negalioja šniojant saugomų teritorijų įstatymų botagais per paprastų žmonių likimus?
Plačiau

2009-02-03, Nr. 14(2363)
* "Sveriami pinigai ūkininko nešildo"

- Mes patys kalti dėl savo nelaimių, - sako Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos pirmininkas Jonas Vilionis ir pateikia argumentų šiam savo teiginiui. Gaudami Europos Sąjungoje pačią mažiausią kainą už žaliavinį pieną, mažiausias išmokas, perdirbėjų, prekybininkų ir politikų atvesti prie ūkių bankroto slenksčio, praėjusiais metais pieno gamintojai piketavo prie Seimo, perdirbimo įmonių. Tuomet žemdirbių atstovai pateikė valdžiai 11 reikalavimų, tačiau oponentai pasirodė politinėje scenoje su kibiru sveriamų pinigų. Ir pieno gamintojai išgirdo, jog juos apginti (padidinti pieno supirkimo kainas) valdantieji neturi teisinių galių. Be to, perdirbėjai irgi turi nuostolių... Šiemet pasikeitimai nedžiugina: pieno supirkimo kainos dar labiau sumažėjo, tačiau prie valstybės vairo stojusieji apie žemdirbių reikalavimus dar negirdėjo.
Plačiau

2009-01-31, Nr. 13(2362)
* "Pieno politikos aritmetika"

Ūkio sėkmė priklauso nuo mūsų valios ir pasiryžimo. Tuo įsitikinęs ilgametis Lietuvos žemės ūkio universiteto mokomojo ūkio vadovas, nusipelnęs agronomas, praeityje penkiskart šalies graikų-romėnų imtynių čempionas Vladas Kurutis. Žemdirbiams visuotinai bėdojant dėl mažėjančių jų auginamos produkcijos supirkimo kainų ir bergždžiai viliantis, kad politikų dėka jos padidės, LŽŪU mokomojo ūkio šeimininkai sėkmingai plečia pilstomo pieno prekybos tinklą. V. Kurutis paskaičiavo: ūkyje pagaminto bazinio pieno litro savikaina, įskaičiavus PVM, yra 1,12 Lt, o be tarpininkų parduodamas už 1,35 Lt. Miestiečiai turgavietėse, ūkio parduotuvėje būriais laukia „kaimiško“ (daugiau nei 4 proc. riebumo ir 3,2 proc. baltymingumo) produkto. Sumanios šeimininkės iš litro tokio pieno pasigamina apie 300 g grietinės, o nugriebtą pieną surauginusios – ir varškės. Dėl tokio „verslo plano“ skalsu ir ūkininkui, ir vartotojui.
Plačiau

2009-01-31, Nr. 13(2362)
* "Kaip rikiuosimės prie tiesioginių išmokų ,,kasos langelio“?"

Pernai paraiškas tiesioginėms išmokoms gauti pateikė beveik 183 tūkst. Lietuvos žemdirbių. Jiems iki balandžio pirmosios turi būti išmokėta beveik 830 mln. litų (638 mln. Lt europinės ir 190 mln. Lt nacionalinės paramos). Tačiau iki pavasario darbymečio pradžios belikus dviem mėnesiams, tiesiogines išmokas yra gavę vos keli procentai žemdirbių. Priežastis aiški – šalies biudžete nėra pinigų. Kaip šiandienos Lietuvos ekonomikos sąlygomis laiku atsiskaityti su 183 tūkst. žmonių minia – išties saliamoniška užduotis, nes savų pirmumo teisės argumentų turi praktiškai kiekvienas žemdirbys. Tad šį šeštadienį „Ūkininko patarėjas“ klausia: „Kokia tvarka mokėti tiesiogines išmokas – pagal paraiškos pateikimo datą ir pareiškėjo pavardės abėcėlės raidę, ar atsižvelgiant į kokius nors prioritetus?“
Plačiau

2009-01-29, Nr. 12(2361)
* "Ar PVM - vienintelė našta, slegianti daržininkų pečius?"

Daržininkystės produkcija sudaro pačią mažiausią žemės ūkio gamybos dalį. Žemdirbiai, ėmęsi šio verslo, užsienyje mokęsi auginimo technologijų, pirkę naujausią įrangą, ilgainiui įsitikino, kad jų ūkiai vis tiek yra nekonkurencingi. Viena rimčiausių priežasčių – 18 proc. PVM. Todėl 2007-aisiais ŽŪR, Seimo KRK, ŽŪM, politikai ilgai svarstę nusprendė vaisiams ir daržovėms šį mokestį sumažinti iki 5 proc. Argumentuota, jog kaimyninėse ES šalyse vaisiams ir daržovėms taikomas lengvatinis PVM: Olandijoje ir Belgijoje – 6 proc., Vokietijoje – 7 proc., Lenkijoje – 3 proc., Prancūzijoje – 5,5 proc., o Didžiojoje Britanijoje maisto produktams PVM visai netaikomas. Galutinis Vyriausybės sprendimas buvo priimtas 2008 –ųjų pradžioje ir lengvatinis 5 proc. PVM turėjo įsigalioti nuo 2009 m. sausio 1 d. Tačiau svarstydama šių metų biudžetą, Vyriausybė ne tik panaikino numatytas PVM lengvatas maisto produktams, bet ir padino jį iki 19 proc. Sunkumų daržininkai turi ir daugiau: vienas jų – kad užauginę gausų, kokybišką derlių didiesiems prekybos centrams jį parduoda už savikainai prilygstančią kainą. Be to, iki šiol miestuose ir rajonuose nėra specializuotų prekyviečių, skirtų ūkininkams. Prekeiviai dirba be apskaitos ir kasos aparatų, nes jie nėra PVM mokėtojai, tad iki šiol nežinoma, kiek nuostolių patiria valstybė. „Ūkininko patarėjo“ redakcijoje surengtuose debatuose Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis kovėsi su Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktore Zofija Cironkiene.
Plačiau

2009-01-29, Nr. 12(2361)
* "Saugomos teritorijos - apynasris vietos gyventojams"

Kodėl kaimo žmogus nesidžiaugia gyvendamas regioniniame parke ar draustinyje? Kodėl jis pavargo nuo įstatymų, draudimų ir reikalavimų lavinos? Saugomų teritorijų tarnyba, pašaukta vykdyti vieną gražiausių ir humaniškiausių misijų – sergėti gamtą, aplinką, kraštovaizdį ir tą terpę puoselėjantį žmogų – šiandien atsidūrė interesų sankirtoje. Atsisakydama apginti vietos gyventoją – kaimo žmogų ir teisėtus jo lūkesčius, skandina jį draudimų, ribojimų, griežtų reikalavimų liūne. Ar nenutiks taip, kad uoliai saugodami aplinką, gamtą ir kraštovaizdį liksime be žmogaus? Nors kaimo gyventojas niekada gamtos nedarkė ir nedarkys. Tad kodėl prieš jį pakeltas karo kirvis?
Plačiau

2009-01-27, Nr. 11(2360)
* "Kiauliškas biznis aukščiau žmogiškumo"

Lietuvoje liko nedaug rajonų, kuriuose nebūtų įsikūrusios daniškos kiaulidės. Bene visuose sovietmečiu veikusiuose kompleksuose dabar kriuksi daniškos kiaulės. Ne veltui, matyt, mūsų kraštą imta vadinti daniškomis kiaulidėmis, nes šis verslas čia klesti ir vis dar turi tendenciją plėstis. Kelių kilometrų spinduliu aplink kiaulides gyvenantys žmonės priversti kęsti nepakeliamą smarvę. Jie tikina, kad suaugusieji, ypač vaikai, ėmė dažniau sirgti įvairiomis kvėpavimo takų ligomis, kad jų nekilnojamasis turtas kiaulidžių kaimynystėje visiškai nuvertėjo. Gyventojai ne kartą mėgino dėl to protestuoti, susisiekti su daniškų kiaulidžių savininkais, tačiau, anot jų, pas juos patekti sunkiau nei pas Dievą.
Plačiau

2009-01-27, Nr. 11(2360)
* "Saugomos teritorijos iškreiptame draudimų veidrodyje"

Nugriaudėjęs pirmasis socialinių riaušių prieš valdžią griaustinis prie parlamento tarsi ir užgožė ne menkiau svarbų įvykį – Krekenavos suvažiavimą, kur susirinkę Lietuvos gyventojai susivienijo kovai prieš jų teisėtų lūkesčių ignoravimą atgaunant žemes saugomose teritorijose. Prisidengiant gamtos ir aplinkos saugojimo šydu paspęsti spąstai paprastiems kaimo žmonėms, atsidūrusiems saugomų teritorijų įstatymų girnose. Kodėl vieni nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose įsikūrę gyventojai tapo lygesni už kitus? Kodėl vieniems leidžiama statyti pirtis įbridus į gražiausią Tauragnų ežerą, o kiti tampomi po teismus, grūmojant nugriauti pasistatytą kuklų poilsio namelį ir dar sumokėti baudą? Kodėl iki šiol nepataisytas Saugomų teritorijų įstatymas, pasmerkęs kelis tūkstančius vietos gyventojų būti nuvarytiems nuo dešimtmetį dirbamos žemės? Ar jų viltis ir lūkesčius valdžia išgirs tik tuomet, kai žmonės to klaus susirinkę prie Seimo?
Plačiau

2009-01-24, Nr. 10(2359)
* "Žemdirbių savivaldos ultimatumas premjerui"

Finansų ministerija pratina ūkininkus, kurie mokesčius anksčiau mokėjo pagal savas taisykles, tai daryti pagal naujus įstatymus. Tuo tarpu žemdirbiai ėmė ruoštis visuotiniam kongresui
Plačiau

2009-01-24, Nr. 10(2359)
* "Ar eksporto subsidijos pasieks ūkininkus?"

Europos Komisija (EK) įsipareigojo taikyti rinkos paramos priemones – numatoma vėl mokėti eksporto subsidijas už sviestą, sūrį ir pieno miltelius. Eksporto subsidijos (grąžinamosios išmokos) buvo panaikintos 2007-ųjų birželį, nes tuomet pasaulio rinkose ilgai laikėsi aukštos kainos. Dabar, kai pasaulio rinkos kainos yra mažesnės už ES intervencines ir rinkos kainas, eksportuotojai nepajėgūs konkuruoti. Komisija siekia aiškiai parodyti pieno gamintojams ir pieno pramonei savo pasiryžimą visapusiškai panaudoti turimas priemones rinkai remti ir gamintojų pajamoms užtikrinti. ŽŪM pažymi, kad intervencinis sviesto ir nugriebto pieno miltelių pirkimas bus taikomas nuo kovo 1 d. ir tęsis iki rugpjūčio pabaigos. Krizės akivaizdoje šis sprendimas būtų tam tikra išeitis ir galimybė mūsų šalies žemdirbiams atsitiesti, nes per pastaruosius metus pieno supirkimo kainos Lietuvoje nukrito apie 35 proc. Manoma, kad eksporto subsidijų atnaujinimas turėtų pagerinti situaciją pieno gamintojų naudai, nes dabar didėjanti pigios produkcijos pasiūla ir mažos pieno supirkimo kainos ūkininkus stumia į bankrotą. Šį šeštadienį svarstome: „Ar pagerins žemdirbių padėtį vėl mokamos eksporto grąžinamosios išmokos už sviestą, sūrį ir pieno miltelius?”
Plačiau

2009-01-22, Nr. 09(2358)
* "Žemdirbių metai: sėti, melžti ar palaukti?"

Žemdirbiams naujieji metai paprastai prasideda rudenį, kai vėl nusidriekia rudeninio arimo vagos. Tada žmogus, jas aręs, žino, kad kitąmet pavasarį jis dirvon sės grūdą. Tik valdžia kitaip metus skaičiuoja ir žemdirbys taikosi su tuo. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) pakvietė rimtam pokalbiui Žemės ūkio ministerijos vadovus aptarti metų perspektyvas bei laukiamas permainas žemės ūkyje. Asociacijos vadovas J. Kraujelis pasitiki vienintele skaičių kalba. Iš gausybės statistikos ir ataskaitų jis dėlioja prognozes. Tad ir surengtame asociacijos bei ŽŪM vadovų pasitarime jis teikė konkrečius klausimus, analizavo žemdirbių lūkesčius, pagrįsdamas juos skaičių kalba. Po pasitarimo LŽŪBA prezidentą Jeronimą KRAUJELĮ kalbino „ŪP“ korespondentė Aldona SVIRBUTAVIČIŪTĖ.
Plačiau

2009-01-22, Nr. 09(2358)
* "Sunkmetis didina ryžtą kooperuotis"

Žemės ūkio rūmų specialistai šiuo metu rengia antrojo lygio kooperatyvų kooperacijos projektą. Rinkoje katastrofiškai krintant žaliavinio pieno supirkimo kainoms, jo gamintojus vienijantys kooperatyvai aktyviai ieško išeities, kaip pagerinti situaciją. Todėl prabilta apie antrinės kooperacijos, t.y. kooperatyvus vienijančio kooperatyvo kūrimo, būtinybę. Pakomentuoti pieno gamybos antrinės kooperacijos tikslus „Ūkininko patarėjas“ paprašė Žemės ūkio rūmų Kooperacijos koordinavimo centro vedėjo pavaduotoją Dianą DUBATAUSKIENĘ:
Plačiau

2009-01-20, Nr. 08(2357)
* "Linai, dilgėlės, kanapės... Ar auginsime?"

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) 2009-uosius paskelbė Tarptautiniais natūralaus pluošto metais: įvairių vyksiančių renginių tikslas – atkreipti dėmesį į šią svarbią žemės ūkio ir pramonės sritį, kaip sukuriančią darbo vietas milijonams žmonių, turinčią teigiamos įtakos planetos ekologinei pusiausvyrai palaikyti. „Ūkininko patarėjas“, pritardamas šiai FAO iniciatyvai, pluoštinių augalų auginimo ir perdirbimo temoms šiemet taip pat skirs nuolatinį dėmesį. Linai, pluoštinės kanapės ir dilgėlės – tai pagrindiniai augalai, kuriuos tiktų auginti mūsų šalyje. Ar dar galima atgaivinti žlugusią linininkystę? Ar realu legalizuoti pluoštines kanapes, kurios painiojamos su narkotinėmis? Ar prigis mūsų žemėse pluoštinės dilgėlės ir gaminsime jų pluoštą? Atsakymai į šiuos klausimus priklauso nuo žemės ūkio politikos sprendimų, ekonominių, rinkos bei įvairių kitų sąlygų.
Plačiau

2009-01-20, Nr. 08(2357)
* "Šviežia žuvis - tik ant turtuolių stalo"

Dėl pabrangusių energijos, degalų, pašarų prieš kelerius metus tvenkinių žuvininkystė atsidūrė sunkioje padėtyje. Siekdama šiek tiek pagerinti žuvų augintojų padėtį Žemės ūkio ministerija 2003 m. inicijavo PVM įstatymo pataisą – sumažinti iki 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifą šviežiai ir atvėsintai žuviai. Tai buvo savotiškas gelbėjimosi ratas tvenkinių žuvininkystei. Tačiau dabar ši lengvata panaikinta. Buvusios ir taip aukštos gyvų, šviežių ir atvėsintų žuvų kainos šoktelėjo aukštyn dar 14 proc. Žuvys tapo neįperkamos platiesiems visuomenės sluoksniams. Šviežių žuvų pardavimai prekybos tinkluose jau sumažėjo 40 proc. Tvenkinių žuvininkystės ūkiai dėl tokios padėties ketina mažinti gamybos apimtis, darbuotojų skaičių, atsisakyti investicijų ir pereiti prie ekologinės žuvininkystės. Bet tokiu atveju dar labiau pabrangtų žuvys ir jų produktai.
Plačiau

2009-01-17, Nr. 07(2356)
* "Krizės aukos plūsta į darbo biržą"

Šalies darbo biržose – bedarbių antplūdis. Sausio 1-ąją Lietuvoje buvo užregistruota apie 122 tūkst. ieškančiųjų darbo. Iš jų apie 80 tūkst. užsiregistravo paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį. Ne išimtis ir Tauragė. Juolab kad mieste jau nuvilnijo pirmoji masinių atleidimų banga. - Per praėjusią savaitę užsiregistravo 233 žmonės. Šiuo metu penkios darbuotojos vos spėja registruoti bedarbius. Nepamenu, kada į biržą kreipėsi tiek daug žmonių, - baisėjosi Tauragės darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Janina Tomkevičienė.
Plačiau

2009-01-17, Nr. 07(2356)
* "ES milijonai - paprastiems žmonėms ar Pagėgių politikams?"

Natkiškių bendruomenei skirti treniruokliai kol kas dulkėja Pagėgių mero pavaduotojui priklausančiose patalpose, o Lumpėnų bendruomenė gali džiaugtis ne tik sporto treniruokliais, bet ir muzikos instrumentais, aparatūra. Kokios naudos Pagėgių krašto bendruomenėms davė vietos veiklos grupės „Nemunas“ veikla? Vienas šios pusę milijono litų skirsčiusios organizacijos vadovų Vilkyškių seniūnas Sigitas Stonys sako, kad nauda buvo dvejopa – įgyta patirties rengiant projektus, o kartu į kraštą pritraukta papildomų lėšų. Beje, 8 tūkst. Lt „nusileido“ ir pačio S. Stonio sodyboje...
Plačiau

2009-01-17, Nr. 07(2356)
* "Ar turėsime medaus ir sveikatos?"

Kur dingsta bitės, ar turėsime medaus? Pastaruoju metu tokius klausimus jau ne retoriškai užduoda ne tik JAV, bet ir Europos šalių bitininkai, mokslininkai. Susirūpinimą kelia ne vienos, dešimties ar net šimtų bičių nesugrįžimas į avilius, bet ištisų jų kolonijų išnykimas. Mokslininkai prognozuoja, jog apie 2035 m. gali išnykti visos naminės bitės. Prisimename Alberto Einšteino teiginį: mirus bitėms po ketverių metų tokia pati lemtis laukia ir žmonijos. Apie tai jau ne kartą rašėme ir „Bitutės ratuotos“ puslapiuose, tik vis iš skirtingų šaltinių ir su skirtingais gandais. Naujausios technologijos, kuriomis naudojasi žmogus, gali būti pragaištingos ir vabzdžiams, ir galbūt pačiam šeimininkui.
Plačiau

2009-01-15, Nr. 06(2355)
* "Kaimo vaikus išvarys iš miesto darželių"

Į priemiesčius išsikėlę ir rajonuose gyvenamąją vietą deklaravę žmonės pajuto, ko neteko keisdami būstą. Nuo šių metų Klaipėdos miesto taryba nusprendė nebepriimti kitų savivaldybių vaikų į miesto vaikų darželius. Tuo tarpu Šiaulių miesto ir rajono politikų pasitarimai dėl rajono vaikų finansavimo darželiuose gali baigtis tuo, kad tų vaikų tėvams už vaiko ugdymą darželyje gali tekti mokėti drakoniškus mokesčius. Panaši situacija klostosi Alytuje, Kaune, kituose regionuose.
Plačiau

2009-01-15, Nr. 06(2355)
* "Išbristi iš skurdo ar virsti verslo įkaitais?"

Vienoje mažoje gyvenvietėje – dvi kaimo bendruomenės. Perpus pasidalijo ir 150 gyventojų turintis Nausėdų kaimas (Kretingos r.). Valdžios atstovų manymu, tai tik tarpusavyje nesutariančių asmenybių dvikova. Tos asmenybės teigia, jog taip atsitiko dėl skirtingo požiūrio į verslą, kuris, vieno manymu, gali ištraukti kaimą iš purvo, anot kito – pavers kaimą verslininkų įkaitu. „Ūkininko patarėjas“ pabandė išsiaiškinti, ar bendruomenės kūrėsi vardan kilnaus tikslo tarnauti visuomenei, ar siaurų asmeninių interesų vedinos.
Plačiau

2009-01-15, Nr. 06(2355)
* "Ant bankroto ribos - stambiausias Raseinių rajono pieno ūkis"

Apie 4 mln. Lt nuosavų ir Europos Sąjungos paramos lėšų į pieno ūkį investavęs Raseinių rajono Negirvos kaimo ūkininkas Viktoras Ročka teigia, jog šiandien jo ūkis išgyvena pačias juodžiausias dienas. „Dėl lėšų trūkumo iš darbo teko atleisti keturis darbininkus, atsisakyti karvių kontrolės, o mėnesio amžiaus veršelius parduoti mėsos supirkėjams, - situacijos neslėpė V. Ročka. - Nesunku suprasti, kad toks diržo veržimas jau tolygus kilpos ant kaklo veržimui.“
Plačiau

2009-01-13, Nr. 05(2354)
* "Turgeliai po angelo sparnu?"

Pastaraisiais metais susiklostė paradoksali situacija: visoje šalyje turime šimtą oficialiai veikiančių turgaviečių, kuriose prekiaujama daugiausia importine žemės ūkio produkcija, turime armiją natūralių lietuviškų produktų pasiilgusių vartotojų ir vos vieną kitą ūkininką entuziastą, perdirbantį ir turguje parduodantį naminius pieną, varškę, sūrį, duoną, mėsos gaminius ar prekiaujantį paties išaugintais vaisiais ir daržovėmis.
Plačiau

2009-01-13, Nr. 05(2354)
* "Saugomų teritorijų įstatymas - supuvęs"

Šeštadienį Krekenavoje vykęs suvažiavimas dėl regioninių parkų politikos dar kartą parodė, kokioms kančioms pasmerkiami draustiniuose gyvenantys ir ūkininkauti ar verslą plėtoti norintys kaimo žmonės. Priėmus paviršutiniškus, logikos ir sveikos nuovokos stokojančius įstatymus bei jų pataisas, patiriami ūkio nuostoliai, o itin uolus gamtos saugojimas atsisuka prieš pačią gamtą. Deja, suvažiavimo darbą trikdė gamtos saugotojais save vadinantys piliečiai. Pranešimus skaitę garbūs profesoriai ir delegatai buvo priversti klausyti visuomeninės organizacijos „Lietuvos žaliųjų judėjimas” aktyvistų įžeidinėjimų, o aukšto rango valdininkės ir net Seimo narė sulaukė įspėjimų dėl nekultūringo elgesio.
Plačiau

2009-01-10, Nr. 04(2353)
* "Saugomas teritorijas „ravės“ nuo biurokratų"

Derlingame, aukštos agrarinės kultūros krašte gyvenantys krekenaviškiai nežada taikstytis su aplinkosaugos „dievukų“ primestais draudimais, apribojimais, suvaržymais ir ketina išsiaiškinti, kiek saugomų teritorijų reglamentai pažeidžia žmogaus teises ir šalies Konstituciją. Po to – pareikalauti iš biurokratų atsakomybės už patirtą žalą. Sambūrio iniciatoriai neslepia galutinio tikslo: panaikinti regioninių parkų statusą kaip nešantį nuostolius, gadinantį laiką ir nervus ūkinės veiklos apribojimą.
Plačiau

2009-01-10, Nr. 04(2353)
* "Kaimo pažangą Kazimieras Starkevičius vertina labiau negu savo postą"

Žemdirbius, kaip ir visus kitus Lietuvos piliečius, pastaruoju metu užgriuvo mokestinių naujovių srautas . Ūkininkams reikia patikimo kelrodžio perprasti visus naujus įstatymus ir poįstatyminius aktus, nes neinformuotumas gali apsunkinti arba net suparalyžiuoti verslą. Sociologiniai tyrimai rodo, kad apie naujus, žemės ūkiui svarbius teisės aktus ūkininkai ir agroverslininkai sužino iš žemdirbiškos bei regioninės spaudos. Neatsitiktinai žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius, vakar visą dieną praleidęs Kaune, pirmiausia susitiko su arčiausiai kaimo esančia žiniasklaida, paskui kalbėjosi su agrarine akademine bendruomene, o vizitą “laikinojoje sostinėje” baigė “Ūkininko patarėjo” redakcijoje. Bendraudamas su visomis auditorijomis ministras ragino žurnalistus apie Europos Sąjungos paramą Lietuvos žemės ūkiui rašyti žmonėms suprantama kalba. K.Starkevičius taip pat žadėjo didesnę ministerijos paramą žemdirbių tikrai skaitomiems laikraščiams nutraukus finansavimą žinybiniams, ant valdininkų stalų dulkantiems leidiniams. Be to, K. Starkevičius dar kartą patvirtino pasiryžimą apriboti prekybos tinklų monopolį, įmetė akmenukų į Kaimo turizmo asociacijos, žemėtvarkininkų, pridėtinės vertės mokesčio lengvatų besiilginčių daržovių augintojų, žemės ūkio konsultantų daržus ir žadėjo stiprinti vidurinįjį ūkininkų sluoksnį.
Plačiau

2009-01-08, Nr. 03(2352)
* "Atnaujinta darbo grupė naminės degtinės įstatymui rengti"

Nacionalinio kulinarijos paveldo puoselėtojai, sekdami Europos Sąjungos valstybių ūkininkų pavyzdžiu, jau ne vieneri metai stengiasi civilizuoti šalies stipriųjų naminių gėrimų gamybą. Šiandien Kamilės Bajorinienės sodyboje „Juodasis namas“ (Ukmergės r.) į pasitarimą renkasi atnaujinta tarpžinybinė darbo grupė namudinių gėrimų gaminimo, laikymo ir pardavimo esminėms nuostatoms parengti. Pristatoma nykstančių tradicinių maisto gaminių nustatymo ir jų gamybos technologijų bei formų atkūrimo galimybių studija.
Plačiau

2009-01-08, Nr. 03(2352)
* "Keičiasi ekologinio žemės ūkio nuostatos"

Nuo sausio 1 d. Europos Sąjungoje (ES), tad ir mūsų šalyje, pradedamas taikyti 2007 m. birželio 28 d. išleistas naujas Europos Tarybos (ET) reglamentas (EB) Nr. 384/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo. Kas naujo minėtame dokumente, palyginti su anksčiau galiojusiu, kokie pakitimai laukia ekologiškai ūkininkaujančiųjų? Apie tai su Žemės ūkio ministerijos Kokybės politikos departamento direktoriumi Sauliumi JASIUMI kalbėjosi „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Rasa JAGAITĖ.
Plačiau

2009-01-08, Nr. 03(2352)
* "Įstatymiška nesėkmingo ūkininkavimo pabaiga"

Ekonominis sunkmetis, nuolat mažėjančios pieno, grūdų ir kitų žemės ūkio produktų supirkimo kainos privertė Lietuvos ūkininkus skaudžiai suvokti, kad nemažai jų smarkiai įsiskolinę bankams, žemės ūkio technika, trąšomis, cheminėmis augalų apsaugos priemonėmis prekiaujančioms įmonėms. Lietuvoje nėra Fizinių asmenų bankroto įstatymo, todėl verslo nesėkmės atveju ūkininkai net negalės pradėti naujos veiklos, o skolos ir procentai už jas persekios net žemdirbių vaikus.
Plačiau

2009-01-06, Nr. 02(2351)
* "Lipame per tvorą, nors vartai atidaryti"

- Protingi mokosi iš svetimų klaidų, kvailiai – iš savų, - sako Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis. Jo nuomone, šalies pieno sektorius tęsia klaidų kelią, pakampėmis ieško akmenų grįsti kūlgrindai per klampią rinkos pelkę.
Plačiau

2009-01-06, Nr. 02(2351)
* "Atsisakę nuostolingo maršruto, vežėjai žmones paliko „ant ledo“

Per Alsėdžius, Platelius, Salantus ir kitas mažesnes gyvenvietes kursavęs Telšių autobusų parko autobusas nuo sausio 7 d. nutraukia savo reisus, maršruto Telšiai-Klaipėda per Platelius nebeliks. Savo apsisprendimą bendrovė motyvuoja patiriamais nuostoliais, o kai kurios vietovės, nebelikus šio maršruto, apskritai lieka be autobusų susisiekimo, „ant ledo“ tiesiogine šių žodžių prasme.
Plačiau

2009-01-03, Nr. 01(2350)
* "Naisiai nenori tapti nykiu užkampiu"

Meškuičių seniūnijos (Šiaulių r.) Naisių gyventojai susirūpinę savo kultūros namų, sporto salės ir bibliotekos likimu. Visos šios įstaigos įsikūrusios privačiam asmeniui priklausančiuose statiniuose. O rajono valdžia gavo savininko įspėjimą: jeigu savivaldybė neperka tų statinių, tos patalpos iki 2009 m. sausio 1 d. turi būti atlaisvintos! Savivaldybė neturi galimybės tų pastatų pirkti, todėl savininkui Ramūnui Karbauskiui siūlo sudaryti pastatų nuomos sutartį. Kol kas šis klausimas diskutuotinas, naisiškiai laukia konkretaus sprendimo.
Plačiau

2009-01-03, Nr. 01(2350)
* "Skanesnis gražiame indelyje"

„Ūkininko patarėjo“ redakcija skelbia gražiausios medaus pakuotės konkursą
Plačiau

2009-01-03, Nr. 01(2350)
* "Nuo plėšrūnų kenčiantiems ūkininkams Kupiškio medžiotojai įteikė kalėdinę dovaną"

Per kalėdinę medžioklę du „Vanagienės“ klubo medžiotojai paklojo tris vilkus, dar vienas pilkis krito nuo „Vidugirių“ būrelio medžiotojo rankos. Tokių laimikių Kupiškyje net medžioklių senbuviai neatsimena.
Plačiau

2008-12-30, Nr. 149(2349)
* "Majorė laiminga pasirinkusi žemėtvarkininkės profesiją"

Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (VSAT) vykdo Lietuvos sienų demarkavimo darbus, palaiko valstybinės sienos teisinį režimą bei Europos Sąjungoje reikalaujamą sienų kontrolės lygį. Apie žemės tvarkymo darbus Lietuvos valstybės pasienio zonoje su VSAT Valstybės sienos ženklinimo skyriaus viršininke majore Vidija STASIŪNAITE kalbasi „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Vanda VASILIAUSKAITĖ.
Plačiau

2008-12-30, Nr. 149(2349)
* "Ar paleisime žemės savininką su elgetos krepšiu?"

Vakar Žemės ūkio rūmuose Kaune posėdžiavusi Lietuvos žemės savininkų sąjungos taryba konstatavo, kad šalyje faktiškai dar nepradėta žemės reforma. Ypač skaudžiai baudžiami miestų teritorijose į grąžintiną žemę pretendavę savininkai: jų žemė parduodama apsukruoliams, o savininkams siūloma susirasti sklypus kur nors atokiame kaime, buvusioje žvyrduobėje ar pelkėje.
Plačiau

2008-12-30, Nr. 149(2349)
* "Ūkininko patarėjo” skaitytojus pasveikino karaliaus Mindaugo II vaikaitis"

Tarp daugybės linkėjimų, kurie šventiniu laikotarpiu elektroniniu ir paprastu paštu užplūdo redakciją, vienas ypač malonus ir reikšmingas. “Ūkininko patarėją” šv. Kalėdų proga pasveikino ir laimingų Naujųjų metų redakcijai bei skaitytojams palinkėjo kunigaikštis Inigo von Urachas iš Vokietijos. Kaip žinoma, 46 metų kunigaikštis Inigo yra Lietuvos konstitucinio monarcho Mindaugo II vaikaitis
Plačiau

2008-12-27, Nr. 148(2348)
* "Nenorėki brangiau, nes... sugrius ekonomika"

Supirkėjai smulkiajam ūkininkui už pieno kilogramą šiandien moka 20-30 ct. Tačiau miestiečiui prekybos centre toks pat kiekis pieno jau kainuoja apie 3 Lt. Buvusi kolūkio buhalterė suskaičiavo: nugraibius grietinę, pieną pasterizavus, supilsčius ir atvežus – antkainio nei daug, nei mažai – 375 proc. Ūkininkus pieno gamintojus paguosti galėtų nebent farmacininkų užmojai: antkainis vaistams Lietuvoje siekia 800-1000 proc. Nemanykite, kad tai klaida: kablelio tarp skaičių nėra. Todėl suprantamas tampa šio Seimo narių siūlytas, bet nepriimtas prekybininkų antkainį ribojantis įstatymas. Praėjusio Seimo nariai irgi bandė priimti Kainų įstatymo pataisas, tačiau nesėkmingai. Abiem atvejais pritrūko kvorumo. O gal politinės valios?
Plačiau

2008-12-27, Nr. 148(2348)
* "Atsigavęs žemės ūkis prikeltų visą šalį"

Daug metų buvo skleidžiamos teorijos, kad žemės ūkis sukuria pernelyg mažą pridėtinę vertę, agrariniame sektoriuje sunkiai prigyja šiuolaikinės technologijos, ūkininko įnašas į visuomenės pažangą nė iš tolo negali prilygti kokio nors mokslinio tyrimo centro laboranto nuopelnams, o žemdirbio pajamos visada bus niekis palyginti su pramogų verslo žvaigždžių pasakiškais honorarais ar maisto perdirbimo įmonių valdytojų penkiaženklėmis mėnesinėmis algomis. Tačiau ekonomikos nuosmukis visas verslo ir veiklos sritis sustatė į vieną gretą, prie raudonos išgyvenimo linijos. Dabar ekspertai svarsto, kuri žmonių veiklos rūšis geriausiai ištvers krizę, greičiausiai atsities po priverstinio taupymo ir ekonominio “badmiriavimo” mėnesių ar metų. “Ūkininko patarėjas” šį šeštadienį klausia: “Ar žemės ūkis, jau įrodęs savo svarbą per pasaulinę maisto krizę, bus tarp tų šakų, kurių reikšmė visuomenei, pasibaigus finansų ir ekonomikos krizei, ne tik nesusilpnės, bet taps dar didesnė?”
Plačiau

2008-12-23, Nr. 147(2347)
* "Ūkininkų pinigai per sklendę ištekėjo"

Janušonių tvenkinys (Kauno r., Babtų sen.) bemaž 30 metų džiugino Pagynės, Janušonių ir kitų kaimų gyventojus. Vasaromis prie jo žmonės ilsėdavosi, maudėsi, žvejojo. Ūkininkai jo vandeniu laistydavo daržus, juo skiesdavo chemikalus, kuriais purkšdavo pasėlius. Tačiau prieš dvejus metus šis buvęs gyvybingas tvenkinys paverstas dvokiančia bala – UAB „Upinė“ pradėjo ir niekaip nebaigia hidroelektrinės statybos.
Plačiau

2008-12-23, Nr. 147(2347)
* "Šalies pieno ūkiui rengiamas ,,Titaniko” scenarijus"

Šalies pieno gamintojai, pirmieji paskelbę apie artėjančią krizę, ko gero, anksčiausiai ją ir baigs. Didžiausius ir pažangiausius pieno ūkius vienijantis žemės ūkio kooperatyvas „Lietuviškas pienas“ iki Naujųjų metų turėtų „išsivaikščioti“.
Plačiau

2008-12-23, Nr. 147(2347)
* "Sukčiai su verslininkų kaukėmis"

Sukčiai iš Vilniuje įregistruotos UAB ,,Flopo informacinės sistemos“ sugebėjo aplink pirštą apvynioti kaimo turizmo sodybos ,,Karpynė“ šeimininkus. „Jiems suteikėme paslaugų daugiau kaip už 25 tūkst. Lt. Tačiau, kai bendrovę prirėmėme prie sienos, kad apmokėtų sąskaitą, direktorius Modestas Tamutis pareiškė, jog jų organizacijai iškelta bankroto byla“, - „ŪP“ neslėpė apmaudo kaimo turizmo sodybos „Karpynė“ direktorė Kristina Bartkutė.
Plačiau

2008-12-20, Nr. 146(2346)
* "Ūkininkų ir vartotojų sąjunga prieš prekybos tinklų vienvaldystę"

Daug metų Lietuvos maisto produktų rinkoje karaliavę, kainas, antkainius ir jų politiką vienašališkai nustatinėję stambieji prekybos tinklai priversti sunerimti – jiems mestas iššūkis. Didžiuosiuose miestuose įsikūrė pirmieji tikri ūkininkų turgeliai, kuriuose prekiaujama Lietuvoje užaugintais vaisiais, daržovėmis, naminiais sūriais, kumpiais, ekologiška duona. Ketvirtadienį Žemės ūkio rūmuose susirinkę žemdirbių savivaldos organizacijų vadai, Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai, vartotojų atstovai, išklausę prancūzų ekspertų, patarė Lietuvos smulkiesiems ūkininkams nepaleisti iniciatyvos iš rankų, ieškoti tiesiausio kelio pas vartotojus, kiek įmanoma atsikratyti tarpininkų.
Plačiau

2008-12-20, Nr. 146(2346)
* "Švedės atgaivino žemaičių pomėgį austi"

Stingant senas tradicijas Žemaitijoje puoselėjančių audėjų, pamokyti moteris šio amato teko kviesti meistres iš užjūrio. Aštuonerius metus su Švedijos Boksholmo komunos organizacija „Draugas draugui“ bendradarbiaujantys Plungės r. kultūros darbuotojai šiemet surengė penkis mėnesius trukusį seminarą, kuriame audimo paslapčių lietuves mokino švedės. Ne tik mokino, bet ir padovanojo 14 audimo staklių su visa joms priklausančia įranga. Beveik pusė dovanotų staklių nuolat veiks Plungės kultūros centre praėjusį savaitgalį atidarytose audimo dirbtuvėse.
Plačiau

2008-12-18, Nr. 145(2345)
* "Kaimo keliuose autobusų gali nelikti"

Savivaldybėms priklausančius autobusų parkus apima vis gilesnė krizė. Vežėjai baiminasi, kad, įmonių steigėjams pradėjus taupyti, gali pritrūkti lėšų vietinių maršrutų patiriamiems nuostoliams dengti.
Plačiau

2008-12-18, Nr. 145(2345)
* "Uosių sausuolių sužaliavimo belaukiant"

Už sausuolių kirtimą nuosavame miške nubaustas Kelmės r. Čėsniškės kaimo ūkininkas Arūnas Eitmantis Šiaulių apygardos teisme laimėjo bylą prieš rajono aplinkosaugininkus. Jis įrodė, jog savo miško nevogė, kirto tik sausuolius ir jokių įstatymų nepažeidė.
Plačiau

2008-12-18, Nr. 145(2345)
* "Ūkininkų turgelių proveržis"

Idėją pardavinėti maisto produktus tiesiai iš ūkių remia ir Žemės ūkio ministerija, ir Seimo Kaimo reikalų komitetas, ir higienistai.
Plačiau

2008-12-16, Nr. 144(2344)
* "Ekologinio ūkininkavimo entuziazmas nuslopo"

Šie metai – pirmieji, kai per visą ekologinio ūkininkavimo laikotarpį Lietuvoje ekologinių ūkių skaičius ne tik nepadidėjo, bet net sumažėjo. Iki tol neregėtais mastais pūtęsis sertifikuotas ekologinio žemės ūkio plotas šiemet tik šiek tiek didesnis už pernykštį. Ką rodo šie pokyčiai? Kas padarė didžiausią įtaką blėstančiam ekologinio ūkininkavimo entuziazmui: sumenkusi parama už šią veiklą, sugriežtintos taisyklės ar situacija rinkoje?
Plačiau

2008-12-16, Nr. 144(2344)
* "Kaimo turizmo sodybos dar laukia užsakymų ir svečių"

Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė (LKTA) Regina Sirusienė-Lamauskienė teigia, jog vien šiemet LKTA gretas papildė 75 naujos kaimo turizmo sodybos. Iš viso asociacijai priklauso apie 700 jau senokai dirbančių sodybų. Populiariausios yra Rytų Aukštaitijoje bei Klaipėdos krašte, tad šalies gyventojai atostogų metu migruoja: žemaičiai, norėdami ramybės, vyksta prie Aukštaitijos ežerų, o aukštaičiai – prie Baltijos jūros. Dėl dabartinės ekonominės situacijos norinčiųjų kaimo turizmo sodybose sutikti didžiąsias šventes gerokai sumažėjo. Įmonės nesiryžta rengti didelių švenčių, taupesni ir privatūs asmenys.
Plačiau

2008-12-13, Nr. 143(2343)
* "Unikalus verslas - auginti bizonus"

Prieš trejus metus Kelmės r. Lopetiškės kaime vieninteliai Baltijos šalyse bizonus ėmęsi auginti ūkininkai Rolandas ir Audra Schelenz šiandien jau turi 35 laukinius milžinus ir teigia, kad kitąmet jų vienkiemio svečiai jau galės paragauti ir bizono mėsos kepsnio.
Plačiau

2008-12-13, Nr. 143(2343)
* "Kas žingsnis artėjančios krizės ženklai"

Pusantro dešimtmečio ūkininkavęs kartu su tėvais, o prieš keletą metų įregistravęs savo ūkį, Skuodo r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Vytautas Ruikis mano, jog dabartinė padėtis gali būti didžiausia griūtis Lietuvos žemės ūkyje po sovietinio režimo žlugimo, o jos šaknis įžiūri prieš dešimtmetį padarytose klaidose. Ko verta valstybės politika jau vien todėl, kad ūkininkai, norėdami „prisidurti“ prie savo pajamų, turi vykti uždarbiauti į užsienį?
Plačiau

2008-12-11, Nr. 142(2342)
* "Metų ūkyje“ keisti eksperimentai"

Beveik 1000 ha ūkininkų Alvytės ir Eugenijaus Valuckų ūkis išsidėstęs per kelis rajonus. Šiemet jis buvo nominuotas „Metų ūkiu“. Bulvių laukai čia užima apie 150 ha. Ūkininkai augina aukštos kokybės valgomąsias bulves, taip pat traškučių gamybai, sėklai. Šie metai jiems buvo ypatingi – ūkyje ne sava valia atsirado maždaug 2 ha „eksperimentinis“ bulvių laukas. Valuckai jį juokais pavadino „Mičiurino lauku“, mat jame buvo pasodintos plačiai nuskambėjusios istorijos „elitinės“ bulvytės.
Plačiau

2008-12-11, Nr. 142(2342)
* "Pienas LT“

Atsižvelgdami į galo su galu nesuduriančių pieno perdirbimo įmonių vadovų aimanas dėl transportavimo išlaidų, šalies ūkininkai vienijasi į kooperatyvą „Pienas LT“ ir patys atveš pieno žaliavą į įmonės kiemą. Tačiau ar nuo to padidės superkamo pieno kaina, šiandien pasakyti drąsuolių neatsirastų.
Plačiau

2008-12-09, Nr. 141(2341)
* "Ūkininkų ultimatumas AB VST: sudarykite sutartis ir kompensuokite nuostolius"

Privačiose žemdirbių valdose stovi daugybė elektros stulpų, pastočių, tačiau bendrovė VST už tai ūkininkams nemoka nė cento. Žemdirbiai tvirtina, jog patiria daug nuostolių, nes stulpai, atramos, pastotės trukdo arti žemę, purkšti, nuimti derlių, be to, aplink šiuos statinius lieka nemažai nepanaudotos žemės, reikia šienauti žolę, naikinti piktžoles, o tai – papildomas darbas, laiko gaišinimas. Suskaičiavę patiriamus nuostolius, ūkininkai nutarė vienytis ir kartu ieškoti teisybės. Jie įsitikinę, kad privačią nuosavybę gina Lietuvos Konstitucija ir kiti įstatymai. Į „Ūkininko patarėjo“ redakciją kreipėsi Šiaulių, Joniškio ir Akmenės rajonų ūkininkai. Tikėtina, kad jiems pritars ir kitų rajonų žemdirbiai. Žemdirbiai stoja į nelygią kovą prieš turtingųjų klaną – monopolistus energetikus.
Plačiau

2008-12-09, Nr. 141(2341)
* "Netekę verslo liudijimų žmonės taptų bedarbiais"

Šiuo metu šalyje su verslo liudijimais dirba apie 150 tūkst. žmonių. Tačiau Permainų koalicija, išdidžiai pasivadinusi naujoji valdžia, užsimojusi juos panaikinti, o „patentininkus“ suvaryti į įmones. Suprantama, jog smulkieji verslininkai prieš tokius planus stoja piestu. ,,Dauguma „patentininkų“ paprasčiausiai papildys bedarbių gretas, kiti nueis dirbti į pogrindį arba emigruos. Todėl visiškai akivaizdu, jog valstybė iš to neturės jokios naudos“,- įsitikinęs Kelmės turgelio prekiautojas Stanislovas Gajauskas.
Plačiau

2008-12-06, Nr. 140(2340)
* "Vargo keliai dėl valstiečio ūkiui skirtos žemės"

Rėkyvos kaimo (Šiaulių r.) ūkininkui Virgilijui Putramentui 1990 m. birželio 29 d. buvo išduotas valstybinis žemės nuosavybės aktas, suteikta 16,24 ha žemės valstiečio ūkiui steigti. Šią žemę, esančią šalia namų, ūkininkas dirba iki šiol...
Plačiau

2008-12-06, Nr. 140(2340)
* "Nuostabiausia gyvenimo kelionė žirgais"

Pravažiavę Užpalius, tiltą per Šventąją, sukame šalia miestelio esančio Bajorų kaimo link. Neilgai trukus mus pasitinka dvi ant žemaitukų smagiai jodinėjančios merginos, linksmas arklių žvengimas, šalia bėgiojančio koli veislės šuns draugiškas amsėjimas. Akivaizdu, nepasiklydome, atvykome ten, kur ir važiavome, - į ūkininkės Viktorijos Jovarienės sodybą, konkurso „Lietuvos kaimo spindulys 2008“ laureatės, laimėjusios nominacijoje „Sporto ir kultūrinių renginių puoselėtojas kaime“.
Plačiau

2008-12-06, Nr. 140(2340)
* "Žemės ūkio sostinė - Kaunas"

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) bus pertvarkyta į Kaimo reikalų ministeriją ir kartu su pavaldžiomis institucijomis perkelta į Kauną. Tokie ketinimai įrašyti naujosios Vyriausybės programoje, kurią paskirtasis ministras pirmininkas Andrius Kubilius vakar pateikė Seimui. Programos projekte nurodoma, kad ministerija į laikinąją sostinę bus perkeliama iš sutaupytų lėšų, tačiau neatmetama galimybė, jog prireiks naujo pastato.
Plačiau

2008-12-03, Nr. 139(2339)
* "Atlikusios užduotį Kauno mariose, „darbininkės“ dingo kaip į vandenį"

Iš salos Kauno marių regioniniame parke (KMRP) dingusių Elektrėnų savivaldybės, Gilučių kaimo ūkininko Prano Gaidamavičiaus 34 Romanovo veislės avių vis neranda. Nuostolis ūkininkui viršija 20 tūkst. Lt. Avių dingimo paieška užsiima Kauno r. policijos komisariatas.
Plačiau

2008-12-03, Nr. 139(2339)
* "Kaimo kunigo lobiai - jautri širdis ir Mielagėnų parapijos žmonės"

Medinis angelas, kuris šeštadienį bus įteiktas Mielagėnų klebonui Marijonui Savickui, Ignalinos r. garbės piliečiui, pelniusiam Išradingo kaimo aplinkos gražintojo nominaciją, „Kaimo spindulio“ konkurse, papildys kunigo angelų kolekciją. Medinių angelų po Mielagėnų šv. Jono Krikštytojo bažnyčios skliautais – ne vienas. Net keturi auksasparniai sergsti didįjį bažnyčios altorių. Du rubuiliukai įsitaisę ant neobarokinio šedevro – medinės sakyklos. Dar pora auksuotais bareljefiniais sparneliais plazda ant Dievo stalo... Bet jei paklaustum Palaimintojo Jurgio Matulaičio globos namų gyventojų, kas jų senatvės ir negalios tikrasis Angelas Sargas, dėkingumu švytintys veidai atsisuktų į kunigą Marijoną.
Plačiau

2008-12-02, Nr. 138(2338)
* "Kankina nežinia dėl valdžios planų"

Į savo pieno ūkį investavęs per milijoną litų, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Šilalės skyriaus pirmininkas Algirdas Taroza „ŪP“ sakė, jog rajono žemdirbiai su dideliu nerimu laukia žinios, kokią žemės ūkio politiką vykdys naujoji Vyriausybė. Ūkininkai nežino, kiek kainuos degalai ir elektra, kokios bus pieno, grūdų ir mėsos supirkimo kainos.
Plačiau

2008-12-02, Nr. 138(2338)
* "Vaistai gyvūnams gali tapti prabanga"

Naujosios valdžios antikriziniame plane numatyta nuo kitų metų naikinti PVM 5 proc. lengvatą vaistams, tarp jų ir veterinariniams. PVM už vaistus nuo Naujųjų metų sieks 20 proc. Gyventojai pamažu pratinami prie minties, jog, norint pasirūpinti savo augintinių sveikata, teks gerokai pakratyti kišenes: veterinariniai preparatai pabrangs net 15 proc. Tokiais pokyčiais jau dabar susirūpinę ne tik šiais preparatais prekiaujančios vaistinės, bet ir medikamentų gamintojai bei tiekėjai. O labiausiai sunerimę ūkininkai ir naminių gyvūnų augintojai – dėl pabrangusių vaistų žymiai išaugs ir veterinarinių paslaugų kainos.
Plačiau

2008-11-29, Nr. 137(2337)
* "Reikia traktoriaus - nėra pinigų"

2005 m. duomenimis, iš viso Lietuvos žemės ūkyje buvo įregistruoti 114 tūkst. 659 traktoriai, 80 proc. jų jau perkopę 20 metų ribą. Todėl žemės ūkio technikos parką būtina atnaujinti. Ir tas procesas, nors vėžlio tempu, bet vyksta. Iki šiol kasmet traktorių skaičius padidėdavo 3-4 tūkstančiais, o šiemet žemės ūkio technika prekiaujančios įmonės naujų traktorių pardavė daugiau nei bet kuriais kitais Nepriklausomybės metais. Tačiau, pasaulį sukrėtus finansinei krizei, peraugusiai į ekonominę, žemės ūkio parko atnaujinimas gali sustoti – žemdirbiai neturi pinigų, o bankai sugriežtino paskolų išdavimo sąlygas ir į stebėtiną aukštį sukėlė paskolų palūkanų normas.
Plačiau

2008-11-29, Nr. 137(2337)
* "Patalpas šildo, grūdus džiovina... šiaudai"

Šaltuoju metų laiku Kauno r. ūkininkų Genutės ir Juozo Staliūnų šeima šilumos trūkumu gyvenamosiose patalpose niekada nesiskųsdavo. Tačiau, kaip teigia Juozas, tą pasiekti galima įvairiai: netaupant ir per žiemą sukūrenant daugybę malkų ar kito dabar itin brangaus kuro arba ekonomiškai, panaudojant ūkyje esančius bioenergijos šaltinius. J. Staliūnas pasakoja jau seniai svarstęs galimybę ūkyje pastatyti šiaudais kūrenamą šildymo bloką, domėjęsis šiuo klausimu ir nagrinėjęs rinkoje siūlomą įrangą. Šiemet ūkininko svajonė ir noras turėti ekonomišką šildymo sistemą pagaliau išsipildė. Maža to, sumanus vyras šiaudais kūrenamo katilo gaunamą energiją pritaikė ne tik gyvenamosioms bei gamybinėms patalpoms šildyti, bet ir grūdams džiovinti.
Plačiau

2008-11-29, Nr. 137(2337)
* "Naujos ŽŪM komandos narys - Aušrys Macijauskas"

Šią savaitę Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) prezidiumo posėdyje Lietuvos grūdų augintojų asociacijos tarybos pirmininkas Aušrys Macijauskas buvo pristatytas kaip pretendentas į žemės ūkio viceministrus. A.Macijauskas yra valdančiajai koalicijai priklausančios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys. Kandidatas į žemės ūkio (kaimo reikalų) ministrus krikščionis demokratas Kazys Starkevičius anksčiau nurodė du savo būsimos komandos narius, nekonkretizuodamas jų būsimųjų pareigų – A.Macijauską ir Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorių Mindaugą Kuklierių.
Plačiau

2008-11-27, Nr. 136(2336)
* "Prarastus vartotojus šilumos tiekimo monopolininkai vadina ,,tėvynės išdavikais”

Centralizuotos šildymo sistemos perspektyvos - patrigubėjusios nemokių piliečių gretos, nuolat taukšintys antstolių plaktukai ir už skolas atimti butai.
Plačiau

2008-11-27, Nr. 136(2336)
* "Ar bus įperkami brangūs ekologiški produktai"

Ekologiškų produktų rinka Lietuvoje plečiasi: didėja asortimentas ir prekybos vietų skaičius. Kyla ir šių produktų kainos. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, daugelis ekologiškų produktų mažmeninės prekybos centruose per metus pabrango apie 30 proc. Pavyzdžiui, šviežia ekologiška mėsa brangesnė maždaug ketvirtadaliu, bulvės – daugiau nei per pusę. Kai kurių ekologiškų grūdų produktų kainos pakilo keliolika procentų (kruopų, duonos), kitų panašiai tiek pat nukrito (miltų, žirnių), todėl šios rūšies produktų kainos išliko panašios į pernykštes. Pieno produktų kainos beveik nepasikeitė. Teigiama, kad ekologiški produktai, palyginti su įprastais, t.y. chemizuotais, yra brangesni, nes didesnė jų savikaina. Todėl kyla klausimas, ar naujosios valdžios suplanuotoji vartotojų skurdinimo politika nesumažins ekologiškų, t. y. brangesnių nei įprastų, produktų pardavimo, o tuo pačiu ir ekologinių ūkių, į kuriuos valstybė jau yra daug investavusi, plėtros? Komentuoja Mindaugas VYSKUPAITIS, TŪB „Mėta“ savininkas, ekologiškų produktų gamintojas ir pardavėjas:
Plačiau

2008-11-27, Nr. 136(2336)
* "Ar auginsime ,,malkinius“ javus?"

– Auginsime javus pašarams ir malkoms, nes duonai nereikia, – kalba Donatas Šimukonis, Prienų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas. Savo žodžius jis grindžia rajono ūkininkų sambūryje žemdirbių atstovų Romo Vaičiukyno ir Jono Vilionio pareikštais ketinimais ateityje auginti „malkinius“ grūdus. Pats žemės ūkio skyriaus vedėjas irgi ne teoretikas – laisvalaikiu prižiūri savo 50 ha javų ūkį. Praėję metai buvo iškėlę grūdų kainas, o šių metų derlius į elevatorius priimamas tik saugoti (ir ne už ačiū). Perdirbimo įmonių vadovai jau senokai priekaištauja mūsų ūkininkams dėl gausaus ir geros kokybės derliaus. Tiek grūdų nereikia nei duonai, nei pyragams.
Plačiau

2008-11-25, Nr. 135(2335)
* "Amnezijos anatomija"

Ūkio ministras Vytas Navickas kaltę verčia Žemės ūkio ministerijai ir dangstosi savo sutvertos komisijos sprendimais.
Plačiau

2008-11-25, Nr. 135(2335)
* "Apgauti Varėnos rajono žemdirbiai ima teistis su UAB ,,Galinta ir partneriai”

Apie konfliktą tarp derlių parduodančių žemdirbių ir supirkimo įmonės UAB „Galinta ir partneriai“ „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Rasa Jagaitė rašė dar spalio 23 d. (Nr. 122) straipsnyje „Netikėtai sumažėjusių avižų kainų „atpirkimo ož˛iai“. Šiandien tęsiame temą, nes į redakciją vis skambina Varėnos rajono ūkininkai ir skundžiasi, kad UAB ,,Galinta ir partneriai“ toliau reikalauja, jog būtų sutinkama su vienašališkai jų mažinamomis avižų kainomis. Ūkininkams, raštu atsisakiusiems taip padaryti, ,,Galinta ir partneriai“ visai nemoka pinigų už pateiktą produkciją, nesilaiko jokių įsipareigojimų bei grafikų. Pasipiktinę supirkėjų apgavyste varėniškiai ,,Galintą ir partnerius“ duoda į teismą, kur kovos dėl uždirbtų pinigų ir delspinigių.
Plačiau

2008-11-22, Nr. 134(2334)
* "Gal susigundysite auginti gerberas?"

Lietuvoje gerberos jau daug metų auginamos šiltnamiuose, tačiau jos pradėtos auginti daug vėliau nei rožės, gvazdikai, chrizantemos, ciklamenai ar meileniai.
Plačiau

2008-11-22, Nr. 134(2334)
* "Bitininkystė Švedijoje: keturi panašumai"

Tęsiame pasakojimų ciklą apie Lietuvos bitininkų mokomąją kelionę po Baltijos ir Skandinavijos šalių bitynus. „Bitutės ratuotos“ puslapiuose jau rašėme apie viešnagę Latvijoje. Įspūdžių kupini iš Rygos keltu atvykome į Stokholmą, toliau pasukome į Mantorpo vietovę, esančią šios šalies pietų pusėje maždaug 230 km nuo Švedijos sostinės.
Plačiau

2008-11-22, Nr. 134(2334)
* "Viešasis medienos pirkimo konkursas pagal naujas taisykles"

Lapkričio 20 d. Dubravos eksperimentinėje mokomojoje urėdijoje (Girionys, Kauno r.) vyko apvaliosios medienos pusmetinių pardavimų ir pardavimų pagal ilgalaikes sutartis konkursas. Jame dalyvavo Dubravos regiono – Dubravos, Kauno, Kazlų Rūdos, Marijampolės ir Prienų - urėdijos. Nepaisant, kad šiemet dalyvavo mažiau konkurso dalyvių, jie apvaliosios medienos ketina pirkti 2 kartus daugiau negu minėtos urėdijos planuoja parduoti.
Plačiau

2008-11-20, Nr. 133(2333)
* "Pakaunės žmonių gyvenimas priklauso ne tik nuo dangaus, bet ir nuo politikų sprendimų"

Pastarosiomis dienomis iš visų pusių tik ir girdime: Lietuvą tuoj ištiks netikėtas galas, krizės pasekmes pajusime visi. Jokiu būdu nenorime teigti, kad padėtis yra gera ir mums arba mūsų kaimynams nieko nenutiks. Baigiantis ūkiniams metams ir artėjant Kauno rajono žemdirbių šventei, kuri vyks rytoj (penktadienį), kartu su Kauno rajono žemės ūkio skyriaus vedėju Alvydu Rimdeika bei Lietuvos ūkininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininku Romu Majausku „Ūkininko patarėjas” pasidairė po pakaunės ūkius, kalbėjosi su žemdirbiais apie jų nuotaikas bei problemas.
Plačiau

2008-11-20, Nr. 133(2333)
* "Trąšų kainos atsisuko prieš jų gamintojus"

Dar vasarą, kai trąšų kainos sparčiai augo, gamintojai aiškino, kad tai lėmė pasaulyje didėjanti jų paklausa ir riboti įmonių gamybos pajėgumai. Dabar viskas virsta aukštyn kojom: didžiosios bendrovės skelbia laikinai stabdančios ar mažinančios trąšų gamybą. Jų kainos ėmė mažėti, tačiau pardavimų nepaskatino. Ar tai rodo, kad trąšos buvo nepagrįstai brangios, o jų paklausa anaiptol ne tokia milžiniška, kaip tikino gamintojai?
Plačiau

2008-11-20, Nr. 133(2333)
* "Cukraus gamintojai ir runkelių augintojai pagaliau susitarė"

Cukraus gamintojams ir cukrinių runkelių augintojams šie metai neeiliniai – pavasarį nepavykus susitarti dėl abiem pusėms priimtinų supirkimo kainų, maždaug trečdalis žemdirbių runkelių nebesėjo, o šių augalų plotai, palyginti su pernykščiais, sumažėjo per pusę. Tačiau yra vilčių, kad cukriniai runkeliai iš Lietuvos laukų visai neišnyks, kaip atsitiko su linais. Po kelių intensyvių derybų raundų šiomis dienomis „Danisco Sugar“ ir jai tiekiančių cukrinius runkelius kooperatyvų vadovai bei Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacija (LCRAA) pasirašė vadinamąjį tarpprofesinį susitarimą dėl runkelių auginimo ir perdirbimo iki 2014-2015 ūkinių metų, t.y. visam dabartinio ES cukraus režimo galiojimo laikotarpiui.
Plačiau

2008-11-18, Nr. 132(2332)
* "Milijonų dalybos blykčiojant interesų žaibams"

Vakar atsistatydino premjero Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė. Jai pavesta eiti pareigas iki tol, kol bus suformuotas naujasis kabinetas. Taigi dar vieną mėnesį karštligiškai posėdžiaujant bus dalijami milijonai saviems, sukuriant miglotą regimybę, kad tai daroma valstybės labui. „ŪP“ pasidomėjo, kaip Ūkio ministerija raikė didelį ES struktūrinių fondų pyragą ir dosniai dalijo jo riekes griežtai paisydama savo interesų. Apie tas dalybas šeštadienį rašėme straipsnyje „Išeinančios Vyriausybės reveransai – milijonai saviems“. Šiandien tęsiame skandalingos istorijos tyrimą, klausdami, kodėl apie valdžios korupciją visada tenka kalbėti tik būtuoju laiku?
Plačiau

2008-11-18, Nr. 132(2332)
* "Gyvulininkystės technologijos specialybę - į reanimaciją"

Lietuvos veterinarijos akademijos (LVA) bendruomenė sunerimusi: retėja norinčiųjų studijuoti Gyvulininkystės technologijos fakultete gretos. Po papildomo studentų priėmimo į gyvulininkystės technologijos specialybę liko neužpildytos net valstybės finansuojamos vietos. Stojantieji į akademiją, palyginti su kitomis studijų programomis, mažiausiai domisi gyvulininkystės technologija, nors baigę šias studijas absolventai visuomet gauna darbą. Prie apskritojo stalo susirinkę specialistai svarstė, kokiomis priemonėmis būtų galima pakeisti susidariusią situaciją.
Plačiau

2008-11-15, Nr. 131(2331)
* "Išeinančios Vyriausybės reveransai - milijonai saviems"

Ar pasibalnos broliai lietuviai žirgus joti į karą su korupcija? Ar užteks jiems ryžto, o jų išaugintiems ir ištreniruotiems ristūnams ištvermės? Tokie klausimai kilo pasidomėjus, kodėl žirgininkystės tradicijas puoselėjančioje Lietuvoje Europos Sąjungos struktūrinių fondų milijonai nukeliavo ne į Sartus, Riešę, Uteną, Varėną, o ten, kur juos nukreipė nueinančios nuo valdžios Vyriausybės Ūkio ministerija. Skandalo žaibai pradėjo blykčioti priartėjus prie šios istorijos užkulisių. Ne ką geresnė buvo ir tyrimo pradžia, kai paslaptis sekė paslaptį. Jų tiršta migla pradėjo sklaidytis „Ūkininko patarėjui“ pareikalavus iš valdininkų informacijos. Ji bemat atsirado ministerijų kabinetuose ir net interneto puslapiuose. Iki tol viešumas buvo neįveikiamas barjeras ristūnų sporto entuziastui, patyrusiam treneriui, garsiausiam Lietuvoje žirgų augintojui, Dubičių žemės ūkio bendrovės vadovui Stasiui Kėriui ir ilgamečiam Varėnos merui Vidui Mikalauskui bei šalies žirgininkams. Kodėl?
Plačiau

2008-11-15, Nr. 131(2331)
* "Nuo avienos iki rytietiškų jurtų"

Prieš keletą metų Anžela ir Antanas Poškos ne tik ėmėsi naujos, jiems visiškai nepažįstamos veiklos srities, bet ir išplėtojo ją, stengdamiesi iš savo ūkio išspausti maksimalios naudos. Avis auginantys ūkininkai šiandien parduoda ne tik avieną, bet ir iš avies vilnų pasiūtas antklodes, nuveltus kilimus, žada imtis Lietuvoje dar negirdėtos jurtų gamybos.
Plačiau

2008-11-13, Nr. 130(2330)
* "Žemių savininkai deklaruoja ir... piktžoles"

Važiuojant rudenėjančiais kaimo keliais dažnai akį rėžia piktžolėti laukai. Darbštūs žemdirbiai tokių laukų šeimininkus smerkia ne tik už aplaidumą, bet ir didelį godumą. Mat pastarieji dar įsigudrina už piktžoles iš valstybės prašyti ir tiesioginių išmokų.
Plačiau

2008-11-13, Nr. 130(2330)
* "Ar mažės vaisių ir daržovių kontrabanda?"

2005 metų rudenį Rusija uždraudė lenkiškų vaisių ir daržovių importą dėl jo kokybės ir kilmės. Tačiau šiomis dienomis Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba išplatino pranešimą, jog nuo lapkričio 10 d. šalis atnaujina vaisių ir daržovių importą iš Lenkijos. Dėl importo panaikinimo susitarta spalio 26 d., po to, kai Rusija ir Europos Sąjunga pasirašė memorandumą dėl pesticidų kontrolės. Anksčiau Rusijos žemės ūkio ministras Aleksejus Gordejevas yra pareiškęs, kad toks susitarimas būtinas, norint panaikinti lenkiškų vaisių ir daržovių importo draudimą. Remiantis Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos pranešimu, lenkiškos produkcijos importas bus vykdomas „remiantis importo-karantininiais leidimais, kuriuos išduos teritorinės Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos valdybos“, taip pat Lenkijos pateiktais „fitosanitariniais sertifikatais“, kuriuose bus nurodyta apie gamybos ir laikymo metu naudotus pesticidus. Ar Lenkijos vaisių ir daržovių augintojams atsivėrus Rusijos rinkai pagerės mūsų šalies daržovių ir vaisių augintojų situacija, ar sumažės šiuo metu klestinti minėtos produkcijos kontrabanda Lietuvoje, „Ūkininko patarėjas” paprašė pakomentuoti Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorę Zofiją CIRONKIENĘ ir Valstybinės augalų apsaugos tarnybos viršininką Edmundą MORKEVIČIŲ.
Plačiau

2008-11-13, Nr. 130(2330)
* "Žirgininkystė - rizikingas verslas"

Radviliškio rajone gyvenantis jojimo treneris, sportininkas, žirgų mylėtojas Saulius Pužauskas turi privatų žirgyną: laiko 11 veislinių elito klasės kumelių, 14 sportinių žirgų ir devynis dvejų trejų metų amžiaus kumeliukus.
Plačiau

2008-11-11, Nr. 129(2329)
* "Drastiškas sprendimas"

Šį rudenį savo laukuose jie jau nebesėjo žiemkenčių. Pardavė gerą kombainą ir traktorių, bankui atidavė paimtą kreditą, nutraukė visas žemės nuomos sutartis, o nuosavą žemę išnuomojo kitiems.
Plačiau

2008-11-11, Nr. 129(2329)
* "Pupų Dėdė žemdirbių turgaus direktorei pirmajai pasakos apie kelionę aplink pasaulį"

Kada daugelio keistuoliu laikomas Pupų Dėdė – keliautojas ir muzikantas Algimantas Jasiulionis – aplink pasaulį apveš trispalvę ir Šiluvos Mergelės Marijos atvaizdą, jis pirmiausia grįš į Panevėžį. Ne tuščiomis rankomis, bet su gyva kengūra iš Australijos ir šampanu vienai panevėžietei. Iki širdies gelmių jį sujaudinusią gerbiamą ponią keliauninkas maždaug po trejų metų žada susirasti Panevėžio žemdirbių turguje „Tau, žemdirby“.
Plačiau

2008-11-08, Nr. 128(2328)
* "Rizikuoja drąsūs ir stiprūs"

Kuršėnų žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) valdybos pirmininkas Vitoldas Pranas Zovė kaimui paskyręs beveik keturis dešimtmečius. Jau prieš kelerius metus jis brandino mintį, jog reikia statyti modernų karvių kompleksą, nes turimų fermų jau nebeužtenka. Ir šių metų birželį Kuršėnuose pradėtas statyti 912 vietų gyvulininkystės kompleksas, kurio sąmatos vertė – 15 mln. Lt.
Plačiau

2008-11-08, Nr. 128(2328)
* "Permainų vėjai verčia perkainoti vertybes"

Žemės ūkio ministerijos atnaujintuose šviesiuose kabinetuose sėdintys valdininkai džiaugiasi pagerėjusiomis darbo sąlygomis. Tik naujai atėjusieji vadovai šį atsinaujinimą gali įvertinti bereikalingu lėšų švaistymu. Tuo tarpu interesantai, ateinantys ieškoti savo žemiškų teisybių, susiduria su keistoka priėmimo forma. Tarnybos vadovas interesantams prisistato esąs ministru. Ar pakito papročiai, ar žmonės, pajutę permainų skersvėjus?
Plačiau

2008-11-08, Nr. 128(2328)
* "Krizė... smegeninėje"

Grįžtame aną dieną visa šeima iš kapinių palaidoję senolę. Gera buvo moteris – per keturias dešimtis mokytojavimo metų didelį būrį padorių žmonių Lietuvai išaugino, savus vaikus ir anūkus ant kojų pastatė. Artimiausieji susėdame prie stalo ir vyrai tuoj pradeda kalbą. Ne, ne apie močiutės gyvenimo kelią ir nuopelnus, o apie vis kylančias statybų kainas ir krizę.
Plačiau

2008-11-06, Nr. 127(2327)
* "Žodis moko, pavyzdys patraukia"

Kaimo bažnytėlės vis dažniau tampa miestiečių, ypač jaunimo, traukos centru. Pavargę nuo „madingų“ dvasininkų konvejeriu teikiamų paslaugų žmonės atokioje Dzūkijos ar Sūduvos parapijoje randa sakralią erdvę, jos puoselėtoją – kūrybos ir darbštumo sklidiną kleboną, gebantį kiekvienam atvykusiajam rasti tik jam vienam skirtą žodį. Santuokos ar krikšto sakramentai čia įgauna kitą prasmę, priverčia žmogų pamiršti kasdienybę, pamąstyti apie dieviškąją būtį.
Plačiau

2008-11-06, Nr. 127(2327)
* "Gyvenimas verčia kovoti dėl kiekvieno svečio"

Šiuo metu Kelmės rajone kaimo ir gamtos išsiilgusių poilsiautojų paslaugoms veikia per dešimt kaimo turizmo sodybų. Prieš metus savo veiklą pradėjusios ,,5 sezono“ sodybos šeimininkė Irmina Mankevičienė teigia, kad vis labiau įsibėgėjančios ekonominės krizės ir infliacijos savo valdose dar nejaučia. Tuo tarpu Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Regina Sirusienė-Lamauskienė neslepia, jog ateityje sodybų šeimininkai bus priversti rimtai pakovoti dėl kiekvieno poilsiautojo.
Plačiau

2008-11-06, Nr. 127(2327)
* "Merginos, kurioms viskas įdomu"

Paprastai sveikuolių ar ūkininkių renginiuose jauni ir aktyvūs dalyviai – reta ir todėl maloniai stebinanti išimtis. Taip maloniai nustebino ir penkiolikmetės kaunietės – Ona Jasinskaitė ir Rūta Sologubaitė – prieš porą savaičių trečius metus iš eilės pripažintos geriausiomis šventės „Lietuvaitė šeimininkė“ dalyvėmis (rengėjai – Kauno jungtinis sveikatos klubas, žaliasis sveikatos klubas „Žolinčių akademija“ ir Lietuvos ūkininkių draugija). Kitas šventės-konkurso dalyves, amžiumi tinkančias būti jų mamomis ar močiutėmis, mer-ginos pralenkė šeimos tradicinių pasninko valgių gaminimo bei pateikimo, tautos tradicijų išmanymo, talento demonstravimo rungtyse.
Plačiau

2008-11-04, Nr. 126(2326)
* "Antanas į politiką ateina ilgam"

Per Seimo rinkimus Dzūkijos 69–ojoje rinkimų apygardoje, į kurią įeina visas Alytaus rajonas ir dalis miesto, iš TV gerai pažįstamas dainininkas, Tautos prisikėlimo partijos narys Antanas Nedzinskas daugelio nuostabai įveikė Tėvynės sąjungos–krikščionių demokratų atstovą, seną politiką Vidmantą Žiemelį. Praėjusią savaitę Antanas, kuriam kovą sukako 27 m., gal dar ir nespėjo tapti geidžiamiausiu jaunikiu, bet jau tikrai tapo geidžiamiausiu žurnalistų pašnekovu. Praėjusio penktadienio rytą jį pavyko rasti, bet pasirodė, kad išrinktasis parlamentaras važinėja po Alytaus rajoną ir dėkoja rinkėjams. Paprašytas sutiko anksčiau grįžti į Alytų ir pasišnekėti, bet pokalbiui galėjo skirti tik valandą, nes pavakarę jo dar laukė susitikimas su jaunaisiais alytiškiais. Prie kavos puodelio atsakinėdamas į ,,Ūkininko patarėjo” korespondentės Laimos STANKEVIČIŪTĖS klausimus naujasis Seimo narys nuolat šypsojosi, jeigu ne lūpomis, tai akimis – tikrai.
Plačiau

2008-11-04, Nr. 126(2326)
* "Kaip šiandien išlaikyti nenuostolingą ūkį?"

Pasak Pakruojo r. žemės ūkio skyriaus vedėjo Jono Pupinio, rajone yra 94 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų, kurie vidutiniškai įvertinti 44-55 balais. Bendrovės ir ūkininkai deklaruoja per 80 tūkst. ha pasėlių. Penkiolikos žemės ūkio bendrovių vidutinis dydis – per 2 tūkst. ha. Dažniausiai tai mišrūs (augalininkystės ir gyvulininkystės) ūkiai. Beveik po tūkstantį hektarų valdo 8 ūkininkai ir jų ūkių plėtra daugiau skirta augalininkystei. „Šių metų derlingumo statistinių duomenų dar neturime, bet manome, kad jie bus rekordiniai, ko negalime pasakyti apie supirkimo kainas, – teigia J. Pupinis. – Kita bėda, kad didesnė užaugintų grūdų dalis šiemet tinka pašarams.“
Plačiau

2008-11-04, Nr. 126(2326)
* "Nepasitikėjimo ledai tarp ūkininkų ir pasėlių draudikų pamažu tirpsta"

Nors iki kitų metų derliaus dar toli, šiuo metu (spalio 1 d.-lapkričio 15 d.) vyksta pasėlių draudimo nuo gamtos rizikų ir stichinių žalų paraiškų priėmimas. Jau antrąjį sezoną šią paslaugą mūsų šalies ūkininkams teikia Vokietijos draudimo bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung VvaG“ filialas „VH Lietuva“. Ir nors į pasėlių draudimo naudą ilgą laiką buvo žiūrima skeptiškai, „VH Lietuva“ vadovas Algimantas Navickas džiaugiasi, kad pasitikėjimo ir geranoriško bendradarbiavimo tarp draudikų ir besidraudžiančiųjų vis daugiau. Pašnekovo įsitikinimu, tai nestebina, nes „VH Lietuva“ stengiasi atsižvelgti į visus žemdirbių siūlymus ir pastabas, o techninis žalų valdymo modelis Lietuvoje yra vienas moderniausių visoje Europoje: skaitmeninė laukų identifikavimo sistema kompiuteriniu būdu leidžia operatyviai perduoti į draudimo kompanijos duomenų bazę norimų apdrausti pasėlių laukų koordinates, iš Žemės palydovo kontroliuoti apdraustų pasėlių būklę, mokslininkai bei pačių ūkininkų išsirinkti ir pagal specialias programas paruošti žalų nustatymo ekspertai garantuoja kvalifikuotą ir objektyvų žalos dydžio vertinimą.
Plačiau

2008-10-30, Nr. 125(2325)
* "Kazys Starkevičius: ,,Stengsimės, kad žemės ūkis nusileistų minkštai”

Valstiečių liaudininkų sąjungai, kuri 4 metus vairavo Lietuvos žemės ūkį, netekus įtakos naujajame Seime, šalies agrarinės politikos gaires dabar nustatinės kitos partijos. Nėra abejonių, kad Žemės ūkio ministeriją ir Seimo Kaimo reikalų komitetą kontroliuos parlamento rinkimų laimėtoja, didžiausia būsimosios centro dešinės koalicijos partija – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Šios partijos narys Kazys STARKEVIČIUS, buvęs pagrindinis pretendentas vadovauti ir ministerijai, ir parlamento agrariniam komitetui, tačiau pasiryžęs tapti ministru, “Ūkininko patarėjo” paprašytas apibūdina būsimąją agrarinę valstybės politiką: ar krikščionys demokratai ketina ją radikaliai keisti, galbūt planuoja patikrinti, ar racionaliai iki šiol buvo naudojamos ES paramos lėšos, skirtos Lietuvos kaimui. Būsimasis ministras taip pat komentuoja, kaip TS-LKD spręs įsisenėjusias pieno, grūdų problemas ir kokiomis priemonėmis nuo bankrotų gelbės vis labiau pasaulinės finansų krizės slegiamos Lietuvos ūkininkus bei perdirbėjus, o nuo nevaldomo žemės ūkio ir maisto produktų kainų šuoliavimo – vartotojus:
Plačiau

2008-10-30, Nr. 125(2325)
* "Pasaulinės finansų krizės šmėkla - jau Lietuvos kaime?"

Pinigų už rugsėjo mėnesį parduotą pieną nesulaukianti Telšių r. ūkininkė kaltina pieno surinkimo kooperatyvą. Ši kritikos ietis nukreipia į Alytuje įsikūrusią pieno perdirbimo įmonę. Alytiškiai teisinasi pasauline finansų krize ir sumažėjusiu dėmesiu eksportuojamai produkcijai. Įmonė jau apsisprendė dėl mažesnių pieno supirkimo kainų ir ūkininkams pranašauja prastas dienas.
Plačiau

2008-10-28, Nr. 124(2324)
* "Jaunimas tęsia dievdirbystės tradicijas"

- Esame pripažinti pasaulio kryždirbystės sostine, todėl ir puoselėjame tradicijas, - apie Prienuose surengtą jaunimo drožėjų stovyklą „Bylojantys kryžiai“ kalba žinomas Sūduvos tautodailininkas, publicistas ir skulptorius Algimantas Sakalauskas. Savaitę laiko penkiolika moksleivių iš Prienų rajono ir Birštono mokyklų studijavo lietuvių liaudies meną, projektavo koplytstulpius, stogastulpius, kryžius, paskui drožinėjo tradicinių mūsų tautos šventųjų ir dangaus globėjų skulptūras.
Plačiau

2008-10-28, Nr. 124(2324)
* "Mėsos perdirbėjų akmenys - į ūkininkų daržą"

Pasak UAB ,,Stragutės mėsa“ generalinio direktoriaus Arvydo Armono, nekorektiška lyginti ūkininko ir perdirbėjo verslus, nes kiekvienas jų turi ne tik savo pliusų, bet ir minusų. - Mums įgriso ūkininkų kaltinimai, jog perdirbėjai superka gyvulius pusvelčiui, moka tik už jų odą ir dėl to skaičiuoja milžiniškus pelnus. Kur tie mūsų pelnai, jeigu jau ne viena mėsos perdirbimo įmonė bankrutavo? Jūs man parodykite nors vieną bankrutavusį galvijų augintoją. Nėra tokių, - kalba A. Armonas.
Plačiau

2008-10-25, Nr. 123(2323)
* "Žemgrobių taikiniai - ežerai ir pakrantės"

Kaip nugvelbti iš viso kaimo panosės gražų ežerą, sakykime, vaizdingose Trakų apylinkėse? Pasirodo, tą padaryti labai paprasta. Tereikia kur nors atkurti savo žemės nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Ypač, jei ta žemė šalia vandens telkinio. Tada dar reikia nusipirkti išvadų dėl grąžinamos nuosavybės teisių atkūrimo ir pirmyn į apskritį! Čia ne visiems dosni žemėtvarka įrašys naujai iškeptą savininką į palaimintųjų atgauti lygiaverčius sklypus, pavyzdžiui, Trakuose, sąrašus. Apskrities viršininko įsakymas įtvirtins nuosavybę, kurią galima ir būtina greitai parduoti. Tada jos niekas nebeatims. Taip šventa nuosavybe ir tapo Švenčiaus ežeras Trakų rajone.
Plačiau

2008-10-25, Nr. 123(2323)
* "JAV rūpinasi ūkininkais, o ES - persekioja"

Firma Monsanto neselektyviu herbicidu Roundup® pradėjo prekiauti dar 1976 m. Šis herbicidas labai efektyvus, greitai suyra tiek augalų liekanose, tiek dirvoje, todėl jis pasaulio žemės ūkyje išplito labai sparčiai. Pasitelkus modernius biotechnologijos metodus, kai kurias kultūrinių augalų rūšis pavyko pakeisti taip, kad herbicidas jiems neturėtų jokio kenksmingo poveikio. 1996 m. rinkoje pasirodė raundapui atsparios genetiškai modifikuotos sojos bei medvilnė, kiek vėliau pradėti auginti ir kukurūzai. O 2006 m. JAV atlikti pirmieji gamybiniai bandymai su cukriniais runkeliais.
Plačiau

2008-10-23, Nr. 122(2322)
* "Pasaulinėje parodoje ir Alytaus ,,Juodoji pušis“

Alytiškis žemaūgių bonsų augintojas Kęstutis Ptakauskas grįžo iš pasaulinės bonsų parodos ir augintojų kongreso. Šiame renginyje jis buvo vienintelis mūsų šalies atstovas, tad ir kongrese, ir spaudoje Lietuvos vardas buvo daug kartų minėtas.
Plačiau

2008-10-23, Nr. 122(2322)
* "Naujas biografijų žinynas „Kas yra kas Lietuvoje. Žemės ūkis“

„Kas yra kas Lietuvoje“ specializuotų leidinių seriją papildė nauja knyga – biografijų žinynas „Kas yra kas Lietuvoje. Žemės ūkis“. Jame pristatoma 3000 šalies žmonių – geriausių ūkininkų, žemės ūkio bendrovių vadovų ir specialistų, mokslininkų, su žemės ūkiu susijusių valstybinių institucijų, mokslo ir švietimo įstaigų, visuomeninių žemdirbių organizacijų atstovų.
Plačiau

2008-10-23, Nr. 122(2322)
* "Lietuviška sodyba... be darželių"

„Negerai, kai sodyboje trūksta želdinių, bet jais atsitverti nuo pasaulio nepatartina. Vienkiemių šeimininkai turėtų taip suplanuoti savo sodybų aplinką, kad matytų vienas kito valdas, nes reikia gyventi taip, kad kaimynai būtų pirmieji pagalbininkai netikėtos nelaimės metu. Tuo tarpu gyvenvietėse reikia skirti, kas bendra, kas privatu. Jei tvoros ar gyvatvorės gali būti tiek privačios, tiek bendros, tai įėjimas į sklypą turi skirtis nuo kaimynų“, – vienoje savo knygų rašė Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijos katedros vedėjas Jonas Vaidelys.
Plačiau

2008-10-21, Nr. 121(2321)
* "Ventės ragui pagalbos ragą pučia gamtosaugos fondas"

Šiandien nieko nebestebina daugybė veikiančių labdaros ir paramos fondų. Jų steigiame vis daugiau ir tai tėra laiko ženklas, kad dažniau dalijamasi ir pinigais, ir iniciatyvomis paremti bei spręsti visų rūpesčiu tampančias gamtosaugos problemas. Dar vienas naujas fondas pristatytas unikaliame gamtos kampelyje – Ventės rage.
Plačiau

2008-10-21, Nr. 121(2321)
* "Pinigų marinavimo sistema"

Kėdainių rajono ūkininkas Giedrius Stasiukonis pernai savo grūdus pardavė akcinei bendrovei (AB) „Kėdainių grūdai“. Jį tenkino ir supirkimo kaina, ir atsiskaitymo terminai. Todėl ir šiemet pirmąsias tonas pašarinių kviečių tiesiai nuo laukų jis vežė būtent į minėtą bendrovę. Rugpjūčio 3 d. ūkininkas pristatė daugiau kaip 6,5 tonos standartus atitinkančių pašarinių kviečių. Jam buvo priskaičiuota 3182,4 Lt suma (po 480 Lt/t). Tačiau pinigus atgavo tik praeitą savaitę įsikišus „Ūkininko patarėjui”.
Plačiau

2008-10-21, Nr. 121(2321)
* "Iki švelnios vilnos kelelis grublėtas"

Jei važiuodamas iš Kauno į Marijampolę iš magistralės „Via Baltica“ pasuksi Skriaudžių link, prie pirmosios gyvenvietės sodybos tikrai negalėsi nepastebėti iškabos „Karšykla–verpykla“. Mat šios sodybos šeimininkas Eugenijus Majus vienintelis visoje Kauno apskrityje pagal užsakymus namų sąlygomis karšia ir verpia vilną, arba, tariant oficialiai, teikia tekstilės pluoštų paruošimo ir verpimo paslaugas. Imtis alternatyvių verslų kaimo žmonės raginami nuolat. Tad E. Majų galima laikyti vienu jų. Tačiau pats vyras tvirtina, kad jo pavyzdžiu gali sekti nebent tie, kam rūpi ne uždarbis, o noras jaustis reikalingu kitiems.
Plačiau

2008-10-18, Nr. 120(2320)
* "Saldusis derlius gausus, tačiau per menkas"

Žemdirbiai, šiemet surizikavę sėti cukrinius runkelius, džiaugiasi puikiu jų derliumi. O tie, kurie tikėjosi daugiau uždirbti augindami grūdus, dabar suka galvas, kaip išvengti nuostolių. Ir nors kaina už saldžiąsias šaknis, kurią žada supirkėjai, nėra tokia, kokios norėtų jų augintojai, tačiau daugelis žemdirbių pripažįsta, jog cukriniai runkeliai šiemet tikrai nenuvils. Kita vertus, cukraus gamintojams šis sezonas gana sudėtingas. Net ir užderėjus geram derliui ir gausiai byrant cukrui, to nepakanka, kad būtų įvykdytos gamybos kvotos. Mat cukrinių runkelių augintojų šiemet sumažėjo perpus, o likusieji žaliavos stygiaus nepajėgs kompensuoti. UAB „Arvi cukrus“ generalinis direktorius dr. Virgilijus Paltanavičius teigia, jog teks žaliavos dairytis užsienyje, o profesorius Albinas Šiuliauskas siūlo būdus, kaip šią šaką vėl padaryti patrauklią mūsų šalies žemdirbiams.
Plačiau

2008-10-18, Nr. 120(2320)
* "Sveika mityba pagerino vaikų sveikatą"

Savo bendruomenės atžalas – moksleivius ir darželinukus – maitinti tik sveiku maistu! Tokią donkichotišką iniciatyvą jau antri metai sėkmingai tęsia Panevėžio r. Naujamiesčio seniūnija, vidurinė mokykla ir darželis.
Plačiau

2008-10-18, Nr. 120(2320)
* "Patikrintas ,,liaudiškas“ vaistas"

Lietuviai medų vartoja ne kaip maistą, o kaip vaistą. Dėl to bitininkai nusiminę. Tačiau rudens darganos primena, jog pigiau nusipirkti medaus negu eiti pas gydytoją, vėliau pas farmacininką. Mūsų seneliai medumi gindavosi nuo daugelio ligų, vartojų profilaktiškai. Nūnai ir mokslininkai savo laboratorijose eksperimentuodami su pelėmis patvirtino, jog bičių suneštas produktas yra tinkamas gydymui. „Bitutės ratuotos“ skaitytojo pageidavimu publikuojame patarimus, kaip ir nuo kokių ligų vartoti medų. Tačiau primename, jog prieš pradedant savigydą būtina pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.
Plačiau

2008-10-16, Nr. 119(2319)
* "Projektas baigėsi. Tegyvuoja projektas!"

Didžiulio žiūrovų susidomėjimo sulaukęs kaimiškas ,,realybės šou” bus rodomas ir ateinančiais metais, bet dar neaišku, per kurį TV kanalą
Plačiau

2008-10-16, Nr. 119(2319)
* "Susiveržti diržą“ - ne išeitis

Ekonomistų teigimu, praėjusieji metai žemdirbiams buvo iš tiesų neblogi: analizuojant pajamų ir išlaidų santykį, matyti, kad pelningumas sudarė apie 30 proc. Šiemet situacija pasikeitė. Augančios gamybos išlaidos, mažesnės derliaus supirkimo kainos labai sumenkino galimybę gauti panašų į pernykštį pelną. Žemės ūkiui, be abejo, įtakos turės ir pasaulį krečianti finansų krizė. Ar žemdirbiai stengiasi mažinti gamybos kaštus ir kokiais būdais tai daro, domisi „Ūkininko patarėjas“.
Plačiau

2008-10-16, Nr. 119(2319)
* "Jaunieji konkursų nugalėtojai darbo valandų neskaičiuoja"

Ketvirtus metus šalyje vykstantis konkursas „Inovatyvus jaunojo ūkininko ūkis 2008” tampa vis populiaresnis, skatina siekti šio vardo ne tik pačius konkurso dalyvius, bet ir jų kaimynus. Už rimtą požiūrį į savo verslą vystant ekologinę daržininkystę Daiva ir Arūnas Giedrikai iš Kiršonių kaimo (Biržų r.) šiemet tapo ne tik konkurso „Inovatyvus jaunojo ūkininko ūkis 2008” nugalėtojais Biržų rajone, bet pelnė ir „Pažangiausiojo specializuoto ūkio” nominaciją konkurse „Pažangiausias ekologinis ūkis”.
Plačiau

2008-10-14, Nr. 118(2318)
* "Neatsisakę runkelių - laimėjo"

– Daug kas šiemet atsisakė auginti cukrinius runkelius, o mes auginome 50 ha. Ir, atrodo, nesuklydome. Šiemet grūdų supirkimo kainos buvo dvigubai mažesnės negu pernai, tikimės, kad už cukrinius runkelius gausime daugiau pajamų, nes už toną žada mokėti po 138 Lt. Investicijos į šią žemės ūkio kultūrą labai didelės, vienam hektarui – daugiau kaip 3 tūkst. Lt. Įsigijome modernų kombainą „Holmer“ cukriniams runkeliams kasti. Tokių kombainų Lietuvoje dar tik keli, – sako Gruzdžių seniūnijoje ūkininkaujantis Petras Barista.
Plačiau

2008-10-14, Nr. 118(2318)
* "Kauno senamiestyje - ūkininkų turgelio triumfas"

Praėjusį šeštadienį po trijų dešimtmečių pertraukos Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos, Žemės ūkio rūmų, Kauno miesto savivaldybės bei Kaunui atstovaujančių Seimo narių Kazimiero Starkevičiaus ir Rimanto Dagio iniciatyva Kauno senamiestyje vėl atgijo ūkininkų turgelis. Aštuntą valandą ryto startavusi ir iki šešioliktos valandos turėjusi vykti prekyba baigėsi anksčiau. Mat pirmą kartą į turgų atvykę ir nežinantys, kokio pirkėjų aktyvumo galima tikėtis, ūkininkai rudens gėrybių atsivežė ne itin gausiai. Ir nors miestelėnų savo ruožtu į naująją prekyvietę taip pat susirinko ne per daugiausia, išsiilgę lietuviškos kokybiškos žemės ūkio produkcijos ir tiesioginio bendravimo su kaimo žmonėmis, miestiečiai prekystalius tiesiog šluote nušlavė.
Plačiau

2008-10-11, Nr. 117(2317)
* "Pirmojo šalyje gyvulių aukciono pirkėjui - kaubojiška kaklaskarė"

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA) kartu su „Panevėžio veislininkystės“ bendrove pirmąsyk šalyje surengė veislinių galvijų parodą-aukcioną. Renginys, praturtintas dviem tarptautiniais seminarais ir parodomuoju galvijų vertinimu, dvi dienas vyko Panevėžio r. Algirdiškių parodų centre.
Plačiau

2008-10-11, Nr. 117(2317)
* "Mažiau pesticidų - sveikesnė aplinka, bet... prastas derlius"

Europos Sąjungoje (ES) rengiamasi keisti augalų apsaugos produktų tiekimo į rinką tvarką, t.y. siekiama, kad nebūtų naudojami tam tikrų pavojingų medžiagų turintys pesticidai. Šiuos Briuselio ketinimus daugiau ar mažiau palaiko sveikatos ir aplinkos apsaugos specialistai, bet jiems įnirtingai priešinasi pesticidų gamintojai, o šiems dažniausiai pritaria ir žemdirbiai, įsitikinę, kad, sumažėjus augalų apsaugos produktų pasirinkimui, negalės užauginti aukštos kokybės konkurencingo derliaus. Kuri nuomonė nugalės svarstant ir derinant naujuosius pakeitimus, kol kas neaišku.
Plačiau

2008-10-09, Nr. 116(2316)
* "Darbas - ne vilkas, į mišką nepabėgs"

Brangiai apmokamos valstybės tarnautojo darbo valandos turėtų būti skirtos tik svarbiems reikalams tvarkyti, tačiau kai kurie Jurbarko savivaldybės administracijos darbuotojai atlieka darbus, visiškai nesusijusius su jų pareigybėmis. Keisčiausia, kad savivaldybės administracijos direktorius Jonas Bučinskas ne tik leidžia jiems tai daryti, bet ir skiria lėšų „saviveiklai“.
Plačiau

2008-10-09, Nr. 116(2316)
* "Moliūgų paradas"

Moliūgų puoselėtoja LŽŪU profesorė Honorata Danilčenko teigia, jog moliūgus įsimylėjo visos katedros darbuotojos, juolab kad maistui galima vartoti visas augalų dalis. Jie neįnoringi, auga bet kur, tačiau itin mėgsta saulėtą ir nuo vėjų apsaugotą vietą. Šeimos poreikiams juos galima auginti net ant komposto krūvos. Nauda bus dviguba: augalui reikės mažiau trąšų, kompostas, nuolat gavęs drėgmės, greičiau perpus. Pasak profesorės, moliūgai gerai auga po javų, bulvių, kopūstų, ankštinių augalų ir šalia kukurūzų.
Plačiau

2008-10-07, Nr. 115(2315)
* "Karves melžti jaunimui smagu"

Tarptautinės parodos „AgroBalt 2008“ metu gyvulininkystės paviljone vyko parodomosios melžimo varžytuvės. Jas surengė „Ūkininko patarėjas“ ir Lietuvos veterinarijos akademijos Melžimo mokymo centras, kvalifikuotą paramą suteikė valstybės įmonė „Gyvulių produktyvumo kontrolė“. Ūkininkaitės - studentės ir moksleivės - demonstravo, kaip teisingai, tvarkingai ir greitai pamelžti karvę.
Plačiau

2008-10-07, Nr. 115(2315)
* "Derliaus šventė dvelkė artėjančiu Helovinu"

Skrandžio moliūgu neužkiši, nors šis išpūstgalvis – bene didžiausius vaisius Lietuvoje vedanti daržovė. Tai tam tikras derlingumo simbolis. Galbūt todėl Kretingoje vykusioje derliaus šventėje šiam augalui skirtas ypatingas dėmesys – moliūgais puošėsi seniūnijų kiemeliai, dailininkai iš jų skaptavo kaukes ir kitus meniškus dirbinius, vyko „moliūgais“ apsirengusių galiūnų imtynės, garbingi šventės lankytojai buvo vaišinami moliūgų trauktine, galėjai paragauti moliūgų košės, išrinktas didžiausias rajone išaugintas moliūgas... Šį kartą moliūgas suteikė daug galimybių žmonių fantazijai pasireikšti.
Plačiau

2008-10-07, Nr. 115(2315)
* "Dzūkų turtai 2008” paneigė garsųjį posakį apie dzūkų mergas

Ankstų praėjusio šeštadienio rytą Alytaus sporto rūmuose ir šalia jų prasidėjo neregėti statybos darbai. Į Dzūkijos sostinę, į tradicinę derliaus šventę ,,Dzūkų turtai 2008“, suvažiavo ūkininkai, tautodailininkai iš kitų apskrities savivaldybių, atvyko svečių ir iš tolėliau. Vieni kūrė meniškus kiemelius, kiti savose prekyvietėse gražiai dėliojo tai, ką atvežė parduoti.
Plačiau

2008-10-04, Nr. 114(2314)
* "Naujas parodos ,,AgroBalt“ etapas:tarp Vakarų ir Rytų"

„Tai istorinis įvykis.“ Taip tarptautinę specializuotą žemės ūkio ir maisto sektoriaus parodą „AgroBalt 2008” pavadino Lietuvos žemės ūkio universiteto rektorius Romualdas Deltuvas. Ši paroda tapo ne tik Senojo žemyno, bet ir Azijos šalių traukos centru. Šiemet jau 17-ąjį kartą Lietuvoje rengiamoje parodoje dalyvavo 112 stambių ir daugiau nei 250 smulkių įmonių. Atvyko 12 oficialių delegacijų iš Latvijos, Estijos, Vokietijos, Rusijos, Ukrainos, Vengrijos, Baltarusijos, Kirgizijos ir kitų šalių. Aikštėje prie LŽŪU ketvirtųjų rūmų vos sutilpo prabangūs automobiliai, paženklinti žaliais diplomatinio korpuso numeriais.
Plačiau

2008-10-04, Nr. 114(2314)
* "Pavojaus varpai - Lietuvos pušynams"

Kenksmingas organizmas, sukeliantis spygliuočių medžių džiūvimą ir žūtį, siaučia Portugalijoje. Jau visas dešimtmetis šalyje atkakliai mėginama sunaikinti kenkėjų pažeistus židinius, tačiau visos priemonės – be rezultatų. Pavojaus akivaizdoje atsidūrė ir Lietuvos miškai.
Plačiau

2008-10-04, Nr. 114(2314)
* "Veislinės telyčios - paklausi, bet kol kas deficitinė prekė"

Įprasta manyti, jog labiau apsimoka parduoti pienu penimą veršelį, nei paaugintą galviją. Tačiau Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės r. veislininkystės inspektorė Violeta Bružinskienė teigia, kad taip galvoja tie, kas visai neskaičiuoja. Pasak specialistės, užauginus ir pardavus pieninių galvijų veislės 450-600 kg veršingą telyčią galima gauti apie 3-4 tūkst. Lt. Ir nors veislinės telyčios labai paklausios, bet į užsienį masiškai išvežamos mažos telyčaitės. O parduodami mažą veršelį, ūkininkai praranda galimybę uždirbti trigubai daugiau.
Plačiau

2008-10-02, Nr. 113(2313)
* "Sumokėjo pinigus už orą"

UAB „Garliavos agrotechnika“ skelbia, kad ji jau devyneri metai sėkmingai žemdirbiams teikia plataus spektro paslaugas, prekiauja nauja ir naudota žemės ūkio technika.
Plačiau

2008-10-02, Nr. 113(2313)
* "Miškai miestų pašonėse tampa sąvartynais"

Šiukšlėmis užversti miškai aplink Klaipėdą – Šernų girininkijos darbuotojų galvos skausmas. „Plastmasiniai alaus „bambaliai“, popieriai, obuoliai, sudegintų automobilių dalys, betrūksta tik tankų”, - atsidūsta Kretingos miškų urėdijai priklausančios girininkijos vadovas Stanislovas Mažeika. Jis įsitikinęs, jog visoje Lietuvoje įsišaknijusią problemą išspręsti galima ne vaikščiojant su maišu paskui šiukšlintojus, o imantis radikalių aplinkos saugojimo priemonių. Mat gamtos teršėjams nebaisios net tūkstantinės baudos, ką ten kalbėti apie skaitomus moralus...
Plačiau

2008-10-02, Nr. 113(2313)
* "Gyvenimas ant fekalijų duobės"

Žemaičių Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas piktinasi vadinamojo „karininkų” namo gyventojomis, neva jos yra apsileidusios – jokio gėlių darželio prie savo penkiaaukščio nepasodina... Bet moterys prieštarauja: „Kam tos gėlės, jei jų kvapo čia niekaip neužuostume?” Mat 45 butų namo rūsiai jau seniai apsemti išmatomis, o pro išdaužytus rūsių langelius į lauką sklinda baisi smarvė...
Plačiau

2008-09-30, Nr. 112(2312)
* "Neišmoktos Petro Stolypino pamokos"

Praėjusį penktadienį Kėdainių daugiakultūriame centre vyko tarptautinė konferencija „Neišmoktos P. Stolypino pamokos“. Ją surengė Kėdainių krašto muziejus ir rusų kultūros klubas „Susitikimai“. Į konferenciją atvyko istorikai, pedagogai iš Maskvos, Kaliningrado srities, Vilniaus, Klaipėdos, Marijampolės.
Plačiau

2008-09-30, Nr. 112(2312)
* "Mirštančiam ligoniui gydytojas"

Irena Jocienė vos galėjo tvardyti savo skausmą, pasakodama apie vyro Vaclovo paskutines gyvenimo dienas. Moteris labai jaudinosi, nes ji niekaip negali rasti atsakymų į klausimus, kodėl medikai sunkiai sergančio, dūstančio vyro nepaguldė į ligoninę tą pačią dieną, kai jie kreipėsi pagalbos? Kaip galėjo gydytojas sunkiai kvėpuojančiam žmogui, užuot jam skyręs rentgeno tyrimą, pasakyti, kad jam reikia numesti svorį, tada jis nebedusiąs...
Plačiau

2008-09-30, Nr. 112(2312)
* "Vokietijoje "zuikiams” gėda"

Rugsėjo 22 d. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) ir Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vadovai lankėsi Vokietijos Žemutinės Saksonijos žemėje ir susitiko su to krašto giminingų institucijų vadovais. Apie Vokietijos bei Lietuvos ūkininkų visuomeniškumą, žemdirbių gyvenimo panašumus ir skirtumus su LŪS pirmininku Jonu TALMANTU kalbasi „Ūkininko patarėjo” korespondentė Vanda VASILIAUSKAITĖ.
Plačiau

2008-09-27, Nr. 111(2311)
* "Gandrai ir sveikata - brangiau už pinigus"

Nors mokslininkai tebesiginčija dėl elektroninių bangų ir jų neigiamos įtakos žmogaus sveikatai, Vilkaviškio rajono Matlaukio kaimo žmonės nenorėtų, kad jų kaime ant vandens bokšto stovėtų mobiliojo ryšio antena. Rimtam pokalbiui jie pasikvietė atsakingų tarnybų atstovus ir tarė griežtą „ne” mobiliojo ryšio bazinės stoties ant vandens bokšto, iš kurio imamas vanduo gyventojų maistui, statybai.
Plačiau

2008-09-27, Nr. 111(2311)
* "Tėvo Stanislovo testamentas pasivijo po trejų metų"

Dabar, kalbėdami apie sielos, proto, jausmų gydytoją, ganytoją, architektą ir kunigą vienuolį Tėvą Stanislovą, jau įrėminame jo atminimą tarp dviejų datų – 1918 m. rugsėjo 29-osios ir 2005 m. birželio 23-osios. Tarp jų telpa ilgas, prasmingas, gerais darbais nusėtas gyvenimas. Šiemet rugsėjo 29–ąją jam būtų sukakę 90. Tie, kam brangus Tėvo Stanislovo atminimas, atvažiuos į jo mylėtą Paberžę, parymos bažnyčios šventoriuje, kur amžinam poilsiui jis atgulė. Kokia Paberžė be Tėvelio šiandien? Ar ji išliko traukos namai tiems, kas ten ieškojo ir rado dvasinę ramybę, išsigydė sielą, pakilo gyvenimui? Kodėl tik po trejų metų atverstas Tėvo Stanislovo testamentas?
Plačiau

2008-09-25, Nr. 110(2310)
* "Ar išmokos už pieną užkiš didėjančią prarają?"

Šalies Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (ŽŪIKVC) prognozuoja, jog dėl mažėjančių kainų ir didėjančių pieno gamybos kaštų gali sumažėti žaliavinio pieno gamyba. Per metus iš rinkos pasitraukia keliolika tūkstančių smulkių pieno ūkių savininkų. Apie nuostolingą pieno verslą, ketinimus atsisakyti žemės ūkio gamybos kalba stambieji ūkininkai, investavę į ūkių plėtrą nemažai savo ir Europos Sąjungos paramos lėšų.
Plačiau

2008-09-22, Nr. 109(2309)
* "Vaiduoklis gąsdina net buvusį jo šeimininką"

Viename Žemaitijos rajone maždaug per penketą kilometrų viena nuo kitos stovi dvi nepalyginamos išvaizdos sodybos. Skirtingu laiku jos priklausė tai pačiai šeimai. Šiandien viena tų sodybų, nors ir turi savininką, yra visiškai apleista, užžėlė žole bei šabakštynais. Ankstesni jos šeimininkai ne savo noru išsikėlė į kitą, mūsų paminėtą sodybą už kelių kilometrų. Pastaroji traukia praeivių akį įspūdingo grožio kiemo įrenginiais, gėlynais ir architektūriniais sprendimais. Žmonės kalba, kad kažkada, gal prieš dešimtmetį, anoje, dabar apleistoje sodyboje taip pat buvo malonu akis paganyti, nes čia šeimininkavo darbštus ir sumanus ūkininkas...
Plačiau

2008-09-22, Nr. 109(2309)
* "Ryliškiuose - grybavimo varžytuvės ir dzūkiškos vaišės"

Penktadienį į Ryliškius (Raitininkų sen.) draugėn aistringiausius seniūnijos grybautojus ir daug svečių jau ketvirtą kartą sukvietė tradicinė pramogų diena ,,Oi, gardūs gardūs dzūkų grybai“. Svarbiausioji šios šventės dalis – grybavimo varžytuvės.
Plačiau

2008-09-20, Nr. 108(2308)
* "Paroda „Sprendimų ratas 2008“ - sėkminga medžioklė"

- Per dieną nušaudavau po keturis zuikius, - juokavo Vėžionių (Prienų r.) žemės ūkio bendrovės vadovas ir verslininkas Almantas Antanavičius, vėliau pridūręs, jog tai buvę sėkmingi verslo kontraktai. Jo nuomone, medžiotojai nuo seno garsėja žaibiška orientacija, ryžtingomis idėjomis ir pamatuotais sprendimais. Todėl žemės ir miškų ūkio parodoje „Sprendimų ratas 2008“ pristatęs Lietuvoje dar nematytą vidutiniam ūkiui skirtą pieno perdirbimo įmonės įrangą, verslininkas A. Antanavičius sulaukė nemažai jos pirkėjų. Medžioklei neabejingi beveik visi stambūs ūkininkai, žinomi verslininkai, mokslininkai, politikai. „Kitu kampu“ pasižiūrėti į žemės ir miškų ūkį, pasak ūkininko ir verslininko A. Antanavičiaus, neabejotina sėkmė. Vėliau tą pripažino ir kiti parodos dalyviai. Parodoje buvo pristatyta miškų ir komunalinio ūkio technika, medžioklės ūkis, aplinkosaugos, vandentvarkos ir šilumos ūkio įranga, aplinkos tvarkymas, kaimo verslai, dekoratyvieji paukščiai, miškų ūkio mokslas ir konsultacinės paslaugos, leidiniai miškų ir komunaliniam ūkiui.
Plačiau

2008-09-20, Nr. 108(2308)
* "Nevienadienės investicijos - nauji ekonominiai impulsai"

Praėjusiais metais Lietuvos žemės ūkio visuomenė dalyvavo dviejuose tarptautiniuose renginiuose, vykusiuose Kaune. Tai Pasaulio artojų varžybos ir specializuota žemės ūkio ir maisto sektoriaus paroda „AgroBalt”. Spalio pirmąjį savaitgalį Kaunas vėl kviečia į „AgroBalt 2008” parodą. Šiemet ji tampa nacionalinė, Lietuvai įsigijus išskirtinę teisę – nusipirkus iš Vokietijos bendrovės parodos ženklą. Apie šių metų „AgroBalt” parodą, jos naujoves ir perspektyvas žemės ūkio ministrę Kazimierą PRUNSKIENĘ kalbina „ŪP” korespondentė Aldona SVIRBUTAVIČIŪTĖ.
Plačiau

2008-09-20, Nr. 108(2308)
* "Įdomiausi eksponatai - medžioklės trofėjai"

Pirmą kartą Lietuvos žemės ūkio universitete (LŽŪU) surengtoje naujoje parodoje „Sprendimų ratas 2008“ pristatyta ir medžioklė. Šia tema ekspoziciją parengė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD), vienijanti per 30 tūkst. narių.
Plačiau

2008-09-18, Nr. 107(2307)
* "Dėl dviejų arų sustabdyta šimtatūkstantinė išmoka"

Nemažai triūso į rengtus ekologinio ūkininkavimo bei ūkininkavimo vietovėse su kliūtimis projektus įdėję Telšių r. Gečių kaimo ūkininkai Palmira ir Jonas Šilingiai, kaip ir dar apie šimtas kitų pareiškėjų Lietuvoje, kol kas negavo ir artimiausiu metu negaus išmokų, kurių tikėjosi. Priežastis – nedidelės, tačiau pro Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) kontrolės sistemą neprasprūdusios klaidos. Štai telšiškiams „koją pakišo“ vos dviejų arų plotelio trūkumas. Ilgą laiką kankinęsi nežinioje dėl išmokų likimo, ūkininkai artimiausiu metu turėtų sulaukti, o kai kas galbūt jau ir sulaukė pranešimų apie tai, kokius papildomus dokumentus į NMA reikia pristatyti. Atsakingi darbuotojai tvirtina, kad išmokos, nors ir pavėluotai, ūkininkams bus išmokėtos.
Plačiau

2008-09-18, Nr. 107(2307)
* "Krituoliai obuoliai pigūs, bet sodininkų kišenes papildo"

Bendrasis sodų ir uogynų plotas šalyje užima apie 42,5 tūkst. ha. Iš jų versliniams obelų sodams tenka daugiau kaip 4070 ha. Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentės Vitalijos Kuliešienės teigimu, kol kas dera ne visi versliniai obelų sodai, derlius šiemet sudarys apie 10 tūkst. t desertinių ir 5 tūkst. t krituolių obuolių. Tačiau jau prieš mėnesį sodininkai sukruto: krituolių obuolių perdirbimo įmonės arba neperka, arba moka tik varganus centus.
Plačiau

2008-09-16, Nr. 106(2306)
* "Virmantas Velikonis: gyvenimo įdubas ištiesina laikas"

Virmanto Velikonio kaip tvirto ąžuolo šaknys, kamienas ir plačiašakė laja – Lietuvos kaime. Nuo pat vaikystės iki šių dienų. Gyvenimo kelią, kuriame buvo daug įdubų ir pakilimų, ištiesino laikas. Kas žino, kaip būtų susiklostęs jo likimas pasirinkus skalsesnę duonos riekę, kai baigiant Lietuvos žemės ūkio akademiją jam pasiūlė tapti „Liaudies ūkio“ žurnalo redaktoriaus pavaduotoju. Tada jis atsisakė, patikinęs, kad neišdrįs redaguoti Petro Vasinausko straipsnių. Jauną žmogų viliojo kaimo horizontai. Jis norėjo grįžti ten, iš kur atėjo. Kokie gyvenimo blyksniai šiandien jaudina patyrusį agronomą, ilgametį ūkio vadovą, trijų kadencijų Seimo narį, kūrybingą asmenybę Virmantą Velikonį?
Plačiau

2008-09-16, Nr. 106(2306)
* "Kontrastingas Kinijos žemės ūkis"

Pasaulyje dabar daug kalbama apie sparčiai augančią Kinijos ekonomiką, ne išimtis ir šios plačios šalies žemės ūkis, į kurį ateina tarptautinių kompanijų kapitalas. Nors pirmasis kinų ūkių uždavinys yra sočiai pamaitinti savo daugiau kaip milijardą gyventojų, tačiau, matant šios senos Rytų tautos ryžtą ir darbštumą, netolimoje ateityje nenustebkime vis daugiau kiniškų žemės ūkio produktų išvydę savo parduotuvių lentynose. Jau dabar Europos Sąjungos žemės ūkio produktų prekybos su Kinija balansas yra neigiamas, t.y. daugiau kiniškų produktų įsivežama negu pagamintųjų Europoje išvežama į Rytus.
Plačiau

2008-09-13, Nr. 105(2305)
* "Kova dėl žemės: jaunieji ūkininkai prieš Augustinų dvaro šeimininką"

„Ūkininko patarėjas” gavo laišką, kuriame grupė jaunųjų ūkininkų teigia norį Kavarsko seniūnijoje (Anykščių r.) pirkti valstybinės žemės, tačiau matininkai numatytus darbus sustabdė. Jie vadovavosi Seimo kontrolieriaus Augustino Normanto rekomendacija, nes į jį kreipėsi Ukmergės r. Radiškių kaimo Augustinų dvaro šeimininkas Vidaras Bjerkelandas. Seimo kontrolierius pažymą dėl V.Bjerkelando skundo prieš Utenos apskrities viršininko administraciją adresavo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Kur link pasisuks ginčas? Jauniesiems Lietuvos ūkininkams ar Norvegijos piliečiui, valdančiam ūkį mūsų šalyje, atiteks pirmenybė pirkti valstybės žemę?
Plačiau

2008-09-13, Nr. 105(2305)
* "Įsiklausyti į gamtą"

– Bitininkauju kaip mūsų senoliai, – sako Prienų miškų urėdo pavaduotojas Juozas Petkevičius. Miškininko nuomone, būtent ekstensyvus ūkininkavimo būdas gali sulaikyti irstančią gamtos harmoniją. Šių metų rugsėjo šeštąją su kolegomis netoli Šilavoto jis stebėjo į miško proskyną įskrendančius devynis bičių spiečius. Kas paskatino tokiu metu bites „emigruoti“? J. Petkevičiaus kaimynas – Sarginės kaime bitininkaujantis poetas Gintautas Dabrišius – irgi bičiuliams skundėsi praėjusią vasarą pasikeitusiu bičių elgesiu. Bičiuliai įtaria, jog bitėms įtakos galėjo turėti ūkininkų naudojamos cheminės augalų apsaugos priemonės, taip pat neseniai šalia Šilavoto pastatytos kelios mobiliojo ryšio antenos.
Plačiau

2008-09-13, Nr. 105(2305)
* "Ūkininkai neturi teisės bankrutuoti?"

Baigėsi vasaros darbymetis, netruks prabėgti ir rudens sėja, tačiau darbų pabaigtuvės žemdirbiams didelio palengvėjimo turbūt neatneš. Artėja grėsmingoji spalio 1 d. – terminas, iki kurio ūkininkai, iš agroverslo firmų kreditan paėmę trąšų, pesticidų, sėklų, kuro ir kitų prekių, turės už viską atsiskaityti. Įprasta, kad šios gėrybės mainomos į derlių, t.y. grūdus. Šiemet, kaip nė vienais ankstesniais metais, pabrango trąšos, didėjo ir kitos augalininkystės išlaidos. Deja, lauktos grūdų supirkimo kainos (tikėta, kad ji nebus mažesnė už pernykštę) ūkininkai negauna. Todėl šį šeštadienį „Ūkininko patarėjas“ svarsto, ar šiemet, padidėjus augalininkystės išlaidoms ir sumažėjus grūdų supirkimo kainai, ūkininkai sugebės laiku atsiskaityti su kreditoriais?
Plačiau

2008-09-11, Nr. 104(2304)
* "Jonas Balžekas: „Iš bičių mokiausi kantrybės”

Aukštas, lieknas ir tikrai aštuoniasdešimt trejų metų naštos neprislėgtas Jonas Balžekas savo gimtuosiuose namuose pasitinka neįprastai: pamatau dviračiu atvažiuojantį ilgo kiemo taku. Čia, Ukmergės rajono Nuotekų kaime, jis praleidžia savo didžiąsias atostogas, trunkančias nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Ne bimbinėja iš kampo į kampą, o gano savo ratuotas aveles – aštuoniasdešimt bičių šeimų. Visas jo gyvenimas ir darbas buvo pašvęstas bitėms. Kaip ir dabar. Kitąmet Jonas ketina švęsti ir paminėti savo bitininkavimo... septyniasdešimtmetį!
Plačiau

2008-09-11, Nr. 104(2304)
* "Cukrinių runkelių sektoriuje kaista aistros"

Šiemet cukrinius runkelius augino perpus mažiau žemdirbių nei pernai. Daugelis pasitraukė teigdami, kad perdirbėjų siūloma kaina per maža, tad saldžiųjų šaknų auginti neapsimoka. Žemdirbiai tikėjosi kur kas daugiau uždirbti už grūdus, džiaugėsi puikiu jų derliumi, tačiau supirkėjai tepasiūlė tik pusę pernykštės kainos. Tie, kas šiemet sėjo cukrinius runkelius, trina rankomis, kad apšovė grūdininkus ir, ko gero, uždirbs daugiau. Tačiau šiame sektoriuje situacija nėra paprasta. Vienoje cukrinių runkelių perdirbimo įmonėje pasikeitė savininkai, kitoje – vadovas, ne mažiau pasikeitimų įvyko ir cukrinių runkelių augintojų kooperatyvuose. Cukraus fabrikai, kad galėtų įvykdyti kvotą, tarpusavyje priversti konkuruoti dėl žaliavos tiekėjų, o žemdirbiai derasi, kad už cukrinius runkelius būtų mokama daugiau ir visiems vienodai.
Plačiau

2008-09-11, Nr. 104(2304)
* "Kaimiškiems“ produktams - daugiau erdvės rinkoje"

Natūralių, „kaimiškų“ maisto produktų poreikis rinkoje nuolat didėja. „Atsikandę“ prekybos centrų siūlomos užsieninės bei didžiųjų gamintojų teikiamos produkcijos bei pastarajai ėmus sparčiai brangti, miestiečiai vėl dažniau ėmė žvalgytis į turgų. Ūkininkai savo ruožtu taip pat vis labiau domisi ekologine žemdirbyste, žemės ūkio produkcijos perdirbimu bei galimybėmis ją realizuoti be tarpininkų. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) parengė specialiuosius higienos reikalavimus gamintojams ir prekiautojams mažais pieno, žuvų, paukščių ir sumedžiotų žvėrių kiekiais. Pakomentuoti, kiek šie reikalavimai palankūs smulkiojo verslo vystymuisi, „Ūkininko patarėjas“ paprašė VMVT direktorių, Lietuvos Respublikos vyriausiąjį valstybinį veterinarijos inspektorių Kazimierą LUKAUSKĄ.
Plačiau

2008-09-09, Nr. 103(2303)
* "Pažangiems ūkininkams - policijos areštinė sostinėje"

Sekmadienį sostinės dienų baigiamieji akordai vidurdienį smogė atviro kaimo idėją propaguojantiems ūkininkams iš Varėnos ir Biržų. Tradicinių ir pelėsinių sūrių gamintojas Valdas Kavaliauskas ir ekologinių daržovių augintojas Arūnas Giedrikas 13.15 val. buvo sulaikyti ir nugabenti į sostinės trečiąjį policijos komisariatą. Apstulbę šių kaimo gamintojų produkcijos nuolatiniai pirkėjai negalėjo patikėti tuo, ką mato. Vyrai buvo grubiai įstumti į atskirus policijos automobilius, nepaaiškinus, kuo jie nusikalto. Ūkininkai areštinėje praleido tris valandas.
Plačiau

2008-09-09, Nr. 103(2303)
* "Iš didelio derliaus - katino ašaros"

Šiemet Raseinių r. žemdirbiai augino daugiau kaip 38 tūkst. ha grūdinių kultūrų ir rapsų. Kaimo reikalų skyriaus vedėjo Arvydo Žukausko teigimu, rajone nupjauta daugiau kaip 85 proc. javų. „Nors šiuometis derlius ir didelis, bet ūkininkų tai nedžiugina, nes grūdų supirkimo kaina kasdien vis mažėja, - sakė A. Žukauskas. - Todėl daugelis žemdirbių grūdus pila į sandėlius.“
Plačiau

2008-09-09, Nr. 103(2303)
* "Karas dėl grūdų tęsiasi"

„Ūkininko patarėjo” Nr. 102 rašinyje „Karas dėl grūdų prasideda” rašyta apie praėjusią savaitę vykusį šalies žemdirbių lyderių ir grūdų augintojų susitikimą su Žemės ūkio ministerijos vadovais ir atsakingais darbuotojais. Mintimis apie susidariusią situaciją grūdų rinkoje ir tai, kas liko už ministerijos durų, su „Ūkininko patarėjo” skaitytojais dalijasi Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas TALMANTAS.
Plačiau

2008-09-06, Nr. 102(2302)
* "Krizę nujaučia ir galvijų bei arklių augintojai"

Į Juozo Bekampio ūkį Kūlokų kaime (Marijampolės sav.) pasigrožėti įvairių veislių mėsiniais galvijais ir įspūdingais Lietuvos sunkiųjų veislės arkliais dažnai atvyksta svečiai iš užsienio šalių, patirties pasisemti užsuka Lietuvos galvijų ir arklių augintojai. Ūkininkas J. Bekampis – Lietuvos sunkiųjų arklių veislės asociacijos prezidentas, ilgą laiką buvo Lietuvos mėsinių galvijų gerintojų asociacijos tarybos narys, ne vienerius metus vadovavo Marijampolės r. ūkininkų sąjungai. Už žemės ūkio vystymą Juozas apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu. Pastaruoju metu ūkininkas nuogąstauja, kad šių dienų tendencijos verčia manyti, jog ne viena žemės ūkio šaka Lietuvoje krypsta rimtos krizės link.
Plačiau

2008-09-06, Nr. 102(2302)
* "Šiukšlių verslas itališkai"

Užuot įprastai dzūkiškai pasišnekučiavę apie šiųmetį grybų derlių, Lazdijų r. Seirijų, Metelių miestelių ir aplinkinių kaimų gyventojai pastaruoju metu susitikę kaimyną gūžčioja pečiais ir visų pirma skuba aptarti dėl šiukšlių išvežimo kilusį chaosą. Be abejo, savo nuostaba dėl komunalininkų elgesio žmonės dalijasi ir su „Ūkininko patarėju“. Mat vieniems gyventojams mokestis už šiukšlių išvežimą padidėjo kelis kartus, kitiems iki šiol neatvežti konteineriai, bet atsiųstos sąskaitos apmokėti už nesuteiktą paslaugą, o kartu įteiktas ir įspėjimas, kad laiku neapmokėjus bus skaičiuojami delspinigiai. Bene labiausiai žmones stebina raginimas susimokėti už šiukšles ir… Anapilin iškeliavusiems kaimynams.
Plačiau

2008-09-06, Nr. 102(2302)
* "Karas dėl grūdų prasideda"

Ūkininkų kantrybė trūko, kai Lietuvą pasiekė žinia, jog Europos Komisija artimiausiu metu neketina svarstyti klausimo dėl muitų grūdams iš trečiųjų šalių atstatymo. Kodėl EK posėdyje tik viena Lenkija reikalavo vėl įvesti muitus? Kodėl Lietuva nepalaikė kaimynų? Kodėl ministerijos vadovai negina Lietuvos žemdirbių interesų? Tai panūdo išsiaiškinti ūkininkai, delegavę savo atstovus sužinoti atsakymų iš atsakingų Žemės ūkio ministerijos darbuotojų. Grūdų augintojų ir ūkininkų lyderių susitikimas su Žemės ūkio ministerijos vadovais vos nepasibaigė... konfliktu.
Plačiau

2008-09-04, Nr. 101(2301)
* "Komunalininkai kaimiečius skandina šiukšlėse"

Dėl Raseinių miesto sąvartyne klestinčios netvarkos Andriušaičių ir Kalniškių kaimų žmonėms gyvenimas tapo nenusakomai liūdnas: iš greta esančio sąvartyno vėjas į jų pievas ir pasėlius prineša krūvas plastikinių maišelių, popierių ir kitų šiukšlių. Dėl to jiems ne tik sunku nupjauti pievas, bet ir pavojinga ganyti galvijus, nes priėdusios plastiko karvės gali nugaišti.
Plačiau

2008-09-04, Nr. 101(2301)
* "Bulvių perdirbimo pramonės viražai"

Šiemet neblogo derliaus sulaukusiems šalies bulvių augintojams nerimą kelia permainos jų perdirbimo pramonėje: „Kraft Foods“ bendrovė parduoda savo sūrių užkandžių verslą. Kol sandoris galutinai nepatvirtintas, neaišku, ar naujieji savininkai Kaune esančio bulvių traškučių fabriko neuždarys.
Plačiau

2008-09-04, Nr. 101(2301)
* "Pieno sektoriuje - dar vienas minusas"

Nors vyko ne viena protesto akcija ir reikalauta kelti pieno supirkimo kainas, kai kurie pieno perdirbėjai nuo rugsėjo ketina jas dar sumažinti. Šiuo metu vyksta perdirbėjų ir žemdirbių atstovų derybos. Kiekviena pusė stengiasi apginti savus interesus. Tačiau, pasak Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininko Jono Vilionio, rasti kompromiso kol kas nesiseka.
Plačiau

2008-09-02, Nr. 100(2300)
* "Rugsėjo 1-oji LŽŪU pažymėjo darbymečio pradžią"

Prie centrinių Lietuvos žemės ūkio universiteto rūmų Rugsėjo 1-ąją nuskambėjęs „Gaudeamus igitur“ universiteto bendruome- nę – profesūrą, dėstytojus, aukštesniuosiuose kursuose besimokančius studentus ir pirmakursius, sukvietė naujųjų mokslo metų bei naujo darbymečio pradžiai.
Plačiau

2008-09-02, Nr. 100(2300)
* "Krekenaviškiai - ne indėnai"

Panevėžio r. taryba, atsižvelgdama į gyventojų nuomonę ir 640 protesto parašus, priėmė, ko gero, visoje Europoje precedento neturintį sprendimą kreiptis į Vyriausybę ir Seimą, siūlant panaikinti Krekenavos regioninio parko statusą. Žmonių kantrybės taurę perpildė į viešumą išplaukę faktai, rodantys, iki kokio absurdo prieita, 1992 m. rugsėjį priėmus LR Aukščiausios Tarybos nutarimą įsteigti šalyje 30 valstybės saugomų parkų. Nepadėjo nei svečio iš Valstybinių saugomų teritorijų tarnybos Vidmanto Bezaro graudenimai, kad Krekenavos parkui jau skirta 3,5 mln. Lt lankytojų centrui steigti ir 1,5 mln. Lt infrastruktūrai. Žmonės spjovė į per vėlai atplūdusius milijonus ir valdininko siūlymą ieškoti kompromiso, galbūt peržiūrėti parko ribas, sakydami, jog per 16 metų pavargo nuo biurokratų primestų idiotiškų draudimų ir apribojimų, kurie trukdo gyventi ir paprastam žmogui neatneša jokios naudos.
Plačiau

2008-09-02, Nr. 100(2300)
* "Pirmininkė Jovita Lubienė didžiuojasi savo bendruomene"

Penktus metus gyvuojanti Raudėnų bendruomenė (Šiaulių r.) parengė ir įgyvendino septynis projektus. Veikli šios bendruomenės pirmininkė Jovita Lubienė sako, kad bendruomenės misija – burti žmones bendram darbui, ugdyti bendruomeniškumo jausmą. Ir tai jiems daryti gerai sekasi.
Plačiau

2008-08-30, Nr. 99(2299)
* "Perspektyvūs tik modernūs daržininkystės ūkiai"

Lietuvos verslinės daržininkystės ūkiai po daugelio metų pastangų ir darbo, šimtų tūkstančių investicijų dabar jau gali pasigirti ne prastesniais laukais ir derliais negu jų kolegos (ir konkurentai) iš Vakarų Europos. Tam prireikė atsikratyti senų stereotipų ir drąsiai pereiti prie šiuolaikinių technologijų: auginti naujas veisles, tręšti geriausiomis trąšomis, nuo ligų, kenkėjų ir piktžolių naudoti efektyviausius augalų apsaugos produktus, pastatyti modernias daržovių saugyklas ir t.t. Šiemet geriausių daržovių derlių sulauks ūkiai, kuriuose įrengtos laistymo sistemos.
Plačiau

2008-08-30, Nr. 99(2299)
* "Trąšų kainų kreivės kyla aukštyn"

Nors nuo trąšų kainų tiesiogiai priklauso grūdų auginimo savikaina, tačiau rinkoje, deja, šių kainų proporcijos ėmė keistis ne augintojų naudai. Padėtis tuo sudėtingesnė, kuo trąšos brangesnės, o grūdai pigesni. Deja, trąšų gamintojai ir pardavėjai neprognozuoja, kad artimiausiu laiku jos pigs – tai situacijos pasaulio rinkoje pasekmė.
Plačiau

2008-08-28, Nr. 97(2297)
* "Sprendimų ratas“ - naujos galimybės agroverslui"

Šalies žemdirbiai ir visuomenė jau buvo įpratusi prie dviejų kasmečių žemės ir miškų ūkio parodų, rengiamų Lietuvos žemės ūkio universitete pavasarį pavadinimu „Ką pasėsi...“ ir rudenį – „Lietuvos agropanorama...“. Šiemet rudeninė žemės ir miškų ūkio paroda „Lietuvos agropanorama“ transformuota į kitokio pobūdžio parodą - „Sprendimų ratas 2008“, kuris pajudės rugsėjo 18-ąją ir suksis tris dienas - iki rugsėjo 20 dienos.
Plačiau

2008-08-28, Nr. 97(2297)
* "XIX amžiuje - bulvių maištai, XXI amžiuje - biotechnologijų riaušės"

Pasipriešinimą genetiškai modifikuotiems organizmams sukelia ne rūpestis žmonių sveikata ar gamtos švara, bet chemines augalų apsaugos priemones gaminančių koncernų ir biotechnologijų kompanijų konkurencija.
Plačiau

2008-08-26, Nr. 96(2296)
* "Melžėjų varžytuvės - iššūkis pesimizmui"

Raseinių r. Girkalnio sen. ūkininkų Danutės ir Vidmanto Anusevičių pieno ūkyje penktadienį vyko jau aštuntosios rajono melžėjų varžytuvės. Čia savo meistriškumą demonstravo penkios melžėjos ir du melžėjai. Geriausios Raseinių r. melžėjos laurai atiteko Onai Gustienei.
Plačiau

2008-08-26, Nr. 96(2296)
* "Ekologinis ūkininkavimas surišair atriša rankas"

Ekologiškai ūkininkaujantys Molėtų rajono ūkininkai, prieš penkerius metus susibūrę į bendruomenę „Gojelis“, šiemet, rugpjūčio 22 d., jau penkti metai iš eilės, rinkosi į seminarą-popietę, kurioje svarstyti patys įvairiausi ekologijos klausimai.
Plačiau

2008-08-23, Nr. 96(2296)
* "Kiaulininkystės perspektyvos išspaudžia ironišką šypsnį"

Mūsų šalies gyventojai vis aktyviau stoja į kovą prieš svetimšalių „kiauliškąją“ invaziją. Tačiau nesuvaldomas daniškų kiaulidžių plėtimosi bumas, kur jau dabar užauginama milijonai kiaulių, – tai ne tik rimtas pavojus mūsų aplinkai, bet ir vietos kiaulių augintojams. Daugelį metų kiaulininkyste užsiimantys Lietuvos ūkininkai jau traukiasi iš šios šakos ir tikina, kad yra nepajėgūs konkuruoti su užsienio pinigais, kurių dėka kiaulių auginimas pereina į vieno svetimšalio monopolisto rankas. Ūkininkas Vytautas Žarnauskas (Marijampolės sav.), garsėjęs kaip vieno didžiausių ir moderniausių kiaulių kompleksų savininkas, 20 metų užsiėmęs kiaulininkyste, šiemet iš šio verslo pasitraukė. Jo nuomone, jei šalies vadovai ir toliau tik atlaidžiai stebės, kaip palaipsniui į visas ūkio šakas skverbiasi užsieniečiai, Lietuvos agroverslininkams savoje šalyje tuoj nebeliks ką veikti.
Plačiau

2008-08-23, Nr. 96(2296)
* "Ūkininkai šturmuoja serviso tarnybas"

Po nepriklausomybės atkūrimo prasidėjęs naudotų žemės ūkio mašinų gabenimo iš Vakarų Europos vajus tęsiasi iki šiol. Kaip anksčiau, taip ir dabar dažni atvejai, kai tokios technikos pardavėjai, žemdirbiams įbrukę iš metalo sąvartyno atvežtą kokį nors traktorių ar kombainą, nusiplauna rankas, palikdami juos likimo valiai be garantijos, serviso paslaugų ir atsarginių dalių. Pradėjus toms senienoms byrėti, žmonės kreipiasi į rimtai žemės ūkio technika prekiaujančių firmų serviso tarnybas, prašydami remonto paslaugų. Tačiau dažnai jos kainuoja daugiau negu buvo sumokėta už pačią mašiną.
Plačiau

2008-08-23, Nr. 96(2296)
* "Pavargote nuo kurmių?"

Kurmius sėkmingai naikinti galima tik teisingai nustačius jų buvimo vietas. Purioje žemėje paviršiniai tuneliai sunkiai pastebimi. Geriausia kurmius gaudyti nuolatiniuose tuneliuose, ypač ten, kur žemė rečiau dirbama: pakelėse, prie takų, patvoriuose, po medžiais. Nuolatiniam tuneliui aptikti tinka paprastas įtaisas – metalinis pieštuko storio strypas, kurio ilgis – 80-120 cm. Viršutinė jo dalis užlenkta ir sudaro rankenėlę, o apatinė – suplota ir nusmailinta.
Plačiau

2008-08-21, Nr. 95(2295)
* "Artojų laimėta bronza verta aukso"

Rugpjūčio 18 d. pasibaigusios 55-osios Pasaulio arimo varžybos, vykusios Austrijoje, netoli Vienos, Grafenego apylinkėse, buvo ypač sėkmingos Lietuvos komandai – mūsų artojas Kazys Genčius, vartomaisiais plūgais ardamas pievą, laimėjo bronzos medalį, o paprastais plūgais aręs Rimas Kleiva šioje rungtyje užėmė septintąją vietą. Tai geriausi lietuvių laimėjimai per dešimt metų – t.y. per visą dalyvavimo tokiose varžybose laikotarpį.
Plačiau

2008-08-21, Nr. 95(2295)
* "Geriausios spanguolės - iš savo sodo"

Kasmet Jurbarko susivienijimo „Sodai“ valdybos pirmininkas Sigitas Kumetaitis ieško temos, kuri sudomintų sodininkus mėgėjus ir jie užsikrėstų noru auginti naujus, soduose dar retus augalus. Šiemet į Vaclovo Gailiaus sodyboje surengtą seminarą apie šilauogių ir spanguolių auginimą susirinko ne jurbarkiečiai – pasiklausyti Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo direktoriaus dr. Remigijaus Daubaro ir mokslininkės Laimos Česonienės patarimų atvyko sodininkų iš Kauno, Lazdijų ir kitų rajonų. Įdomiausia, kad sodininkai Jurbarke galėjo iškart „patikrinti“ mokslininkų nuomonę – sodybos šeimininkas jau yra sukaupęs spanguolių auginimo patirties.
Plačiau

2008-08-21, Nr. 95(2295)
* "Ant ekonomikos svarstyklių"

- „Balansuojame su javų ir pieno ūkiu”, - sako Voniškių (Šakių r.) žemės ūkio bendrovės vadovas Henrikas Braškys. Pasak ilgamečio ūkio vadovo, šio krašto žmogui labai gaila „numarintų“ linų, cukrinių runkelių, o dabar ir pienininkystė klupdoma ant kelių. Voniškių bendrovė valdo apie 1300 ha žemės ūkio naudmenų, augina rapsus, vasarinius miežius, avižas, vasarinius ir žieminius kviečius, laiko 600 galvijų, iš jų 280 melžiamų karvių. Apie 10 proc. dirbamų plotų užima žalienos ir beveik tiek pat kukurūzai, skirti silosui.
Plačiau

2008-08-19, Nr. 94(2294)
* "Srutos vienus dusina, o kitiems - ,,kvepia“ pinigais..."

Lietuvos kiaulių augintojai tuština savo tvartus teigdami, jog kiaulininkyste užsiimti jiems neapsimoka. Tuo tarpu danai mūsų šalyje plečia kiaulių kompleksų tinklą ir riestasnukių skaičių vis didina. Kaimo žmonės trumpai ir aiškiai įvardija: „Mums lieka vien mėšlas ir smarvė, rusams – mėsa, o danams – pinigai.“ Mūsų šalies valdininkai danų „kiauliškąją“ invaziją gražiai įvardija kaip užsienio investiciją, naujų darbo vietų kūrimą. Tačiau ar kelioms kiaulių šėrėjoms sukurti etatai ir vargani tūkstantėliai į vietos savivaldybės biudžetą bei aukštesnio valdininkėlio kišenę yra svarbiau už tai, kad dabar svetimų kiaulių srutų smarvę priversti kęsti ištisi Lietuvos kaimai, o aplinkosaugininkai nespėja skaičiuoti mūsų aplinkai padarytos žalos?
Plačiau

2008-08-19, Nr. 94(2294)
* "Karas prieš daniškas kiaulides"

Bugenių kaimo bendruomenė Šiauliuose surengė piketą netoli teismo rūmų.
Plačiau

2008-08-16, Nr. 93(2293)
* "Bites pamėgo ir ežiai"

Šalyje lankėsi švedų bitininkų delegacija. Viena jų intensyvaus domėjimosi diena prabėgo anykštėnų bičiulių sodybose. Svečius domino ne tik medaus gavybos technologijos, bet ir kiti bičių produktai, beveik nežinomi Švedijoje. Anykščių bitininkai žinomi savo iniciatyvomis, sumaniais verslo planais, drausminga organizacija. Anykštėnai vieni pirmųjų šalyje sukūrė profesionalius, konkurencingus bitynus, ekonomiškai pagrindė kaimo verslo plėtrą. Tačiau šią vasarą bičiuliams koją pakišo gamta. Dėl nakties ir dienos temperatūrų svyravimo augalų žiedai ėmė neskirti nektaro, bites ėmė pulti ežiai, o žmones – vapsvos.
Plačiau

2008-08-16, Nr. 93(2293)
* "Varnas varnui akies nekerta"

UAB „Dainiai“ teritorijoje į duobes ilgą laiką buvo verčiamos skerdžiamų kiaulių atliekos, o Jurbarko rajono aplinkosaugininkai pažeidimų nematė
Plačiau

2008-08-14, Nr. 92(2292)
* "Jonas Talmantas ketina pasigailėti jaunųjų vagišių"

Liepos pradžioje, kai lankėmės LŪS pirmininko Jono Talmanto ūkyje (Kėdainių r.), jo laukuose sodriu geltoniu žydėjo rapsai. Tada dar tik buvo galima spėti apie tai, kokios pjūties ūkininkai sulauks, koks derlius bus. O praėjusį šeštadienį „Ūkininko patarėjuje” rašinyje „Atsargiai: kulia vagys” jau informavome apie tai, kad tame pat ūkyje vagys nukūlė 8 ha rapsų lauką. Ūkininkas patyrė apie 60 tūks. Lt nuostolių.
Plačiau

2008-08-14, Nr. 92(2292)
* "Dzin"

Raseinių meras - prieš ūkininkų kooperaciją
Plačiau

2008-08-12, Nr. 91(2291)
* "Lenkiški kopūstai ant prekystalių, lietuviški - bus aparti"

Šiemet, kaip reta, užderėjo kopūstai, tad augintojai juos parduotų vos ne pusvelčiui. Tačiau prekybininkai nenori derėtis nei dėl kainų, nei dėl realizuojamo kiekio. Peraugusios gūžės jau trūkinėja, pradeda gesti, todėl belieka viena išeitis – kopūstus aparti.
Plačiau

2008-08-12, Nr. 91(2291)
* "Kainų girnos mala ir grūdų augintojus"

Šalies ūkininkų džiaugsmą rekordiškai gausiu javų derliumi keičia nusivylimas. Išaugusios kuro, trąšų, chemikalų ir darbo jėgos kainos bei kritusios grūdų supirkimo kainos varo į neviltį grūdų augintojus. Raseinių r. ūkininkai dėl aukštesnių kainų žada kilti į kovą kartu su pieno gamintojais.
Plačiau

2008-08-12, Nr. 91(2291)
* "Skęstančiųjų gelbėjimas - pačių skęstančiųjų reikalas"

Ūkininkai kasmet skaičiuoja vis didesnius žvėrių padarytus nuostolius, tačiau atlyginimą mato kaip savo ausis
Plačiau

2008-08-09, Nr. 90(2290)
* "Melžimo varžytuvės - kaimo šventė"

Vaizgėliškio viensėdyje, Janinos ir Juozo Kulėšių ūkyje, vykusios varžytuvės tapo ne tik melžėjų meistriškumo konkursu, bet ir madų demonstravimo švente
Plačiau

2008-08-09, Nr. 90(2290)
* "Nei paleisti, nei pakarti"

Nors pastaruoju metu šalies pieno gamintojai dėl mažų produkcijos supirkimo kainų rengia įvairias protesto akcijas, tačiau akivaizdu, kad perdirbėjams tai nė motais. Šiomis dienomis AB „Žemaitijos pienas“ žemdirbiams išdalijo pieno pirkimo-pardavimo sutartis, kuriose ateinančiais metais už toną žaliavos „įsipareigoja“ mokėti tik po 400 Lt. Tokia siūloma supirkimo kaina pieno gamintojus tiesiog varo į neviltį ir siutina.
Plačiau

2008-08-07, Nr. 89(2289)
* "Rokiškio sūrinės apgultyje - ultimatumas „piengrobiams“ ir šalies valdžiai"

Susitarimas bent porą savaičių netiekti žaliavos perdirbėjams ir galingi 115 traktorių signalai, paliekant po mitingo Rokiškį, įspėjo pieno perdirbėjus, vartotojus ir šalies valdžią: jei po mėnesio ūkininkai negaus Europos Sąjungoje mokamų kainų už pieną, „baltoji nafta“ taps agresyvesnės kovos už išlikimą įrankiu – ūkininkai blokuos kelius į pieno perdirbimo įmones.
Plačiau

2008-08-07, Nr. 89(2289)
* "Neblėstančios Aukštelkų kaimo aistros"

Ilgai brendusi neapykanta sovietiniam režimui viešai pradėjo reikštis dar nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse. Nuo aukštų postamentų centrinėse miestų aikštėse, skveruose ir gatvėse vienas po kito virto komunizmo stabai. Kai kurie kolaborantai sustingusiu žvilgsniu stebėjo šį vaizdą, nedrįsdami tų reliktų kaip nors apginti. Ir kokia bebūtų – dainuojanti, rožinė ar bespalvė revoliucija, kiekviena jų kokybiškai pakeičia jos santvarką, visuomenę, pažiūras. Vietoj kolūkių vėl iš naujo pradėjo kurtis privatūs ūkiai – žmonės atgavo sovietinės valdžios atimtą iš jų žemę. Nė vienas dabar sėkmingai ūkininkaujančių ūkininkų nenorėtų grįžti į kolchozus. Iki šiol net smulkiuosius žemdirbius baugina būtinybė jungtis į kooperatyvus, kurie jiems asocijuojasi su kolūkine kooperacija.
Plačiau

2008-08-05, Nr. 88(2288)
* "Korupcijos debesims tirštėjant"

Aktyvus kovotojas su korupcija Rytis Juozapavičius, buvęs žurnalistas, pradėjęs vadovauti „Transparancy International“ Lietuvos skyriui, sulaukė pliūpsnio kritikos. Vos tapęs premjeru Gediminas Kirkilas pasikvietė R. Juozapavičių ir pasiūlė bendradarbiauti. To neįvyko. „Transparancy International“ atliko tyrimą ir konstatavo, kad korupcijos indeksas Lietuvoje didėja. Tuo tarpu premjeras buvo viešai pažadėjęs atsistatydinti, jeigu Vyriausybei nepavyks sumažinti korupcijos lygio. Apie ketverių metų kovą su vėjo malūnais Rytis JUOZAPAVIČIUS kalbasi su „Ūkininko patarėjo“ korespondente Aldona SVIRBUTAVIČIŪTE.
Plačiau

2008-08-05, Nr. 88(2288)
* "Ekologinė bomba tiksi Viduklės geležinkelio stoties pašonėje"

Virgainių kaime nelegaliai sukaupta daugiau kaip 7200 naudotų padangų. Raseinių r. savivaldybės administracijos ekologo Vytauto Oržekausko teigimu, jei šiame sąvartyne kiltų gaisras, užgesinti jo būtų beveik neįmanoma. Dėl to tektų skubiai evakuoti visus Viduklės geležinkelio stoties gyventojus ir įstaigas. Padėtį ypač komplikuoja tai, jog šiandien jau nebėra tikrojo šio „turto“ šeimininko.
Plačiau

2008-08-05, Nr. 88(2288)
* "Bitininkų šventė - jau tarptautinė"

Švenčionyse tris praėjusio savaitgalio dienas aviliu dūzgė XXXII Lietuvos bitininkų šeimų šventė. Šiemet ji tapo tarptautiniu renginiu. Bičiulių kvietimu joje gausiai dalyvavo kolegos iš Švedijos, Danijos, Estijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos lietuviško Punsko krašto, Latvijos, Baltarusijos.
Plačiau

2008-08-02, Nr. 87(2287)
* "Uogų augintojai išspaudė sultis iš savo kooperatyvo"

Beveik 70 Anykščių krašto ūkininkų, susižavėję juodųjų ir raudonųjų serbentų, aviečių bei braškių auginimu, prieš aštuonerius metus įkūrė kooperatyvą „Avuoga“ . Skatinami politikų pažadų, jo nariai tikėjosi susikurti uogininkystės verslą. Iki tol juos prekybininkai laužė po vieną kaip serbentų šakeles. Uogininkai savo plantacijose norėjo pritaikyti naujausias technologijas, planavo įsigyti bendros uogų skynimo technikos, šaldytuvų. Užmojai buvo gražūs ir kilnūs. Deja, šiandieną „Avuogos“ kooperatyvas tampomas mėšlungio: jau dveji metai jis nevykdo jokios veiklos, buvę nariai verčiasi kaip kuris išmano.
Plačiau

2008-08-02, Nr. 87(2287)
* "Lietuva - pasaulio ekonomikos replėse"

Pavojaus varpai skamba pieno gamintojams. Itin kritiškoje padėtyje atsidūrė smulkūs ir vidutiniai ūkininkai. Mažėjant pieno supirkimo kainoms jiems iškilo bankroto grėsmė. Pieno gamintojai, surengę vieną įspėjamąją akciją prie Seimo, netrukus ketina „atakuoti“ perdirbimo įmones. Pienininkai teigia, jog kraštutinių veiksmų imasi nesulaukę racionalių valdžios sprendimų ir paramos. Ar iš tiesų pienininkystės šaka atsidūrė ties pavojinga riba? Kas nulėmė žemės ūkio produktų rinkos regresą? Apie tai su Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyriaus vedėju Albertu GAPŠIU kalbasi „ŪP“ korespondentė Aldona SVIRBUTAVIČIŪTĖ.
Plačiau

2008-07-31, Nr. 86(2286)
* "Karvių infekcijos baubas Šilalėje"

Šilalės rajono pieno ūkių šeimininkus apėmė panika: staiga nei iš šio, nei iš to ėmė gaišti galvijai. „Iš pradžių karvė pradėjo mažiau duoti pieno, paskui nustojo ėsti ir gerti, pradėjo svirduliuoti ir staiga krito. Nebuvo jokių vilčių gyvulį išgelbėti”, – „ŪP“ pasakojo pieno ūkio šeimininkė Jovita Juškevičienė iš Drobūkščių kaimo. Tačiau rajono veterinarijos gydytojai padėties nedramatizuoja. Jie teigia, kad tai tik pavieniai karvių kritimai. Jeigu ūkininkų galvijus būtų užpuolusi kokia nors infekcinė liga, tuomet išgaištų ištisos jų bandos.
Plačiau

2008-07-31, Nr. 86(2286)
* "Žemaičiai telkiasi „Žemaitijos pieno“ apsupčiai"

Likus savaitei iki protesto akcijos prieš pieno perdirbėjus, Žemaitijos pieno ūkių savininkai telkia pajėgas ir derina tarpusavio veiksmus. Manoma, kad apie pusė prie AB „Žemaitijos pienas“ planuojamos akcijos dalyvių bus iš Telšių rajono, likusieji atvyks iš kaimyninių. Ūkininkų atstovai, susirinkę Plungėje, aptarė akcijos taktiką.
Plačiau

2008-07-31, Nr. 86(2286)
* "Ar kas nors ūkininkams bent vandens pasiūlys?"

Vakar Kaune, Žemės ūkio rūmuose (ŽŪR), vykusiame posėdyje Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo nariai karštai diskutavo dėl planuojamos akcijos prie penkių pagrindinių pieno perdirbimo įmonių, aptarė kitus aktualius žemdirbiams klausimus.
Plačiau

2008-07-29, Nr. 85(2285)
* "Mažoji Šveicarija“ skęsta įstatymų liūne"

Lietuvių literatūros klasikas Antanas Vienuolis savo Anykščius ir jo įstabaus grožio kalvotas apylinkes pavadino „mažąja Šveicarija“. Tad neveltui miestui ir jo apylinkėms, vos atkūrus nepriklausomą valstybę, buvo suteiktas saugomų teritorijų statusas. Pradėjus saugoti unikalų kraštą ir priėmus gausybę aktų, Anykščiai tapo įstatymų įkaitais. Lietuvos Šveicarija atsidūrė draudimų pinklėse ir kol kas maitinama nueinančio Seimo pažadais išpainioti iš jo paties sukurtų įstatymų painiavos.
Plačiau

2008-07-29, Nr. 85(2285)
* "Įtarimas pasitvirtino: devynios karvės buvo nunuodytos"

Liepos 22 d. Nr. 82 straipsnyje „Devynios karvės krito nuo kaimo banditėlių keršto“ „Ūkininko patarėjas“ skaitytojams pasakojo, jog liepos 19 d. apie 16 val. Raseinių r. Akstinų kaimo jaunieji ūkininkai Dalia ir Ramūnas Dapkai ganykloje aptiko devynias nugaišusias karves. Tuomet ūkininkai įtarė, kad jų labai pieningos juodmargės nunuodytos ir krito nuo beveik trejus metus juos terorizuojančių, keliskart teistų vietos banditėlių rankos.
Plačiau

2008-07-26, Nr. 84(2284)
* "Penkioms pieninėms - po 100 traktorių!"

– Šiandien Lietuvoje vanduo brangesnis už pieną, – spaudos konferencijoje sakė Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis, pasibaigus išplėstiniam LPGA tarybos posėdžiui Žemės ūkio rūmuose. Gilėjanti krizė šalies pieno sektoriuje verčia gamintojus arba atsisakyti nepelningo ūkio, arba ieškoti jo gelbėjimo būdų. Bankrutavęs pieno ūkis paskui save nusitemps ir perdirbimo įmones, kurios nūnai mažomis supirkimo kainomis smaugia sodiečius. Nei pokalbiai, nei protesto akcijos pramonininkų nepriverčia deramai atsiskaityti už supirktą pieną. Pasak J. Vilionio, stambiame ūkyje pieno savikaina yra 0,9–1 Lt/kg, gaunama vidutiniškai 80 ct/kg, pageidautina kaina – 1,10–1,20 Lt/kg. Smulkieji ūkininkai už pieno kilogramą gauna 40–55 ct.
Plačiau

2008-07-26, Nr. 84(2284)
* "Infliacija auga: taupyti ar investuoti turimas lėšas?"

Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) koordinuoja, stebi ir teikia paslaugas 61 šalyje veikiančiai kredito unijai, taip pat šių unijų nutolusioms kasoms, kurių yra per šimtą ir yra įsikūrusios tose vietovėse, kur žmonės likę be kitų įstaigų finansinių paslaugų. Kredito unijų paslaugomis jau naudojasi per 87 tūkst. narių, pusė jų yra indėlininkai. Nuolat brangstant kurui, buities ir būtiniausioms maisto prekėms, didėjant mokesčiams už būstą bei kitas paslaugas, vis dažniau kalbama apie pastarųjų metų ekonominę krizę. Vieni politikai dabartinės infliacijos dydį apriboja 3, kiti kalba apie 7 proc. Kai kurių bankų tarnautojai šiuos procentus beveik padvigubina. Kol kas gyventojai nepanikuoja, tačiau dabar pats laikas kiekvienam pagalvoti apie finansinę ateitį, juolab kad neaišku, kaip ilgai truks šis periodas.
Plačiau

2008-07-24, Nr. 83(2283)
* "Derlius geras - kaina menka"

Pirmadienį Klaipėdos r. Dauparų kaimo ūkininko Petro Montvydo kombainas išvažiavo į javų laukus, o antradienį naujojo derliaus rapsai jau keliavo pas grūdų supirkėjus. Tik pasiūlyta kaina buvo gerokai mažesnė už tą, apie kokią ūkininkams kalbėta likus keliom dienoms iki javapjūtės. Ūkininkas mano, jog kainų vingrybės protu nesuvokiamos ir naudingos ne žemdirbiams, o iš jų darbo besipelnantiems komersantams.
Plačiau

2008-07-24, Nr. 83(2283)
* "Kur dingo kelias?"

Nuo 1998 m. Radviliškio r. Grinkiškio miestelio ir aplinkinių kaimų ūkininkai kovoja, kad būtų atstatytas lauko kelias Būdai–Degėsiai. Tačiau Radviliškio r. žemėtvarkininkams nusispjaut į ūkininkų maldavimus. Vietoj to, kad suformuotų daugeliui sodiečių verkiant reikalingą kelią, jie šaltu veidu siūlo parduoti Degėsiuose turimas žemes ir miškus ir išsikraustyti į patogesnę vietą.
Plačiau

2008-07-24, Nr. 83(2283)
* "Braškynuose prisirpo litų"

Prieš kelerius metus braškių augintojai ir mokslininkai buvo suskaičiavę, kad pajamos iš 25 a braškyno prilygsta šeimos ūkio pajamoms, gautoms už dviejų karvučių pieną. Suprantama, per pastaruosius metus pieno supirkimo kainos tai kilo, tai krito, kokybės reikalavimai griežtėjo, tad ir šis pajamų šaltinis pamažu slopo. O braškių augintojai nesnaudė: kaimyninėse šalyse ieškojo naujų ir derlingų veislių, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto (LSDI) mokslininkams padedant mokėsi naujų auginimo technologijų, nuolat bendravo su firmomis, kurios jiems tiekė specialias trąšas, plėvelę, pesticidus. Šiemet šalyje deklaruota tik 400 ha braškynų, tačiau manoma, kad bendras jų plotas yra per 700–750 ha. Uogų augintojai džiaugėsi ne tik rekordiniais derliais, bet ir uogų kokybe bei jų pardavimo kaina.
Plačiau

2008-07-22, Nr. 82(2282)
* "Devynios karvės krito nuo kaimo banditėlių keršto"

Šeštadienį, apie 16 val., Raseinių r. Akstinų kaimo jaunieji ūkininkai Dalia ir Ramūnas Dapkai ganykloje aptiko devynias nunuodytas karves. Ūkininkai įtaria, kad jos krito nuo beveik trejus metus juos terorizuojančių, keliskart teistų vietos banditėlių rankos. Raseinių policijos pareigūnai dėl šio įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Plačiau

2008-07-22, Nr. 82(2282)
* "Pramonininkai puola mišką"

- Pramonininkai imasi veiksmų, kad valstybinės urėdijos medieną jiems ne parduotų, o tiektų, - kalba Prienų urėdas Robertas Judickas. Pasak ilgamečio Prienų urėdijos vadovo, anksčiau stambieji medienos perdirbėjai (asociacija „Lietuvos mediena“, vienijanti 110 didžiųjų baldų, popieriaus produkcijos, lentpjūvystės ir plokščių gamybos įmonių) su miškininkais už nupirktą medieną atsiskaitydavo vėluodami metus ar pusę. Ne paslaptis, jog tokia „strategija“ nešė pelną ne miškininkams. Generalinės urėdijos duomenimis, uždelsti atsiskaitymai už parduotą medieną šių metų balandžio 1 d. siekė 2,4 mln. Lt.
Plačiau

2008-07-19, Nr. 81(2281)
* "Veterinaras žaloja karves, bet VMVT to nežino?"

Po ,,Ūkininko patarėjo“ publikacijos „Veterinaras parklupdė ūkininko karves“ („ŪP“ 2008 07 10, Nr. 77) į redakciją ir toliau plūsta pranešimai apie pieno ūkių savininkams veterinaro Felikso Lekavičiaus daromus nuostolius. Tąkart rašėme, jog Jurbarko r. ūkininkų Vitalijos ir Haroldo Bendzių ūkyje apipjausčius dvidešimties karvių nagas visi galvijai apšlubo, sumažėjo jų produktyvumas. Panaši situacija ir kitų rajonų pieno ūkiuose, kuriuose apsilankė minėtas veterinaras.
Plačiau

2008-07-19, Nr. 81(2281)
* "Kelmės žemėtvarkininkai ūkininkams pagailėjo... pelkės"

Šilalės r. Severėnų kaimo ūkininkai Sonata Jurkevičiūtė ir Stasys Tamašauskas nustėrę nuo Kražių seniūnijos žemėtvarkininko Arūno Butkaus ir AB „Hidroprojektas“ matininko Kazimiero Leščiausko arogantiško elgesio bei visiško nesiskaitymo su jų teisėtais reikalavimais. „Kelmės žemėtvarkininkai mums pagailėjo net pelkės“, - neslėpė apmaudo ūkininkai.
Plačiau

2008-07-19, Nr. 81(2281)
* "Dabarties pelnas su ateities rizika"

- Praėjusiais metais pieno gamyba buvo fantastiškai pelninga, - sako Kubilių (Šakių r.) žemės ūkio bendrovės vadovas Alvydas Miliūnas, - tačiau šiemet pelnas perpus sumažėjo ir reikia galvoti, kaip patiems pieną perdirbti arba išvežti į užsienį. Bendrovės vadovas nebuvo linkęs atvirauti, tačiau nepaneigė galėjęs turėti iš pieno ūkio 30 proc. pelno pernai ir apie 20 proc. pirmąjį šių metų pusmetį. „Skaičiai – slidus dalykas“, - „Ūkininko patarėjui“ sakė A. Miliūnas.
Plačiau

2008-07-17, Nr. 80(2280)
* "Supirkimo kainos, kaip ir orai, - nenuspėjamos"

Pažangiai ūkininkaujantys ir grūdines kultūras bei rapsus auginantys žemdirbiai dabar nerimauja ne tik dėl javapjūtės orų, bet ir dėl būsimo derliaus supirkimo kainų. Kol kas dar ne visi supirkėjai ir perdirbėjai jas skelbia. Vieni jų dairosi į Rytuose ir Vakaruose prognozuojamus derlius, stebi pasaulio bei ES rinkos pokyčius, kiti apskritai jau iš anksto įsitikinę, jog grūdai pigs.
Plačiau

2008-07-17, Nr. 80(2280)
* "Julius Kvaraciejus: "Pieną gaminti pelningiau nei perdirbti”

Šalies pieno sektoriuje vyksta skausmingos permainos. Problemoms spręsti naudojamos įvairios priemonės, netgi protesto akcijos. „ŪP“ dažniausiai išklauso pagrindinį pieno sektoriaus dalyvį – ūkininką. Šį kartą žodį suteikiame pieno gamintojo partneriui – pieno perdirbimo įmonės vadovui, kuris yra ir stambiausio šalies pieno ūkio savininkas. Su AB „Pieno žvaigždės“ valdybos pirmininku ir ŽŪB „Draugas“ savininku Juliumi KVARACIEJUMI kalbasi „ŪP“ korespondentas Justinas ADOMAITIS.
Plačiau

2008-07-15, Nr. 79(2279)
* "Jonas Talmantas ir Genutė Staliūnienė - naujasis LŪS tandemas"

Muzika ir gražiais svečių sveikinimais praėjusį penktadienį prasidėjo Kėdainiuose vykęs Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) XX suvažiavimas. Vėliau jis tapo dalykiniu forumu, kuriame delegatai iš LŪS rajonų skyrių išrinko naują LŪS prezidiumą ir pirmininką. Juo tapo, kaip jau informavo šeštadienio “Ūkininko patarėjas”, Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas. Tai septintasis prieš devyniolika metų atkurtos šalies Ūkininkų sąjungos vadovas. Vicepirmininke išrinkta Genutė Staliūnienė.
Plačiau

2008-07-15, Nr. 79(2279)
* "Geriausiems artojams arti nenusibosta"

Liepos 10-11 dienomis Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) Bandymų stoties laukuose vykusios tradicinės 11-osios respublikinės arimo varžybos šiemet staigmenų nepateikė - kaip ir ankstesniais metais, nugalėjo jau žinomi šalyje geriausi artojai. Tačiau varžybų organizatoriai pastebi, kad ateina laikas, kai atsiranda naujų gerų artojų, kurie ateityje dabartiniams lyderiams sudarys stiprią konkurenciją.
Plačiau

2008-07-15, Nr. 79(2279)
* "Ūkio plėtra: statistika ir tendencijos"

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas išleido devintąjį kasmetį leidinį „Lietuvos žemės ir maisto ūkis“. Tai analitinė ekonominė žemės ūkio, perdirbimo pramonės ir žuvininkystės bei miškų ūkio apžvalga, parengta pagal statistinę žemės ūkio, perdirbimo pramonės ir žuvininkystės bei miškininkystės įmonių duomenis ir instituto darbuotojų atliktų tyrimų rezultatus. Tad kokie buvo 2007–ieji žemės ūkyje?
Plačiau

2008-07-12, Nr. 78(2278)
* "Lietuvos ūkininkams vadovaus Jonas Talmantas"

Vakar Kėdainiuose vykusiame Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) XX suvažiavime išrinktas naujas sąjungos pirmininkas - Kėdainių r. ūkininkas Jonas Talmantas.
Plačiau

2008-07-12, Nr. 78(2278)
* "Kas kaltas, kad lūžta šaka?"

Nors oficialių pranešimų ir negauta, sklando gandai, jog bankrutuoja dar viena SAPARD paramą gavusi mėsos perdirbimo įmonė – Šilalės r. įsikūrusi UAB „Natanga ir Rovisa“. Tai nestebina, nes prognozuojama, kad analogiškų bankrotų netolimoje ateityje bus dar ne vienas. Patys mėsos perdirbėjai teigia, jog į sunkią finansinę padėtį juos įstūmė iš savo verslo partnerių besityčiojantys didieji prekybos tinklai, spaudžiantys mėsos perdirbėjus nedidinti kainų, didėjant išlaidoms. Tačiau „Ūkininko patarėjas“ daugybę kartų yra rašęs ir apie ne mažiau nekorektiškus mėsos perdirbėjų santykius su žaliavos tiekėjais. Tad šį šeštadienį klausiame: „Kas labiau lėmė dabartinę sunkią mėsos perdirbimo įmonių finansinę padėtį: prekybos tinklų diktatas jiems ar ne vienerius metus trukęs pačių perdirbėjų diktatas žemdirbiams?“
Plačiau

2008-07-12, Nr. 78(2278)
* "Kokį valgome lietuvišką medų"

Dauguma bitininkų ir pirkėjų įsitikinę, kad pastaruoju metu Lietuvoje daugiausia surenkama rapsų medaus: pavasarį – iš žieminių, o vasarą – iš vasarinių rapsų. Tačiau bitininkas, atidžiai pažiūrėjęs į savo avilį, jame gali rasti ne vien tik rapsų medaus.
Plačiau

2008-07-10, Nr. 77(2277)
* "Veterinaras parklupdė ūkininko karves"

– Po nemokšiškos veterinarijos specialisto paslaugos apšlubo visos mano bandos karvės, beveik dvigubai sumažėjo pieno, – skundėsi „Ūkininko patarėjui“ Motiškių kaimo (Jurbarko r.) ūkininkė Vitalija Bendziuvienė. Produktyviausia ūkio karvė Čiolė, anksčiau davusi per dieną 62 kg pieno, po to, kai raseiniškis veterinaras Feliksas Lekavičius apipjaustė nagas, pieną sumažino iki 30 kg.
Plačiau

2008-07-10, Nr. 77(2277)
* "Lietuviški kailiai puošia elitines aukcionų kolekcijas"

Brangūs natūralaus kailio kailiniai ar kepurė, skirtingai nei maisto produktai, nėra pirmojo būtinumo prekės. Todėl ir švelniakailių žvėrelių verslas bene labiausiai iš visų žemės ūkio šakų priklauso nuo pasaulinėse rinkose vykstančių ekonominių bei politinių procesų. Šiuo metu Lietuvoje veikia apie dvi dešimtys stambių žvėrininkystės ūkių, sugebėjusių sėkmingai atlaikyti Rusijos ekonominę krizę, arba susikūrusių jau po jos. Žvėrininkystės pastaruoju metu imasi ir vis daugiau pavienių žmonių. Tai ženklas, kad šio verslo vystymas yra pelningas.
Plačiau

2008-07-08, Nr. 76(2276)
* "Jonas Talmantas: nuo reprezentacijos turime pereiti prie korporacijos"

Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų prezidiumas liepos 1 d. priėmė rezoliuciją, palaikančią ūkininko Jono Talmanto kandidatūrą Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko pareigoms eiti. Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininką J. Talmantą kolegų rūpesčiai ir noras jiems padėti gainioja ne tik po rajoną. Dėl rimtesnių problemų jam nuolat tenka vykti į Žemės ūkio rūmus (ŽŪR) Kaune ar į Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pavaldžias organizacijas Vilniuje, tad savame ūkyje jį rasti ne taip paprasta. Tuo įsitikinome praėjusį penktadienį užsukę į J.Talmanto ūkį pasikalbėti apie Kėdainių krašto ir visos šalies žemdirbių problemas.
Plačiau

2008-07-08, Nr. 76(2276)
* "Skandalas dėl ūkininko kiauliško elgesio su kiaulėmis"

Žiaurus Kauno rajono Boniškių kaimo ūkininko Virginijaus Šimkaus bei jo sūnaus Mariaus elgesys su jų pačių auginamomis kiaulėmis papiktino net tik kolegas ūkininkus, bet ir visą šalies visuomenę. Šimkų ūkyje buvo paskelbta ekstremali padėtis dėl joje laikomų nešertų ir gaištančių gyvulių. Kauno r. apylinkės teismo sprendimu situacija fermoje pavesta rūpintis Kauno rajono savivaldybei.
Plačiau

2008-07-08, Nr. 76(2276)
* "Braškininkams artėja... ,,atostogos“

Šiemet braškių augintojai džiaugiasi geromis kainomis, tačiau gausiu derliumi pasigirti negali. Braškių valgytojai, vis dar tikėjęsi, kad saldžiosios uogelės ims ir atpigs, dabar jau suskubo jas pirkti, nes braškynuose jau skinamas paskutinis derlius. Braškių augintojai netrukus galėtų kiek atsipūsti po alinančių darbų ir bemiegių naktų, tačiau jų dar laukia… krūvos ataskaitų darbo biržai, Mokesčių inspekcijai, reikės policijoje su braškių vagimis reikalus iki galo „išrišti“. Vilija Rastauskienė, Vilkaviškio rajone auginanti per 13 ha braškių, tikina, kad darbas braškynuose nėra toks sunkus, bet „pjauna“ milžiniškas popierizmas ir kova su braškių vagimis.
Plačiau

2008-07-05, Nr. 75(2275)
* "Atomininkų“ valdžia nemėgsta ekologiškos konstitucinės monarchijos"

Lietuvos Respublikos atmintinų dienų sąraše nemažai net svetimų valstybių datų, internacionalinių ar proletarinių švenčių (gegužės 3-ioji (Lenkijos karalystės konstitucijos diena), kovo 8-oji, gegužės 1-oji), bet nėra jokios užuominos apie savą konstitucinę monarchiją, nors šių metų liepos 11-oji - ypač įsimintina. Prieš 90 metų – 1918 m. liepos 11-ąją - vienintelė ir aukščiausia lietuvių tautos atstovybė – Valstybės Taryba - paskelbė Lietuvą konstitucine monarchija, o karaliumi tą pačią dieną išrinko (iš 7 kandidatų) demokratinių pažiūrų kataliką, lietuvius nuo lenkų pinklių gynusį Vokietijos Viurtembergo žemės aristokratą Wilhelmą von Urachą. Jam buvo suteiktas Mindaugo II vardas. “Ūkininko patarėjo” žiniomis, Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga (LBKS) bandys paraginti įstatymų leidėjus, kad jie, per šią Seimo kadenciją prikepę daug dirbtinių laisvadienių ir švenčių, pagaliau susiprotėtų kalendoriuose raudona spalva pažymėti XX a. nepriklausomos Lietuvos monarchinio vystymosi pradžią, o Mindaugo II vaikaitis, girininkas, aplinkosaugininkas, atsargos karininkas, kunigaikštis Inigo von Urachas, būdamas išdidus žmogus, neketina atvykti į mūsų šalį per Valstybės dienos renginius, kol Vilniaus elitas jo nepageidauja matyti.
Plačiau

2008-07-05, Nr. 75(2275)
* "Prieš protekciją, pridengtą figos lapeliu"

Vakar, penktadienį, prie Danijos ambasados į piketą atvažiavo kelios dešimtys Mažeikių gyventojų bendruomenės narių protestuoti prieš Danijos ambasadoriaus Lietuvoje Lauridso Mikaelseno nediplomatiškus veiksmus proteguojant danų kiaulių augintojus.
Plačiau

2008-07-03, Nr. 74(2274)
* "Rūbų dizainerio avys žemių supirkėjui užmynė ant nuospaudos"

Vilniečių inteligentų šeima, trejus metus sėkmingai plėtojanti avininkystės verslą Kretingos rajone, šiandien susidūrė su netikėtomis kliūtimis – statybų vystytojai suagitavo kaimiečius nebenuomoti avių augintojams ganyklų.
Plačiau

2008-07-03, Nr. 74(2274)
* "Kova prieš bokštą"

Puskelnių kaimo (Marijampolės sav.) bendruomenė sunerimo, kai vieną ankstyvą rytą gyvenvietės viduryje išvydo iškilusį metalinį bokštą. „Na, jau ne!“ – pasakė vyrai ir moterys. Ir liepos 1 d. surengė protesto akciją prie šioje gyvenvietėje pastatyto mobiliojo ryšio bokšto ir bazinės stoties, priklausančios bendrovei „Bitė Lietuva“. Gyventojai piktinosi, kad apie tokio objekto statybą jų niekas neinformavo, nepasidomėjo, ar tam pritaria kaimo bendruomenė, ar ne.
Plačiau

2008-07-01, Nr. 73(2273)
* "Lino“ šventės ironija: organizatoriai atsuko nugarą linų augintojai"

Budraičių kaime, Tytuvėnų profesinio rengimo stadione (Kelmės r.), praėjusį šeštadienį šurmuliavo du renginiai - nacionalinė šventė ,,Linas 2008“ ir Lietuvos kaimo bendruomenių bei žemdirbių sąskrydis. Liūdna, bet šeštadienį atsiskleidė ,,Lino“ šventės farsas: jei į Budraičius nebūtų suvažiavę Lietuvos kaimo bendruomenių nariai, tai iš gražiai skambančios nacionalinės šventės ,,Linas 2008“ būtų išėjęs... šnipštas. Maža to. Į ją atvykusiai vienintelei linų augintojai iš Pakruojo rajono, ūkininkei Ramutei Vaitekūnienei šventės organizatoriai atsuko nugarą - neleido iš tribūnos ištarti nė kelių sakinių...
Plačiau

2008-07-01, Nr. 73(2273)
* "Medienos rykliai neįveikė miškininkų sukurtų taisyklių"

Aplinkos ministerija jau paskelbė: pagaliau Vyriausybei pateikti siūlymai, kaip pakeisti prekybos apvaliąja mediena tvarką, kad ši prekyba taptų skaidresnė, racionaliau būtų naudojami valstybinių miškų medienos ištekliai, kad šalies medienos pramonės įmonės turėtų geresnes sąlygas apsirūpinti žaliavine mediena. Kas slypi po šiuo ministerijos pranešimu? Praskleiskime jo užkulisius...
Plačiau

2008-06-28, Nr. 72(2272)
* "Pieno problemos skalavo Seimo prieigas"

Daugiau nei mėnesį pieno gamintojai grasino streiku prie Seimo. Vakar ta diena išaušo, tačiau žemdirbių kalbos, net ir reikalavimai buvo šulinio pieno vėsumo – ūkininkai dėstė savo problemas dalykiškai ir argumentuotai. Nepriklausomybės aikštėje susirinko apie 1200 ūkininkų.
Plačiau

2008-06-28, Nr. 72(2272)
* "Smulkieji verslininkai – po dalgiu"

Posakis, kad dalgiui visos žolės lygios, puikiai tinka apibūdinti situaciją, kuri po liepos 1-osios laukia daugiatūkstantinės su verslo liudijimais dirbančių Lietuvos gyventojų minios. Mat jau kitą savaitę įsigalios nauja tvarka, pagal kurią verslo liudijimo kaina negalės būti mažesnė nei 1094,4 Lt metams. Savivaldybės savo nuožiūra ją gali tik padidinti (kai kurios sėkmingai tą jau ir padarė). Lietuvoje yra 98 veiklos, kuriomis galima verstis įsigijus verslo liudijimą. Nuo šiol bus nesvarbu, kokia individualia veikla žmogus verčiasi – dirba statybininku, remontuoja automobilius, kepa naminę duoną ar mezga raštuotas pirštines.
Plačiau

2008-06-26, Nr. 71(2271)
* "Asociacijos veiklos prioritetas - žemdirbių verslo interesai"

Birželio 20 d. kaimo turizmo sodyboje ,,Karpynė“ (Raseinių sav.) vyko Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) XVI ataskaitinis rinkimų suvažiavimas. Išsamiai kalbėta apie bendroves kamuojančias problemas, nuveiktus ir nenuveiktus darbus, diskutuota apie žemės ūkio sektoriaus ateitį. Naujai dvejų metų kadencijai išrinkti asociacijos vadovai. LŽŪBA suvažiavime dalyvavo Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Rinkevičius, žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė, viceministrė Virginija Žoštautienė, ministerijos sekretoriai Dalia Miniataitė ir Gediminas Radzevičius, ŽŪM departamentų vadovai, Konsultavimo tarnybos bei žemdirbių savivaldos organizacijų vadovai.
Plačiau

2008-06-26, Nr. 71(2271)
* "Saulės išbučiuoti, lietaus ir vėjų supti žemės vaikai"

Apkeliavęs visus Lietuvos regionus, šiemet tradicinis respublikinis konkursas-šventė „Žemės vaikai“ užsuko į Suvalkijos Zanavykų kraštą, Šakių rajono Būblelių kaimą. Šimtus svečių čia svetingai priėmė Kudirkos Naumiesčio žemės ūkio mokykla, priklausanti Marijampolės profesinio rengimo centrui (PRC). Išasfaltuotais keliais ir keleliais čionai atriedėjo daug garbių svečių iš Seimo, Žemės ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijų, apskričių ir savivaldybių – visus ir išvardyti sunku.
Plačiau

2008-06-26, Nr. 71(2271)
* "Reaktorių vežėjai pasinaudojo įstatymais ir gyventojų nuolankumu"

Trijų parų trukmės reaktorių kelionės iš Klaipėdos į „Mažeikių naftos“ bendrovę metu elektros srovės tiekimas buvo atjungtas apie pusantro tūkstančio AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ (VST) vartotojų, tačiau ūkininkų ar kita veikla užsiimančių asmenų patirti nuostoliai nebus kompensuojami. Sudariusi sąlygas netrukdomai gabenti milžiniško svorio ir didelių gabaritų krovinius, VST pasinaudojo įstatymo teikiamomis galimybėmis ir vietos gyventojų nuolankumu. Kai kas vėliau apmaudavo dėl nutrūkusio elektros energijos tiekimo bei ištryptų pasėlių, tačiau ešelonas jau buvo pravažiavęs.
Plačiau

2008-06-21, Nr. 70(2270)
* "Pagyrimais neužliūliuoti"

Vidos ir Martyno Butkevičių pieno ir veislininkystės ūkis - vienas pažangiausių Prienų rajone. Veiverių kaime renovuotose ir pastatytose naujose fermose šiuo metu ūkininkai laiko 100 melžiamų karvių ir apie 150 prieauglio, iš kurio per 80 veislinių telyčaičių. Ūkis turi veislininkystės statusą. V.Butkevičienė yra Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos valdybos narė, jos vyras - kooperatyvo „Lietuviškas pienas“ steigėjas ir valdybos narys. Ūkininkų namų sienas puošia daugybė pagyrimo raštų, diplomų, tačiau Butkevičiai nesimaudo šlovės spinduliuose, o realiai žiūri į gyvenimą ir situaciją žemės ūkyje bei pieno sektoriuje.
Plačiau

2008-06-21, Nr. 70(2270)
* "Šiltėjant klimatui auginsime kukurūzus"

Lietuvos žemės ūkio universitete (LŽŪU) kiekvieną birželį tradiciškai rengiama mokslinė-praktinė konferencija ir šiuolaikinių augalininkystės technologijų apžiūra „Žemdirbio vasara“ šįkart sulaukė didelio ūkininkų dėmesio galbūt todėl, kad organizatoriai parinko labai aktualią temą – „Prioritetiniai lauko augalai: plėtros perspektyvos ir agrotechnikos aspektai kintančio klimato sąlygomis“. Į renginį atvykę žemdirbiai galėjo susipažinti su naujausiais LŽŪU Bandymų stotyje vykdomais moksliniais tyrimais, universiteto Mokomojo ūkio veikla, taip pat išgirsti mokslininkų minčių apie augalininkystės naujoves. Bene daugiausiai dėmesio konferencijoje skirta kukurūzų auginimo grūdams ir energetikai klausimams.
Plačiau

2008-06-21, Nr. 70(2270)
* "Keltų tigro dvikova su Briuselio brakonieriais"

Ištisą dešimtmetį Airijos Respublika buvo vadinama pavyzdžiu kitoms Europos Sąjungos šalims. Lietuvos politikai ir verslininkai stengėsi perprasti Airijos “ekonominio stebuklo“ paslaptį. Tačiau Airijos piliečiams praėjusią savaitę atmetus vadinamąją ES reformų sutartį, pasipylė prakeiksmai airių adresu: neva jie įkando Airiją dosniai šelpusiai Briuselio rankai, piktuoju atsilygino už ES paramą, padėjusią Žaliajai salai iš nuskurdusio Europos užkampio tapti “keltų tigru”. Airiją smerkia ir Portugalija su Graikija, tiek pat laiko kaip ir airiai gavusios daug didesnę Briuselio paramą, tačiau ją paleidusios vėjais. Už “ES vienybės skaldymą“ Dublinui priekaištauja ir Vilnius, nors Lietuva pavasarį vienintelė trukdė ES šalims sudaryti naują bendradarbiavimo sutartį su Rusija.
Plačiau

2008-06-19, Nr. 69(2269)
* "Verslas diktuoja sprendimus"

Rytoj, birželio 20 d., UAB „Dojus agro“ valdybos pirmininkas Pranas Dailidė ir Lietuvos žemės ūkio investicijų ir vystymo bendrovės „Agrowill Group“ generalinis direktorius Valentas Šulskis pasirašys vienos moderniausių Rytų Europoje ŽŪB „Grūduva“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį.
Plačiau

2008-06-19, Nr. 69(2269)
* "Šiemet braškių derlius trečdaliu mažesnis"

Lietuvoje prekiniai braškynai užima apie 800 ha. Nauji plotai neįveisiami, nes iniciatyvą nuslopino vis brangstančios trąšos, pesticidai ir darbo jėgos trūkumas. Per trečdalį braškynų plotų kasmet atnaujina tik juos turintieji. Iki Antaninių užsitęsusi pavasario sausra padarė nemažai nuostolių visam uogininkystės sektoriui ir ypač tiems braškių augintojams, kurie iki šiol neturi laistymo įrangos ir priedangų.
Plačiau

2008-06-17, Nr. 68(2268)
* "Pieno sektorius: situacija, sprendimai, perspektyvos"

Daugelyje Europos šalių jau ne pirma savaitė ūkininkai protestuoja prieš mažėjančias pieno supirkimo kainas. Pradėti protesto akcijas ketina ir Lietuvos žemdirbiai. Išbalansuota pieno rinka tapo nesibaigiančiu galvos skausmu ir perdirbėjams, o įspūdingai pakilusios pieno produktų kainos labai neramina vartotojus. Apie įtemptą situaciją pieno sektoriuje, objektyvius veiksnius, lemiančius pieno supirkimo ir pieno produktų kainų pokyčius, su žemės ūkio ministre prof. Kazimiera PRUNSKIENE kalbasi „Ūkininko patarėjo“ vyriausiasis redaktorius Vytenis NEVERDAUSKAS.
Plačiau

2008-06-17, Nr. 68(2268)
* "Amerikietiškos paukštienos ,,desantas“

Europos Komisija pateikė siūlymą leisti prekiauti paukštiena, apdorota antibakterinėmis cheminėmis medžiagomis. Po vienuolikos metų pertraukos tai gali vėl atverti ES, taigi ir Lietuvos, rinką Jungtinėse Amerikos Valstijose pagamintai paukštienai. Amerikietiškos paukštienos importas buvo draudžiamas dėl to, kad ją apdorojant naudojamas cheminis dezinfekcinis tirpalas su chloru. Prognozuojama, kad jei politikai, visuomenės sveikatos specialistai, vartotojus ginančios organizacijos netars šiuo klausimu griežto žodžio ir Europos Komisija iš tiesų duos leidimą amerikietiškos paukštienos importui, skaudus smūgis bus suduotas ir Europos Sąjungos paukštininkystei, ir gyventojų sveikatai.
Plačiau

2008-06-14, Nr. 67(2267)
* "Melžimo aikštelė - lyg podiumas"

Kasmetinis respublikinis švietėjiškas renginys „Geriausia melžėja“ praėjusį antradienį startavo Kauno r. melžėjų varžytuvėmis. Jos vyko Lietuvos veterinarijos akademijos (LVA) Praktinio mokymo ir bandymų centre (PMBC), įsikūrusiame Giraitėje, Kauno r. Kai melžėjų varžytuvės įvyks ir kituose Lietuvos rajonuose, spalio 10 d. LVA bus skelbiama geriausia šalies melžėja. Ji bus išrinkta lyginant rezultatus, kuriuos varžytuvių dalyvės pasieks rajoninėse varžytuvėse. Kauno r. melžėjų varžytuvės pateikė siurprizą – jų nugalėtoja tapo jauna moteris, melžėja dirbanti vos keturis mėnesius.
Plačiau

2008-06-14, Nr. 67(2267)
* "Saugomos teritorijos: tarp ,,vsio zakonno“ ir draudimų"

Saugomos teritorijos ir jose vykstantys keisti dalykai tapo itin jautri visuomenės dėmesio zona. Tik kai prisidengiant gamtos saugojimo šydu daromos kliūtys ir spendžiami spąstai paprastam kaimo žmogui, darosi nejauku - jie atsiduria socialinės nelygybės akistatoje. Tai, kas leidžiama milijonuose besivartančiam piliečiui, uždrausta tam, kas nenusiteikęs dalyti kyšių dėl savo teisėtų reikalavimų. Tad kaip ūkininkauti saugomose teritorijose?
Plačiau

2008-06-12, Nr. 66(2266)
* "Vieškeliais atidarda rinkimai"

Ar nors kilometru per pastaruosius metus sumažėjo atskirtis tarp miesto ir kaimo? „Kilometras“ šiuokart reiškia asfaltuoto ar bent žvyruoto kelio atkarpą, nutiestą nuo vieno ūkininko ligi kito arba nuo sodžiaus iki bažnytkaimio. Kaimo žmonės pavargo nuo politikų pažadų. Europos Sąjungos Sanglaudos fondo remiamuose projektuose kaimo kelių nė su žiburiu nerasi. Valstybinė automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir nuolat jos konkursus laimintys tie patys uabai nesidomi menkais „kaimiškais“ uždarbiais. Todėl asfaltuojami ir taip neprasti magistraliniai keliai, ligi žvilgesio blizginamas sostinės prospektas. O kaimui – kas liko? Laukti naujų rinkimų?
Plačiau

2008-06-12, Nr. 66(2266)
* "Ar šiukšlių ,,rojuje“ iškils vienintelė Lietuvoje pavojingų atliekų deginimo įmonė?"

Skubota ir baimę kelianti UAB „Toksika“ veikla kelia abejonių. Pavojingų atliekų deginimo įmonei statyti sklypo detalusis planas dar nepatvirtintas, tačiau su rangovais jau pasirašytos sutartys tą įmonę statyti.
Plačiau

2008-06-12, Nr. 66(2266)
* "Užgesus Joninių laužams - nemokamas pienas"

Lietuvos pieno gamintojų asociacija kartu su svarbiausia žemdirbių savivaldos organizacija - Žemės ūkio rūmais - jau apsisprendė, kada rengs socialinio protesto akciją dėl 30 proc. nuo metų pradžios sumažėjusių ir į bankrotą žemdirbius varančių pieno supirkimo kainų. Sankcionuotas mitingas Vilniuje ir nemokamos pieno dalybos Seimo prieigose vyks birželio 27 dieną, penktadienį.
Plačiau

2008-06-10, Nr. 65(2265)
* "Šventė „Bėk, bėk, žirgeli“ sugrąžino į XIX amžių"

Daugiau nei dvi dešimtys renginių vienu metu nuo pat ryto iki vakaro – toks Arklio muziejuje Niūronyse vykusios šventės „Bėk, bėk, žirgeli“ scenarijus - nei apibėgti, nei žirgu apjoti, norint visur spėti, viską pamatyti.
Plačiau

2008-06-10, Nr. 65(2265)
* "Meteorologai fiksuoja sausrą"

Kiekvieno žemdirbio svarbiausias šių dienų klausimas – kada palis? Sausas ir karštas oras kankina daugelio rajonų laukus. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHT) skelbia, kad jau gegužės 26 d. sausros kriterijus (HTK - 0,1-0,4) buvo pasiektas dešimtyje meteorologijos stočių. O birželio 1 d. sausra užfiksuota Klaipėdos, Neringos, Telšių, Laukuvos, Raseinių, Dotnuvos, Panevėžio ir Biržų stotyse. Birželio 2-4 dienomis sausros kriterijus (HTK) taip pat pasiektas Palangoje, Šilutėje ir Šiauliuose.
Plačiau

2008-06-06, Nr. 64(2264)
* "Sausra Jurbarko ūkininkus guldo ant menčių"

Daugumai Jurbarko r. ūkininkų rytas prasideda žvilgsniu į dangų. Viltį sulaukti lietaus neša net mažiausias debesėlis, bet nelyja jau bene du mėnesiai. Pro perdžiūvusią žemės plutą sunkiai kalasi vasarojus, džiūsta pievos, lyg nudegę raitosi uogakrūmių lapai. Iš nevilties ūkininkai šaukiasi pagalbon konsultantus, tačiau šie tik skėsčioja rankomis ir siūlo laukti lietaus.
Plačiau

2008-06-06, Nr. 64(2264)
* "Nesitikėjo, bet įkliuvo"

Gyvenimo ironija: vos tik ketvirtadienį, birželio 5 d., paminėjome Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, šiandien rašome apie tai, kaip pareigūnai, turintys saugoti gamtą, mišką ir paveldą, pritaria jų niokojimui ir teršimui, patys nepaiso įstatymų ir net laimina nusikalstamą veiką.
Plačiau

2008-06-06, Nr. 64(2264)
* "Lietuvos sunkieji duonpelniai priminė jaunystę"

Vakar iš Panevėžio rajono Staniūnų gyvenvietės iškilmingai išlydėta Lietuvos sunkiųjų veislės kumelaitė Bėrė, įkinkyta į legendinę prof. Petro Vasinausko „lineiką“, važnyčiojamą Viešintų ūkininko Arvydo Pasmokio. Tai dviejų dienų žygio, skirto paminėti Lietuvos sunkiųjų veislės arklių išvedimo 45 metų sukakčiai ir Arklio muziejaus 30-mečiui, ketvirtas etapas. Kelionė Šiaurės Aukštaitijos keliais, aplankant P.Vasinausko tėviškę Pasvalyje, tapo prasminga įžanga į šiandien Niūronyse, Arklio muziejuje, vyksiančią šventę „Bėk, bėk, žirgeli“.
Plačiau

2008-06-05, Nr. 63(2263)
* "Komunizmo statytojai persimetė veisti kapitalizmo rojų"

Jau ketverius metus Lietuva, remiama Europos Sąjungos (ES), kuria kapitalizmo rojų. Šalies vadovai ir politinių partijų lyderiai bei prie jų prisišlieję pataikūnai sparčiai virsta standartiniais ES biurokratais. Jie nuolat pabrėžia, kaip smarkiai nutolo ir ėmė skirtis nuo buvusių „sesių ir brolių“, su kuriais kartu, darnia greta, veisė ir komunizmo rojaus sodą. „Esame didžiausi eurooptimistai, daugiau nei keturi penktadaliai apklaustų mūsų šalies gyventojų neabejoja, jog narystė Bendrijoje suteikė naudos Lietuvai“, - nuolat trimituoja viešosios nuomonės tyrimo kompanijos. Tačiau ar tas „europalankumo“ barometras, žmonių nuotaikų tyrimo metodika - patikimi?
Plačiau

2008-06-05, Nr. 63(2263)
* "Puvenos, virtusios elitu, arba atvirkščiai"

Sako, kad stebuklų nebūna! Dar ir kaip būna! Apsukrūs verslininkai visišką šlamštą sugeba paversti elitu. Tik, deja, ne visi tais stebuklais tiki... Dėl tokių nepatikliųjų – vieni nemalonumai. Jei ūkininkai Valuckai laiku nebūtų patikrinę iš Vokietijos UAB „Solanika“ atgabento „elitinio“ krovinio, už supuvusias, rauplėmis apėjusias sėklines bulves būtų sumokėję kaip už gerą – 57 tūkst. Lt. Tačiau paaiškėjo, kad Vokietijos firmos „Norex Norika“ atsiųstos 48,2 t `Bonus` elitinės kategorijos sėklinės bulvės niekam tikusios. Taigi dalis „elito“ netrukus iškeliavo tiesiai į šiukšlyną. Tačiau atsirado patiklus dzūkelis, kuris, „Solanikos“ direktoriui Andriejui Amfimovui pasiūlius, apie 28 t šių sėklinių bulvių išsigabeno ir teigė sodinsiąs.
Plačiau

2008-06-05, Nr. 63(2263)
* "Biurokratinėje sistemoje - biurokratiški santykiai"

Daukučių žemės ūkio bendrovės pasėliai daug kur ribojasi su privačiais miškais. Kasmet dėl to bendrovė patiria nuostolių – medvežės, išmalusios nurodytas joms važiuoti vietas, ropoja per laukus. Negalėdami pravažiuoti giliomis medvežių vėžėmis medžiotojai pasidaro naujus kelius iki savo medžioklės plotų. Nepaisant, kad apie tokią padėtį informuotas Alizavos seniūnas, Kupiškio rajono savivaldybė, iki šiol nuostoliai ŽŪB „Daukučiai“ neatlyginami, pasėliai ir toliau klampojami.
Plačiau

2008-06-02, Nr. 62(2262)
* "Nepakviesti papietauti su Reiganu, įkūrė Sąjūdį"

Visi Amerikos prezidentų vizitai į Maskvą sukrėsdavo ir įkvėpdavo sovietų okupuotą Lietuvą.
Plačiau

2008-06-02, Nr. 62(2262)
* "Šakiai svetingai atkėlė vartus „Šeimininkei“

Kasmet vis į kitą Lietuvos regioną atkeliaujančiai „Šeimininkės“ dienai praėjusį savaitgalį savo vartus svetingai atkėlė Zanavykijos sostinė Šakiai. Tai tradicinis, šiemet jau tryliktasis renginys, kurį savaitraščio „Šeimininkė“, laikraščių „Ūkininko patarėjas“, „Valstietis“, „Rasos“, „Kraitė“, žurnalo „Meisteris ir Margarita“ leidėjas UAB „Ūkininko patarėjas“ dovanoja savo skaitytojams.
Plačiau

2008-06-02, Nr. 62(2262)
* "Ar atsisės prie vieno stalo praeitis, dabartis ir ateitis?"

Tarsi atskira Lietuva į vienuoliktąjį suvažiavimą suėjo Sąjūdis, kiek dar jo liko, paminėti istorinę datą - įsikūrimo dvidešimtmetį. Paminėjo, pakalbėjo, išklausė Sąjūdžio garbės pirmininko Vytauto Landsbergio žodžių ir priminimų, kas buvo ir ką daryti reikia dabar. Užsidegta dalyvauti Seimo rinkimuose, keliant kandidatus vienmandatėse apygardose. Kitaip visuomeninio judėjimo statusas neleidžia. Dar vienas partinis mėginimas reanimuoti pašlijusią dešinę. Visko būta tame suvažiavime: emocijų, sklandžių kalbų, patriotinių raginimų burtis ir vienytis. Stigo vieno - anų metų nebepakartojamo jaudulio, kai kiekvienas tikėjo esąs istorinių įvykių dalyvis ir kūrėjas. Kodėl dabar, prabėgus dviem dešimtmečiams, ir vėl vienon užstalėn netilpo praeitis, dabartis ir ateitis?
Plačiau

2008-05-31, Nr. 61(2261)
* "Pirmąkart Lietuvoje paminėta Pieno diena"

Daugelyje šalių gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje švenčiama nacionalinė pieno diena. Jungtinių Tautų Maisto produktų ir žemės ūkio organizacija sumanė panašiu laiku minėti Pasaulinę pieno dieną. Jai pasirinkta birželio 1-oji. Pirmąkart Pasaulinė pieno diena paminėta Švedijoje prieš ketverius metus. Vakar, penktadienį, Kauno rajone, Giraitėje veikiančiame Lietuvos veterinarijos akademijos (LVA) Praktinio mokymo ir bandymų centre, Pieno diena pirmąkart paminėta ir Lietuvoje.
Plačiau

2008-05-31, Nr. 61(2261)
* "Kodėl sūris ne iš pieno?"

Šėlstantis produktų kainų šokis pradėjo erzinti ir visko mačiusį statistinį lietuvį. Logiškai protaudamas, jis, it koks Kodėlčius, klausia: „Kodėl vėl prekybos centre pabrango pienas ir kefyras?“ Paskui kiek pamąstęs pats sau atsako: „Gal pagerėjo kokybė.“ Tačiau nusipirkęs ir paragavęs brangesnio pieno pirkėjas supyksta – pienas ir kefyras toks pat surogatas, kaip ir anksčiau pirktas, tik buvęs pigesnis. Tiesa, jis pirko ne patį brangiausią, o rinkosi mažesnio riebumo (1,5 proc.), kokio vartoti gydytojai nerekomenduoja net diabetu sergantiems žmonėms.
Plačiau

2008-05-31, Nr. 61(2261)
* "Bitininkų ir ūkininkų draugystė pakibo ant plauko"

Gerai žinomas posakis, kad Žemėje išmirus bitėms, žmonija išgyvens tik penketą metų. Tokių apokaliptinių nuotaikų Panevėžio r. Velžio seniūnijos bitininkai dar neapimti, tačiau gerokai susisieloję, saujomis semdami masiškai žūstančias bites...
Plačiau

2008-05-29, Nr. 60(2260)
* "Paskolų našta: nelengva, bet neišvengiama"

Lietuvos ekonomika perkaito ir jos laukia nuosmukis – taip skelbiama kasmetėje pavasario Europos Komisijos ekonomikos prognozėje. Teigiama, kad išsikvėpė visos trys Baltijos tigrais vadintos šalys – Lietuva, Latvija ir Estija: ekonomikos augimui lėtėjant, o infliacijai augant, ritamės žemyn. Tokios situacijos kontekste net gali susidaryti įspūdis, kad žemės ūkis nėra bendros šalies ekonomikos dalis, nes pastaraisiais metais, nepaisant žemdirbių taip mėgstamų padejavimų dėl mažų supirkimo kainų ir pan., agroversle stebimos ryškios ekonominės padėties gerėjimo tendencijos. Tą rodo ir ūkių skolinimosi iš bankų, investavimo augimo tempai. Tačiau kyla abejonių, ar gausybę paskolų prisiėmę ūkininkai sugebės jas laiku grąžinti.
Plačiau

2008-05-29, Nr. 60(2260)
* "Kauniečiai į kaimą pažvelgė verslininkų žvilgsniu"

Prieš penkerius metus įsikūręs toli nuo pagrindinių kelių, sunkiai privažiuojamame Jurbarko r. Seredžiaus seniūnijos Godvaišų kaime kaunietis Saulius Baltušis įkūrė specializuotą mėsininkystės ūkį. Netoliese, Padubysio kaime, sportininkas Egidijus Civinskas augina jojamuosius arklius. Miesto grindinį į kaimo purvą iškeitę vyriškiai nesigaili – jie didina bandas, perka žemės ir tiki savo verslo ateitimi.
Plačiau

2008-05-29, Nr. 60(2260)
* "Rinka drastiškai keičia pasėlių struktūrą"

Per pastaruosius dvidešimt metų mūsų šalies pasėlių plotai sumažėjo daugiau nei 600 tūkst. ha, iš esmės pasikeitė jų nuosavybės forma. Apie 80 proc. žemės jau privati nuosavybė. Naujiesiems pasėlių šeimininkams reaguojant į nacionalinės žemės ūkio politikos, o vėliau ir į Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos bei apskritai pasaulio agrorinkų signalus, gerokai pasikeitė ir pasėlių struktūra.
Plačiau

2008-05-27, Nr. 59(2259)
* "Ūkininkų senatvė – be socialinių garantijų"

Ties garbingu senatvės slenksčiu sustoja kiekvienas žmogus. Tik toli gražu ne visi pensijos amžių pasitinka džiaugdamiesi būsimu užtarnautu poilsiu. Pirmiausia tai pasakytina apie Lietuvos ūkininkus, kuriuos aplenkia socialinio draudimo garantijos. Iki šiol vis dar nesiryžtama tiesiai šviesiai pasakyti, kad ūkininkai – būsimi pensininkai – arba gaus labai menkas pensijas, arba negaus jų iš viso. Krizės židinys rusena nuo tada, kai ūkininkams buvo suteikta teisė draustis laisvai. Stambieji ūkininkai, tikėtina, apsirūpins savo senatve, bet ką darys smulkieji?
Plačiau

2008-05-27, Nr. 59(2259)
* "Estijos vaikus salmonelioze susargdino “Nematekas”?"

Estijos veterinarijos ir maisto tarnybos informavo, kad vaikų darželyje salmonelioze susirgo apie 80 vaikų. Susirgimo priežastimi nurodyta paukštiena, kurią pateikė Estijos bendrovė ,,AS Maagi“ ir kuri buvo pagaminta Lietuvos įmonėje AB ,,Girelės paukštynas“, priklausančiame “Nematekui”.
Plačiau

2008-05-27, Nr. 59(2259)
* "Liks nepanaudotų ES pinigų"

Posakis, kad pradėdamas darbą „devynis kartus pamatuok“, labai puikiai tinka ne tik gyvatvores kerpant, bet ir jas sodinant. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą (KPP) su paraiška tiesioginėms išmokoms gauti kartu galima prašyti ir investicinės paramos pagal priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“. Pagal šios priemonės programą „Kraštovaizdžio tvarkymas“ gautomis lėšomis gali pasinaudoti žemdirbiai, savo valdose pasiryžę auginti iki šiol Lietuvoje mažai populiarias gyvatvores. Metinis bazinės išmokos dydis šiuo atveju – iki 437 EUR, arba 0,437 EUR už 10 kv. m (1508 Lt). „Ūkininko patarėjui“ pasidomėjus šios ES remiamos veiklos ypatumais, paaiškėjo labai keistų ir įdomių dalykų.
Plačiau

2008-05-24, Nr. 58(2258)
* "Kaip trys vilkai vieną bitę pjauna... (2)"

"Nemateke” - vokeliai, vergiškas darbas ir kirmėlės
Plačiau

2008-05-24, Nr. 58(2258)
* "Lietuvos kaimo turizmu susidomėjo kinai"

Sodybų šeimininkai pavasario linksmybėmis sutinka vasaros darbus
Plačiau

2008-05-22, Nr. 57(2257)
* "Alternatyvi kaimiška veikla, paneigusi išankstines prognozes"

Agroturizmas suartina kaimą su miestu, stambius ūkininkus - su smulkiaisiais
Plačiau

2008-05-22, Nr. 57(2257)
* "Kaip trys vilkai vieną bitę pjauna... (1)"

Milijonierių kryžiaus žygis prieš smulkųjį verslą
Plačiau

2008-05-22, Nr. 57(2257)
* "Kokybiškas vanduo - ne kiekvienam kaimui"

Lietuvoje kokybišku geriamuoju vandeniu aprūpinama apie 70 proc. gyventojų. Tai reiškia, kad apie 30 proc., daugiausia kaime, naudoja šachtinių šulinių vandenį, kuris neatitinka geriamojo vandens kokybės reikalavimų. Panaši situacija ir su nuotekų valymų sistemomis – tik 66 proc. gyventojų nuotekos surenkamos ir valomos centralizuotai. Akivaizdžiausia kritinė padėtis yra kaimo regionuose – centralizuotai tiekiamo vandens paslaugos prieinamos tik 30–40 proc. vartotojų. Vakar LR Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) išklausė Aplinkos, Vidaus reikalų ir Žemės ūkio ministerijų informaciją dėl geriamojo vandens ir nuotekų sistemų tiesimo bei modernizavimo finansavimo kaimo vietovėse 2007–2013 metais. Pateikiame KRK pirmininko Viktoro RINKEVIČIAUS komentarą apie situaciją kaime dėl geriamojo vandens ir nuotekų:
Plačiau

2008-05-20, Nr. 56(2256)
* "Surakinti viena grandine"

Pasaulyje bręsta maisto krizė. Tačiau Lietuvoje, tarsi kreivų veidrodžių karalystėje, dėmesys maisto žaliavai neadekvatus poreikiams. Ypač tai pastebima pieno sektoriuje. Ūkininkams už parduodamą pieną kaina mažinama, motyvuojant situacija pasaulio rinkose, o pieno produktų kainos parduotuvėse krinta lėčiau. Rinkos analitikų skaičiavimais, pieno produkto kainą sudaro keturi komponentai: žemdirbio, perdirbėjo, prekybininko įnašai ir valstybės pridedamosios vertės mokestis. Šiandien pakalbėti į redakciją pasikvietėme pieno perdirbimo įmonių atstovą. Su AB „Pieno žvaigždės“ vykdančiuoju direktoriumi Linu SASNAUSKU kalbasi „ŪP“ korespondentas Justinas ADOMAITIS.
Plačiau

2008-05-20, Nr. 56(2256)
* "Evoliucija ar revoliucija?"

Penktadienį, gegužės 16 d., Žemės ūkio universitete (Kauno r.) vykusiame Lietuvos miškininkų sąjungos (LMS) suvažiavime lėkė skiedros ir liepsnojo laužai dėl miškų žinybos perdavimo Žemės ūkio ministerijai.
Plačiau

2008-05-20, Nr. 56(2256)
* "Miškai – interesų skersvėjuose"

Miškas nuo seno laikomas tvirtybės simboliu. Pasidžiaugiama, kad per atkurtos nepriklausomybės metus pavyko išsaugoti valstybės turtą. Šalia valstybinių atsirado ir privačių miškų sektorius. Tik apmaudu, kad dirba kiekvienas sau, o ne kartu. Tad vis aštriau polemizuojama, ar miškų valdymo sistema netapo viso ūkio plėtros stabdys. Ar ekonomiškai ir efektyviai tvarkomas miškų ūkis? Vis daugiau kritikos strėlių laido medienos pramonės magnatai, teigiantys, kad jų verslą žlugdo žaliavos stoka. Tuo tarpu miškininkai pateikia savo argumentus, pagrįsdami juos darnaus miško ūkio koncepcija.
Plačiau

2008-05-20, Nr. 56(2256)
* "Tas greitas maistas – sumuštinis"

Kalbėdami apie greitai pagaminamą valgį pirmiausia, be abejo, prisimename sumuštinius. Pirmieji, kai duonos riekelė aptepama sviestu, jau tapę tarsi istorija… ir kasdienybe. Jei duona ar jos gaminiai kaip ingredientas būtini gaminant įvairiausius sumuštinius, tai vietoj sviesto ant duonos tepti galima praktiškai visus produktus. Šalti ir karšti, užkandiniai ir desertiniai, mažučiai – vieno kąsnio – ir didžiuliai – lėkštės ar keptuvės dydžio… Vokiečiai juos vadina buter-brodais, ispanai – tapasais, italai – panini ir krostini (nepamirškime, juk ir pica savotiškas sumuštinis!), amerikiečiai – dešrainiais, hamburgeriais, čyzburgeriais, anglai – sandvičiais. Būtent pastarasis sumuštinio pavadinimas kilo nuo lėbautojo ir aistringo lošėjo lordo Džono Sandvičio. Kad galėtų netrukdomas lošti ir nesitraukti nuo kortų stalelio, jis virėjams įsakydavo tarp dviejų duonos riekių įdėti gabalą mėsos. Tokį patiekalą jis šlamšdavo ir kortuodavo. Taigi kuo šiandien greitai galime numalšinti alkį, pavaišinti netikėtus svečius.
Plačiau

2008-05-17, Nr. 55(2255)
* "LMGAGA - krizė"

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) nariai į susirinkimą 12 metų buvusioje tradicinėje vietoje – Lietuvos veterinarijos akademijoje – rinkosi, ko gero, paskutinį kartą. Dienotvarkėje turėjo būti svarstomi du klausimai: nauji asociacijos įstatai bei Revizijos komisijos pateikta LMGAGA praėjusių metų finansinės veiklos ataskaita. Tačiau iš daugiau nei 170 asociacijos narių į susirinkimą atvyko vos trys dešimtys. Todėl, nesant kvorumo, planuotus klausimus asociacija oficialiai svarstys kažkada... arba niekada. Nes susirinkimo metu savo atsistatydinimo pareiškimą pateikė ilgametis LMGAGA direktorius, aktyvus mėsinių galvijų auginimo propaguotojas Lietuvos veterinarijos akademijos profesorius Česlovas Jukna. Kartu su juo in corpore pasitraukė ir visa asociacijos administracija.
Plačiau

2008-05-17, Nr. 55(2255)
* "Trukt už vadžių, ir vėl iš pradžių"

Pagal Vyriausybės 2006-2008 metų programą, Lietuvoje jau turėjo būti baigtos atkurti nuosavybės teisės piliečiams į turėtąją žemę. Deja, kaip liaudyje sakoma, “ne taip roputė kepa, kaip bobutė nori”. Tuo tarpu valstybinės žemės pirkimo lengvatinėmis sąlygomis procesas pajudėjo. Privačios žemės kainos susvyravo, sunerimo žemės savininkai. Seimo nariai Eligijus Masiulis ir Gintaras Steponavičius pasiūlė Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės 2008 m. sausio 6 d. įsigaliojusio nutarimo, pagal kurį pradedama lengvatinėmis sąlygomis pardavinėti valstybės žemę, nors šalyje nėra baigtas nuosavybės teisių į turėtąją žemę atkūrimo procesas. Tad šį šeštadienį “Ūkininko patarėjo” skaitytojų klausiame: “Leisti ar drausti parduoti valstybės žemę, kol ji nebaigta grąžinti tikriesiems savininkams?”
Plačiau

2008-05-15, Nr. 54(2254)
* "Kaulakių gyventojai prieš mobiliojo ryšio antenas"

Kaulakių kaimo bendruomenės (Raseinių r.) žmonės įsitikinę, jog dėl ant vandens bokšto sumontuotų mobiliojo ryšio antenų daugelį vargina įvairūs negalavimai. Vien pernai prie antenų esančioje Liolingos gatvelėje vėžiu susirgo ir staiga mirė penki žmonės. Ar tai ne antenų poveikis? „Vasario 29 d. raštu kreipėmės į „Omnitel“ ir „Bitė Lietuva“ bendrovių vadovus prašydami, kad šie išmontuotų ant vandens bokšto pastatytas mobiliojo ryšio antenas. Deja, į 108 gyventojų prašymą abiejų bendrovių vadovai paprasčiausiai nusispjovė, nes iki šiol jokio atsakymo taip ir nesulaukėme“, - piktinosi Kaulakių k. bendruomenės pirmininkė Elena Pocienė.
Plačiau

2008-05-15, Nr. 54(2254)
* "Salačiai sukruto"

Salačių medžioklė kartais taip užvaldo, kad prarandi net laiko suvokimą – tu meti blizgę į dar besisklaidančio bangelių ratilo vidų, o salatis savo plačia uodega jau plojo už dvidešimties metrų aukščiau. Bėgi ten, ruošiesi sviesti, o jis vėl priekyje aukšles žarsto. Taip gali pusdienį prabėgioti, o kibimo nesulaukti – toks nenuspėjamas tas salatis. Bet tuoj visus vargus pamiršti, kai pajunti tą taip ilgai lauktą galingą smūgį – regis širdis nustoja plakti... Salačio kibimas išties įspūdingas, šiek tiek panašus į lašišos, tik bedantis, sugriebęs blizgę, nestovi kelias akimirkas vietoje, o toliau plaukia atakos kryptimi. O paskui visos linksmybės – ir bėgimai į šonus, ir verpetai, kol galų gale pasiduoda ir žiopčiodamas leidžiasi velkamas.
Plačiau

2008-05-15, Nr. 54(2254)
* "Oksalio“ penktosiose - 114 medžiotojų"

Per Sekmines nuo pat ryto Gaižiūnų poligono šaudykloje (Rukla, Jonavos r.) aidėjo šūviai – iš visos Lietuvos suvažiavę medžiotojai demonstravo akies taiklumą, rankos tvirtumą – čia vyko jau tradicinėmis tapusios, penktosios, UAB „Oksalis“ rengiamos medžiotojų šaudymo iš graižtvinių šautuvų varžybos „Norma Cup 2008“ taurei laimėti. Sulaukta ir svečių – Latvijos medžiotojų komandos.
Plačiau

2008-05-13, Nr. 53(2253)
* "Sumainyti aukso žiedus – traktoriumi"

Pasižvalgius po Lietuvos miestų civilinės metrikacijos skyrių aikštes matyti, kad šiandien populiariausia vestuvininkų transporto priemonė – ilgi prabangūs limuzinai. Ne mažiau populiarūs ir retro stiliaus automobiliai. Turintys išskirtinių pomėgių žmonės dar išradingesni. Vieni jų pasikeisti žiedais važiuoja motociklais ar net dviračiais, o štai kėdainiškis Paulius Pikšrys savo nuotaką Irmą Klebonaitę į civilinės metrikacijos skyrių atsivežė modernaus traktoriaus „Fendt 936 Vario“ kabinoje...
Plačiau

2008-05-13, Nr. 53(2253)
* "Per Sekmines žydi žemė ir dangus"

Lietuvoje atgaivinamos primirštos Sekminių apeigos, pagal senąsias tradicijas švenčiama dangaus, žemės ir piemenėlių šventė. Jau baigta pavasario sėja, duonos augintojams trumpas atokvėpis prieš didžiuosius vasaros darbus, todėl reikia smagiai pasilinksminti, su bičiuliais susitikti, o paskui „įšokti” į kitus darbus, nes tuoj šienapjūtė, paskui į aruodus parkeliaus duonelė.
Plačiau

2008-05-13, Nr. 53(2253)
* "Brasta per pieno upę"

Karas pieno rinkoje tampa globalia problema. Lietuvos spaudos agentūros paskelbė, jog mūsų valstybė pralaimėjo teismą vienai pieno perdirbimo įmonei ir privalės jai sumokėti apie 2 mln. Lt. Tiek esą buvo prarasta pajamų, kai 2003 m. Vyriausybė buvo įpareigojusi supirkėjus mokėti ūkininkams už tiekiamą pieną ne mažesnę kaip 35 ct/kg kainą. Tuo tarpu tarptautinė pieno produkcijos gamintojų asociacija pasmerkė Jungtinių Amerikos Valstijų Žemės ūkio departamento sprendimą pakelti ribinę pieno supirkimo kainą keturiolikoje valstijų šalies pietryčiuose. Anot rinkos analitikų, pieno supirkimo kainos pakeltos nepagrįstai: šiose valstijose nepastebėta jokių pieno tiekimo sutrikimų, nejaučiamas pieno žaliavos deficitas.
Plačiau

2008-05-10, Nr. 52(2252)
* "Kiaulių augintojams žlungant kiaulienos pardavėjai rengiasi statyti atominę jėgainę"

Penkiolika metų kiaules Klaipėdos r. Gribžinių kaime auginantis Vytautas Gliožeris kreipėsi į redakciją klausdamas, kas vyksta Lietuvoje, kodėl aplink girdėti vien danų vardai, kodėl jie nori užimti lietuvių vietas. Ir kodėl iš kiaulininkystės traukiasi lietuviai? Didžiuliai danų kapitalo kiaulininkystės kompleksai Pakruojo, Pasvalio ir kituose rajonuose, Mažeikių rajono gyventojų pasipriešinimas danų kiaulininkystės plėtrai Bugenių komplekse, mįslingi pastarųjų dienų įvykiai Krekenavoje sujaukė ir Žemaitijos kiaulių augintojų mintis. Galbūt lietuviams iš tiesų teks iš šio verslo pasitraukti? Ir kuo ta veikla taip žavi danus, jeigu lietuviai galą su galu vos suduria?
Plačiau

2008-05-10, Nr. 52(2252)
* "Verslininkai ištiesė ranką mokslininkams"

Lietuvos veterinarijos akademijoje (LVA) ketvirtadienį atidaryta atnaujinta Eksperimentinės ir klinikinės farmakologijos laboratorija. Jos vadovas prof. habil. dr. Algimantas Matusevičius džiaugiasi, kad laboratorijos remonto darbus neatsisakė paremti net keliolika veterinarijos farmacijos ir kitų šios srities firmų.
Plačiau

2008-05-10, Nr. 52(2252)
* "Kredito unijose"

Daugiau nei prieš 12 metų Atviros Lietuvos fondo, Kanados lietuvių iniciatyva veiklą pradėjo Kanados vyriausybės finansuojamas kredito unijų projektas, kurio pagalba pradėtos steigti kredito unijos. Patirtį surinktai šalies komandai perdavė Kanados Dežarden (Desjardins – pranc.) kredito unijų specialistai, tačiau surasti patikimų žmonių, kurie steigtų kredito unijas, buvo sunku. Tuomet vyko bankų krizės, indėliai nuvertėjo, tačiau šią naujovę greitai perprato ir parėmė Ūkininkų sąjungos nariai, pareiškę, kad negauna iš bankų paskolų, nes jie nepasitiki žemės ūkio veiklos sėkme. Idėją parėmė Žemės ūkio rūmų darbuotojai, ir, laikui bėgant, rajonuose bei didesniuose miestuose pradėjo kurtis kredito unijos.
Plačiau

2008-05-08, Nr. 51(2251)
* "Valdžios medaliai malonūs, bet svarbiausi vertintojai – žemdirbiai"

Stengdamiesi padėti Lietuvos ūkininkams gauti ES paramą, Žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistai du kartus apkeliavo pasaulį
Plačiau

2008-05-08, Nr. 51(2251)
* "Kovoje su vėjo jėgainėmis taškas dar nepadėtas"

Ir trečią kartą svarstyti Kretingos rajono ir miesto bendrieji planai sulaukė gyventojų priekaištų ir pastabų. Žmonės baiminasi, kad įstatymu tapę dokumentai pakeis jų gyvenimą, suvaržys galimybę rinktis. Daugiausia aistrų ir vėl kilo dėl vėjo jėgainių parko šalia Vydmantų gyvenvietės.
Plačiau

2008-05-08, Nr. 51(2251)
* "Kanapių sėjėjas gali būti išteisintas "

Nelegalų Lietuvoje augalą – kanapes pasėjęs vilnietis Edgaras Babanovas pagal Europos Sąjungos įstatymus gali būti išteisintas, o teisėja iš Rokiškio Nijolė Bražiūnienė, šiemet sausį priėmusi išteisinantį nuosprendį, – gauti Rokiškio teatralų humoristinį Nikodemą už „Gerosios teisėjos“ vaidmenį. Ir ne vien už šį nuosprendį, -provincijos teisėja ryžosi viešai prabilti, kad mūsų valstybės Baudžiamasis kodeksas - atsilikęs nuo gyvenimo ir prieštarauja ES įstatymams.
Plačiau

2008-05-05, Nr. 50(2250)
* "Ūkių modernizavimo tempai "

Šalies žemdirbiai jau 15 metų „persiginkluoja“ modernia žemės ūkio technika. Atsivėrę ES fondai, valstybės parama netgi skatino tarp ūkininkų tokio „ginklavimosi varžybas“. Pernai, pasinaudodami parama, žemdirbiai įsigijo 560 naujų traktorių ir 50 kombainų. Dar kelis kartus daugiau – išperkamosios nuomos (lizingu), banko kredito ar savo lėšomis. Deja, šiandien agrotechnikos parko modernizavimo procesas ėmė buksuoti – Europa pristigo naujų žemės ūkio mašinų.
Plačiau

2008-05-05, Nr. 50(2250)
* "Lietuvos rakštis - pastatų griuvėsiai"

Šiandien šalį dar „puošia” apie 5,5 tūkst. buvusių žemės ūkio gamybos statinių, neturinčių savininkų. Jei teismai juos pripažins bešeimininkiu turtu ir valstybė jam tvarkyti kasmet skirs po 2 mln. Lt, griuvėsius paversti dirbamąja žeme prireiks apie 250 metų!
Plačiau

2008-05-05, Nr. 50(2250)
* "Žalios lankos, baltos avys"

Giedrius Prakapavičius, būdamas 24 metų, jau buvo išmėginęs kelias veiklos sritis: dirbo valiutos keitykloje, paskui – nuosava parduotuvė, vėliau – kavinė. O širdyje vis kirbėjo mintis, kad sėdi „ne savo rogėse“. Besiblaškydamas, kuo užsiimti ir ką veikti, prisiminė senelius, gyvenusius kaime. „Jie laikė kelias avis, močiutė visada verpė vilnas, jos man iki šiol kvepia, tad noras ūkininkauti atsirado lyg ir savaime, – pasakoja Giedrius. – Grįžau į kaimą, dirbu, kas man patinka. Rūpesčių lyg ir pakanka, bet jie manęs nevargina, o nuolatinis judėjimas tik į sveikatą. Po šešerių metų darbo ūkyje šiemet ganyklose žolytę pešios jau per 1,5 tūkst. avių banda.“
Plačiau

2008-05-03, Nr. 49(2249)
* "Seimo nariai atsilaikė prieš vartotojų gynėjų blickrygą ir džihadą "

Šią savaitę posėdžiavusi Seimo etikos ir procedūrų komisija, išnagrinėjusi Buitinių vartotojų sąjungos skundą prieš parlamentarus Viktorą Rinkevičių ir Vytą Navicką, vieningai nusprendė, kad Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas V.Rinkevičius bei ūkio ministras V.Navickas viešųjų ir privačių interesų nesupainiojo, Seimo Statuto ir Lietuvos Konstitucijos nepažeidė, rūpindamiesi elektros energijos galios mokesčio lengvatomis ūkininkams.
Plačiau

2008-05-03, Nr. 49(2249)
* "Nauji žemės reformos gūsiai nupūtė ūkininkų viltį"

Nauja galimybė atgauti ar paprasčiau įsigyti laisvos valstybinio fondo žemės puoselėtą viltį suteikė ne visiems ūkininkams. Anaiptol, atsivėrė ir naujos landos apeiti tuos, kuriems ilgus metus buvo žadama pirmenybė įsigyti dirbamus arimus. Tad vėl siūbtelėjo skundų į valdžios institucijas banga. Nuvilti ūkininkai vėl tapo gal šimtąjį kartą reformuojamos žemės reformos aukomis. Jų pagrįsti lūkesčiai atsidūrė už naujų detaliųjų žemėtvarkos projektų ribos. Šįkart, ko gero, negrįžtamai. Tuo tarpu nusipelniusiųjų gyventi geriau pergalę švenčia tie, kam žemė tampa tik vienadienio pasipelnymo šaltiniu.
Plačiau

2008-05-03, Nr. 49(2249)
* "Jei žuvys prekybos centruose prabiltų, tektų užsikimšti ausis“

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pastangomis pastaraisiais metais terminas „gyvūnų gerovė“ tapo puikiai žinomas visiems mūsų šalies žemdirbiams, nes negarantuojant jos, gali kilti sunkumų parduodant išaugintus gyvulius, pieną, žmogus negali tikėtis ir investicinės ES paramos. Gyvūnų gerovei atitinkamą dėmesį skiria ir mėsos perdirbimo įmonės: prieš skerdimą gyvuliai palaikomi ramioje aplinkoje, kai kur netgi išprausiami šiltame duše, taip siekiant apsaugoti mėsos produktų valgytojus nuo streso hormonų patekimo į organizmą. Tuo tarpu prekybos centrų akvariumuose žiopčiojančios, ant šono pasvirusios žuvys yra toks įprastas akiai reginys, jog retas susimąsto, kad šiems nebyliems gyvūnams iki patekimo ant stalo taip pat turi būti garantuota atitinkama gerovė – VMVT direktoriaus Kazimiero Lukausko 2007 m. birželio 28 d. įsakymu patvirtinti gyvų žuvų realizavimo parduotuvėse reikalavimai.
Plačiau

2008-05-03, Nr. 49(2249)
* "Šiaudinių namų statyba įgyja pagreitį"

Praėjusį savaitgalį „Litexpo” rūmų konferencijų salėje vyko  Šiaudinių namų statybos asociacijos (ŠNSA) organizuotas projekto „Aplinkai palankios statybos iš šiaudų populiarinimas mažinant įtaką klimato kaitai“ seminaras. Jame nagrinėta statyba iš presuotų šiaudų pasaulyje ir Lietuvoje, diskutuota apie karkasinių namų statybos privalumus, darbui reikalingus įrankius, sienų tinkavimo būdus bei medžiagas, pateikta stogo apšiltinimo pavyzdžių. Žmonės domisi, ir čia nėra jokių technologijos paslapčių, juolab kad seminare Edita Milutienė pristatė knygą apie namų statybą iš presuotų šiaudų.
Plačiau

2008-04-29, Nr. 48(2248)
* "Ūkininko verslas prasideda kiaulių fermoje"

Kiaulių augintojus apėmusi krizė nepalietė jurbarkiečio Vytauto Giedraičio – ūkininkas visus užaugintus gyvulius skerdžia savo įmonėje, mėsą ir jos gaminius parduoda firminėje parduotuvėje, o neseniai Jurbarkų kaime dar įsteigė ir valgyklą, kurioje pietauja miestiečiai. Nors dėl pabrangusių grūdų verslininkas ir patiria nuostolių, šiuolaikiškai įrengtų kiaulių fermų likviduoti jis nesiruošia.
Plačiau

2008-04-29, Nr. 48(2248)
* "Ar urėdai atrems „Lietuvos medienos“ ataką?"

Penktadienį, balandžio 25 d., Dubravos eksperimentinėje-mokomojoje miškų urėdijoje (Girionys, Kauno r.) vyko Miškų urėdų nuolat veikiančio gamybinio susirinkimo išplėstinis valdybos posėdis. Aptarti visoms urėdijoms aktualūs miškų priežiūros, atkūrimo, kirtimo normos nustatymo metodikos klausimai, apsvarstyti asociacijos „Lietuvos mediena“ parengtos studijos „Lietuvos medienos produktų ir baldų pramonės perspektyvos valstybinio miškų ūkio neefektyvaus valdymo grėsmių akivaizdoje“ teiginiai.
Plačiau

2008-04-29, Nr. 48(2248)
* "Kreditų garantijos - papildomos galimybės spartinti pažangą"

Vakar Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos pateiktai UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) 2007 m. veiklos ataskaitai. Šios bendrovės direktorė Danguolė ČUKAUSKIENĖ atsako į „ŪP“ vyriausiojo redaktoriaus Vytenio Neverdausko klausimus.
Plačiau

2008-04-26, Nr. 47(2247)
* "Mažeikiuose - dar griežtesnis valdžios ,,Ne!“ danų kiaulėms"

Visuotinio šalies valdžios nuosmukio fone neįtikėtinai pilietiškas Mažeikių rajono tarybos vakarykštis sprendimas nepritarti danų kapitalo bendrovės „Bugenių agro“ planams išplėsti auginamų kiaulių skaičių iki 12 tūkst. per metus. Šiuo sprendimu taryba visiškai solidarizavosi su rajono gyventojais, antri metai kovojančiais prieš buvusio Bugenių kiaulininkystės komplekso atgaivinimą ir plėtrą. Anksčiau taryba buvo pasisakiusi prieš komplekso plėtrą iki 46 tūkst. kiaulių. Į vakarykštį posėdį atvyko ir mažeikiškių rinkti Seimo nariai, o pastato, kuriame posėdžiavo taryba, kieme piketavo Bugenių ir Ruzgų kaimų gyventojai.
Plačiau

2008-04-26, Nr. 47(2247)
* "Gniaužia kumščius žemaičiai pieno gamintojai"

Dėl krintančių pieno supirkimo kainų klupdomi šalies ūkininkai rengiasi protesto akcijoms. Viena jų – nemokamai žmonėms visoje Lietuvoje dalyti pieną prie didžiųjų prekybos centrų. „Ūkininko patarėjas“, susitikęs su Akmenės r. žemdirbiais, išklausė jų nuomones apie susidariusią sudėtingą situaciją pienininkystėje ir pasiryžimą kovoti su fabrikantais.
Plačiau

2008-04-26, Nr. 47(2247)
* "Brangūs augalai pirkėjų neatbaido"

Prieš kelerius metus „Litexpo“ rūmų parodoje dalyvius žavėjo ir stebino įvairaus dydžio dekoratyviosios pušaitės, augintos dideliuose vazonuose ir genėtos bonsai forma. Žavėjo augalų grožis, o stebino kaina – brangiausia jų tuomet kainavo apie 25 tūkst. Lt. Kitos – 5-17 tūkst. Lt. Kaip teigia IĮ „Terra Animalis“ Zapyškio medelyno Augalų skyriaus vadovė Ingrida Vainauskienė, tiek kainuojančių ar net brangesnių augalų netrūksta ir dabar. Mat jie auginti ir genėti ne vienerius, o keliolika ar net keliasdešimt metų. Todėl žmonės ir stebisi kaina, kol nesužino, kad augalui jau 25-30 metų.
Plačiau

2008-04-26, Nr. 47(2247)
* "Mažeikių bitininkai jau ,,pakaustė“ savo biteles"

- Prieš dvidešimt metų vyrui gimtadienio proga padovanojau avilį – taip ir prasidėjo mūsų bitininkavimas, - pasakoja Mažeikių bitininkų draugijos pirmininkė Birutė Budreckienė.
Plačiau

2008-04-24, Nr. 46(2246)
* "Kas nesurašyta į mokslo vadovėlius"

Po neseniai „valstietiškoje“ žiniasklaidoje pasirodžiusios neobjektyvios publikacijos Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktoriaus Česlovo Juknos adresu vargu ar buvo galima tikėtis pakilios nuotaikos iš Mokslų akademijos nario korespondento, Lietuvos veterinarijos akademijos profesoriaus, konkurse „Lietuvos kaimo spindulys 2007“ laureato vardą pelniusio nominacijoje „Kaimui paskirtas gyvenimas”. Bet ir šioje situacijoje skaidrų Č. Juknos požiūrį į gyvenimą bene geriausiai atskleidė nuolat profesoriaus kartojama frazė: „Pasaulyje tiek daug gerų žmonių.“
Plačiau

2008-04-24, Nr. 46(2246)
* "Aplinkos ministerija skęsta makulatūroje"

Buvusiam aplinkos ministrui Arūnui Kundrotui skirtu muilu Raseinių rajono vadovai, seniūnai ir aplinkosaugininkai „išprausė” Artūrą Paulauską.
Plačiau

2008-04-24, Nr. 46(2246)
* "Protesto akcija"

Žemės ūkio ministerijoje į pasitarimą pieno supirkimo kainų klausimais buvo susirinkę pieno gamintojų ir perdirbėjų atstovai. Išklausiusi abiejų pusių argumentus, ministrė Kazimiera Prunskienė įpareigojo atsakingus ŽŪM darbuotojus atlikti išsamų rinkos tyrimą.
Plačiau

2008-04-24, Nr. 46(2246)
* "Kaip sugauti didelį lydį?"

Dažnas lydekautojas, eidamas žūklauti, tikisi sugauti savo svajonių žuvį. Gal ne pasaulio rekordą viršijančią dantytąją, bet per 10 kg sveriančią tai tikrai – kad ilgam įsimintų kova, ne gėda būtų su ja pačiam įsiamžinti. Ar galima specialiai gaudyti tik didžiąsias lydekas?
Plačiau

2008-04-22, Nr. 45(2245)
* "Klaipėdos LEZ-o įkaitai teisybės ieškos Strasbūre"

Prieš keliolika metų didelių chemijos gamyklų įkaitais tapę Klaipėdos miesto Lypkių gatvės gyventojai iki šiol pasmerkti gyventi sveikatai pavojingoje zonoje. Per daugybę metų nei Klaipėdos valdžia, nei besimainančios vyriausybės žmonių labui nieko nepadarė. Atvirkščiai - pasmerkė metų metus trunkančiam bylinėjimuisi teismuose. Nuėję ilgą teismų kelią, Lypkių gyventojai ketina teisybės ieškoti Strasbūre.
Plačiau

2008-04-22, Nr. 45(2245)
* "Nuo „Ūkininko patarėjo“ darbuotojo – iki kunigo"

„Ūkininko patarėjo“ skaitytojai, prenumeruojantys ir skaitantys mūsų laikraštį dešimtmetį ir daugiau, ypač tie, kam rūpi graži ir žydinti savų namų aplinka, puikiai žino „Moterų ūkio“ rubriką „Močiutės Julijos darželis“. Profesionalūs patarimai gėlininkams, rekomenduojami mėnesio darbai lauko gėlyne, kambarinių gėlių priežiūra - temos, kuriomis, sakytum, gali kalbėti žemės ūkio mokyklos dėstytoja ar diplomuota gėlininkystės specialistė, be kita ko, apdovanota ir pavydėtinai lengva literatūrine plunksna, nes „Močiutės Julijos“ tekstai visuomet būdavo raiškūs, žodingi, bet kartu ir labai aiškūs bei paprasti. Tikrai turbūt niekas nė neįtarė, kad po „Močiutės Julijos“, tikru mylimos savo senelės vardu, kelerius metus slėpėsi Vilniaus universiteto žurnalistikos specialybės studentas Saulius Bužauskas.
Plačiau

2008-04-22, Nr. 45(2245)
* "Cukrinių runkelių laukia linų likimas"

UAB „Arvi cukrus“ ir AB „Danisco Sugar Kėdainiai“ nepavyko susitarti su vienu stambiausių Suvalkijoje cukrinių runkelių augintoju – Šakių r. Žvirgždaičių miestelyje įsikūrusiu Laimutės Stonkuvienės agroservisu. Ūkio valdytojas Aleksandras Stonkus įsitikinęs, kad cukrinių runkelių Lietuvoje laukia linų likimas, ir ketina šiemet runkeliams paliktus plotus užsėti kukurūzais, vasariniais rapsais ir javais.
Plačiau

2008-04-19, Nr. 44(2244)
* "ES pakilo į "kryžiaus žygį” prieš biokurą"

Virš daugiau nei aštuoniasdešimties šalių pakibus bado grėsmei, visame pasaulyje sparčiai kylant maisto kainoms, Jungtinės Tautos ir Europos Sąjunga dėl to pradėjo kaltinti neva besaikį tradicinių žaliavų, iš kurių kepama duona, naudojimą biodegalams gaminti. Besivystančios šalys, nemažas pajamas gaunančios iš biokuro eksporto, įtaria, kad pasaulio galingieji kėsinasi dar labiau nuskurdinti “trečiąjį pasaulį”. Apkvailinti jaučiasi ir ES ūkininkai, savo žemes apsodinę energetiniais augalais - javais ir trumpos vegetacijos medžiais bei krūmais. Prieš ketverius metus Briuselio biurokratai primygtinai ragino į Bendriją įstojusių šalių žemdirbius auginti žaliavą ne maistui, bet biokurui, o tuometine Europos Komisijos propaganda patikėjusiems Lietuvos ūkininkams, kurie vylėsi, kad Bendrijos parama jiems netrukus bus padidinta nuo 45 EUR/ha iki 80 EUR/ha, dabar gali likti vien sudužusios svajonės praturtėti ir sužlugdyti verslo planai.
Plačiau

2008-04-19, Nr. 44(2244)
* "Stručių ferma - egzotika ir pelningas verslas"

Seimo Kaimo reikalų komiteto išvažiuojamojo posėdžio narius fermoje pasitiko šeimininkas, prieš vienuolika metų pradėjęs auginti stručius Vilniaus rajono ūkininkas Aleksandras Skliaras. Jis pakvietė užsukti į tvirtai suręstą tvartą, kur aptvaruose laikomos stručių šeimos. Šis žmogus ir po pirmųjų nesėkmių nenuleido rankų, tikėjo savo verslo sėkme ir jos sulaukė. Šiandien ūkininkas vadovauja didžiulei bendrai Lietuvos, Švedijos ir Danijos įmonei „Baltic Straus“, kurios fermose auginami keli šimtai gražuolių ilgakojų. Egzotiškų paukščių augintojas savo verslą pradėjo savarankiškai, neprašė jokios finansinės paramos iš ES struktūrinių fondų. „Man tos paramos nereikėjo ir nereikia. Svarbiausia, kad tik valdžia netrukdytų verslui“, - įsitikinęs A. Skliaras.
Plačiau

2008-04-19, Nr. 44(2244)
* "Bitininkystės ateitimi susirūpinę"

Ketinimai šalyje auginti genetiškai modifikuotus (GM) augalus, vis didėjantis pesticidų naudojimas žemės ūkyje bei jų purškimas bičių skraidymo metu, danų kapitalo planai įkurti stambius kiaulininkystės kompleksus, jaunų žmonių nenoras dirbti su bitėmis – tokios nelinksmos gaidos skambėjo Pasvalio bitininkų susivienijimo „Bičiulis“ susirinkimo metu.
Plačiau

2008-04-17, Nr. 43(2243)
* "Žemės savininkai - prieš Daugų parko steigimą"

Pirmadienį Daugų m. (Alytaus r.) turėjo vykti Daugų regioninio parko ir jo zonų ribų plano projekto bei tvarkymo programos sprendinių viešas svarstymas. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos į susirinkimą kvietė Daugų meno mokykloje. Dar gerokai prieš aptarimo pradžią paaiškėjo, kad visi norintieji dalyvauti tikrai netilps į vos apie 100 vietų turinčią mokyklos salę. Daugų seniūnijos darbuotojai visus susirinkusiuosius pakvietė pereiti ir posėdžiauti Daugų technologijos ir verslo mokykloje. Deja, geranoriška ir darbinga susitikimo nuotaika tuo ir baigėsi.
Plačiau

2008-04-17, Nr. 43(2243)
* "Kas gražiau suvilios?"

Prasidėjus pavasarinei sėjai, netikėtai pabiro kur kas palankesni nei anksčiau cukrinių runkelių perdirbėjų siūlymai. Prieš kelias dienas kategoriškai tvirtinę, jog derybos baigtos ir už superkamus cukrinius runkelius nei cento daugiau nemokėsią, perdirbėjai iš kažkur staiga atrado lėšų.
Plačiau

2008-04-17, Nr. 43(2243)
* "Genetiškai modifikuoti augalai išstumia įprastus pasėlius"

Genetiškai modifikuotų (GM) augalų plėtros tempai verčia sunerimti ne tik ekologiškų, bet ir įprastų pasėlių savininkus. Tik prieš dvylika metų komerciniams tikslams pradėti naudoti GM augalai pernai pasaulyje jau užėmė 114 mln. ha plotą arba beveik dešimtadalį visų pasėlių. Tai keturis kartus daugiau, negu ekologiškų žemės ūkio naudmenų plotas.
Plačiau

2008-04-15, Nr. 42(2242)
* "Durys į teisinę valstybę – kol kas vos vos pravertos"

Nieko nebestebina šalies teisėtvarkos sistemoje vykstančios “keistenybės”. Žmonių laiškai redakcijai, jų pasakojamos absurdiškos istorijos ieškant teisingumo skatina susimąstyti: ar tiesos paieškos policijoje, teismuose ir prokuratūroje yra vertybė, ar notarų akys surašant sandorius yra neužmerktos, ar antstoliai nesigviešia vien asmeninės naudos? Ir ar teisus, tačiau neturįs pinigų, pilietis mūsų šalyje gali apginti save. Apie Teisingumo ministerijos (TM) paskirtį ir permainas reformuojant jai pavaldžių institucijų darbą su teisingumo ministru Petru BAGUŠKA kalbasi “Ūkininko patarėjo” korespondentė Vanda VASILIAUSKAITĖ.
Plačiau

2008-04-15, Nr. 42(2242)
* "Politikų šou ant Aplinkos ministerijos kupros"

Nuo pat žemės reformos pradžios formuojasi nepakanti privačiai miškų nuosavybei visuomenės nuomonė: savininkai smerkiami už beatodairišką atgautų miškų kirtimą ir kirtaviečių neatkūrimą. Šiandien, ko gero, jau nebeliko savininkų, kurie į atgautą miško valdą žiūrėtų kaip į vienkartinio pasipelnymo šaltinį. Dauguma jų išmoko tvarkingai ūkininkauti, vadovaudamiesi teisės aktų reikalavimais ir savo valdų miškotvarkos projektais. Tuo tarpu politikai politikuodami atsiliko nuo realaus gyvenimo ir griebėsi “ravėti šieną”.
Plačiau

2008-04-12, Nr. 41(2241)
* "KGB kova su lietuvių nacionalistais tęsiasi"

Lietuvos žvalgo sūnus bando sugrąžinti tėvui Rusijos slaptųjų tarnybų nuplėštą gerą vardą.
Plačiau

2008-04-12, Nr. 41(2241)
* "Žemės savininkai abejoja, ar bus išgirsti"

Penktadienį, prie Žemės ūkio rūmų prieš Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSS) suvažiavimą tylų piketą surengė žmonės, neatgaunantys savo nuosavybės. Tuo jie tik priminė, jog žemės grąžinimo klausimai tebėra aktualūs. Į LŽSS devintąjį suvažiavimą susirinkę delegatai taip pat konstatavo: gausybė savininkų per 18 metų neatgavo nuosavos žemės, o žemės reformai galo nematyti. Į suvažiavimą susirinko daugiau nei šimtas garbaus amžiaus senolių. Išklausę pranešimų apie žemės ūkio veiklos diversifikavimą, kaimo verslų ir paslaugų mažų įmonių steigimą, žemės konsolidavimo galimybes, pabėdoję suvažiavimo svečiams, jie sąjungos tarybos pirmininke vėl išrinko kovingąją Antaniną Venckūnienę.
Plačiau

2008-04-12, Nr. 41(2241)
* "Runkelius ištiko jausmų krizė"

Joks miestietis nesupras... tokios meilės ir ištikimybės, tų aistrų ir kovų dėl... RUNKELIO. Ne bet kokio – cukrinio! Šiuos jausmus gali paaiškinti tik tie, kas cukrinius runkelius sėjo, ravėjo, rudenį iš dumblo juos lupo, prie fabrikų eilėse stovėjo, už juos kryžium ant kelio gulėjo...
Plačiau

2008-04-10, Nr. 40(2240)
* "Nederlingose žemėse tarpsta konfliktai"

Vakar, trečiadienį, Žemės ūkio rūmuose (ŽŪR) vykęs Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos (LNŽNA) tarybos posėdis buvo kaip niekada karštas. Mat pagrindinė priežastis, paskatinusi jį sušaukti pavasario darbymečio metu, – konfliktinė situacija dėl nesutarimų tarp kai kurių asociacijos lyderių.
Plačiau

2008-04-10, Nr. 40(2240)
* "Reformuotai ES žemės ūkio politikai ieškoma naujo vardo"

Seniausia, jau keletą dešimtmečių gyvuojanti, Europos Sąjungos bendroji žemės ūkio politika gali būti pavadinta nauju vardu. Nuo 1996 m. leidžiamas šios politikos naujienų leidinys “Agra Facts” šių metų pradžioje surengė savo skaitytojų apklausą ir jų galimo naujo minėtos politikos pavadinimo siūlymus prieš keletą dienų pateikė Europos Komisijai.
Plačiau

2008-04-08, Nr. 39(2239)
* "Ar pasėlius apdraudusieji galės tapti draudimo bendrovės pajininkais?"

Vokietijos pasėlių draudimo bendrovės „Vereinigte Hagel“ valdybos pirmininkas Raineris Langneris dar prieš mėnesį Žemės ūkio ministerijoje vykusiame pirmajame Pasėlių draudimo koordinavimo tarybos posėdyje išreiškė mintį, jog pasėlius apdraudę Lietuvos žemdirbiai, kaip ir vokiečiai, ateityje galėtų dalyvauti bendrovės valdyme, t.y. tapti jos pajininkais.
Plačiau

2008-04-08, Nr. 39(2239)
* "Žalia šviesa ir lietuviškam kokybės ženklui, ir modifikuotiems pasėliams"

Parodoje „Ką pasėsi… 2008“ gamintojai galėjo ne tik vilioti pirkėjus kvapniais mėsos, pyrago gaminiais, bet ir patys sužinoti, kas šiuo metu yra naujo maisto kokybės srityje. ŽŪM Kokybės politikos departamento specialistės Virginija Vingrienė, Inga Šeikaitė ir Natalija Guseva parodoje vykusio seminaro metu kalbėjo apie netrukus Lietuvoje atsirasiančią galimybę išskirtinius žemės ūkio ir maisto produktus (IKP) žymėti specialiu kokybės ženklu, apie genetiškai modifikuotų augalų (GM) pasėlių sambūvį su nemodifikuotais bei naujus kokybės reikalavimus vaisiams ir daržovėms.
Plačiau

2008-04-05, Nr. 38(2238)
* "Ką pasėsi... 2008“ - tarptautinio lygio renginys"

– Šiemetinė „Ką pasėsi… 2008“ man primena Hanoverio parodą, – sakė vienas geriausių Birštono savivaldybės ūkininkų Jonas Gradeckas. Prieš pusmetį jis lankėsi Vokietijoje ir gali palyginti dar neišblėsusius įspūdžius. Modernaus ūkio savininkas tvirtino parodoje „Ką pasėsi… 2008“ sutikęs nemažai kolegų, kurių nuomonė panaši: pagaliau savame krašte turime tarptautinio lygio renginį. Ypač kvalifikuotai parengti agroverslo lyderių AB „Lytagra“, UAB „Rovaltra“, UAB „DOJUS agro“, UAB „Dotnuvos projektai“ ir kitų firmų – LŽŪU rėmėjų-mecenatų technikos paviljonai. Savo tvarkingais stendais stebino ir parodų paviljonas, statytas praėjusiais metais vykusių Pasaulio arimo varžybų proga.
Plačiau

2008-04-05, Nr. 38(2238)
* "Avarijos kaltininkai - pernykštės žolės degintojai"

Prie autostrados Vilnius–Klaipėda padegta sausa pernykštė žolė tirštais dūmais užklojo nemažą greitkelio ruožą, todėl dėl prasto matomumo susidūrė kelios transporto priemonės. Vienoje jų buvo mėnesio amžiaus kūdikis, trys žmonės pateko į ligoninę. Smarkiai apgadinti visi trys automobiliai. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektoriai ieško žolės padegėjo, kurio laukia dideli nemalonumai.
Plačiau

2008-04-03, Nr. 37(2237)
* "Jeigu su kaimynu nesusitarei laiku, tai teks padaryti vėliau"

Kokių nenumatytų atvejų gali nutikti pardavus dalį žemės sklypo ir kaip vėliau gali klostytis santykiai tarp kaimynų, rodo istorija, kurią “Ūkininko patarėjui” papasakojo Kaišiadorių rajono Kriaučiškių kaimo gyventojas Zigmas Vaičiulionis. Nors už sklypo ribų saugojimą atsakingas pats žemės savininkas, bet pradėjus tiesti kelią į įsigytą kaimyno valdą, buvo išvartyti riboženkliai, o dalis kelio nutiesta per Z.Vaičiulionio žemę.
Plačiau

2008-04-03, Nr. 37(2237)
* "Kanapių byloje taškas dar nepadėtas"

Kol kas Lietuvoje nelegalaus kanapių auginimo verslo atstovai dar negali triumfuoti ir ignoruoti savų įstatymų, kokie jie bebūtų pasenę ar nešiuolaikiški. Kanapių auginimo byla išėjo į finišo tiesiąją ir, pasitelkus ekspertus, dar kartą nagrinėta Panevėžio apygardos teisme. Kieno argumentai nusvers – kanapių augintojo vilniečio Edgaro Babanovo, teigiančio, kad Europos Sąjungos teisės normos yra viršesnės už Lietuvos įstatymus, ar prokurorės Valdemaros Chodorcevičienės, mėginančios įrodyti, kad Rokiškio apylinkės teismo pirmininkės Nijolės Bražiūnienės paskelbtas išteisinantis nuosprendis kanapių augintojui – nepagrįstas?
Plačiau

2008-04-03, Nr. 37(2237)
* "Kaimo vieškeliai ilgisi asfalto"

Sėkminga žemės ūkio ir kaimo plėtra neįmanoma be tinkamos infrastruktūros. Ypač svarbus jos elementas – keliai. Didžiąją jų dalį Lietuvoje sudaro vietinės reikšmės, įskaitant ir miškų urėdijų, keliai. Jų ilgis yra daugiau kaip 80 tūkst. km. Jais būtų galima du kartus apjuosti Žemės rutulį, bet ne visada įmanoma pasiekti bėdos ištiktą ir atokiau gyvenantį sodietį…
Plačiau

2008-04-01, Nr. 36(2236)
* "Lauko daržininkams – mokslininkų pagalba"

LSDI mokslininkai lauko daržovių augintojus pakvietė pokalbiui apie tręšimo bei augalų apsaugos priemonių naujoves. Jie teigė, jog ateityje daržininkystė klestės, ir augintojai galės laisvai konkuruoti su užsienio daržininkais, o šalies gyventojai bus visiškai aprūpinti kokybiškomis daržovėmis.
Plačiau

2008-04-01, Nr. 36(2236)
* "Kokių veislių karves auginsime?"

Mūsų ūkininkai iš karvės per laktaciją „išspaudžia“ vidutiniškai 5 tūkst. kg pieno. Tuo tarpu Kuboje gyvenusi vadinamoji Fidelio Kastro karvė davė 27 tūkst. kg, Pietų Afrikoje viena margė per dieną “atleisdavo” 115 kg pieno. Buvusioje Jugoslavijoje karvė sulaukė 78 metų amžiaus. Visa tai – sumanios arba beprotiškos galvijų selekcijos rezultatas. Apie rekordus bei kasdienį gyvulių veislininkystės darbą specialistai, mokslininkai ir ūkininkai kalbėjo Lietuvos veterinarijos akademijos Praktinio mokymo ir bandymų centre Giraitėje.
Plačiau

2008-03-29, Nr. 35(2235)
* "Žemdirbius į Vilnių ir Briuselį ves tas pats vadas"

Penktadienį, Kaune vykęs dalykiškas Žemės ūkio rūmų 9-asis ataskaitinis-rinkimų suvažiavimas nė iš tolo nepriminė nervingo, sąmokslų teorijomis apipinto neeilinio 8-ojo suvažiavimo prieš beveik trejus metus. “Net baugu, kad taip ramu”, - prisipažino ŽŪR pirmininkas Bronius Markauskas, per šį suvažiavimą perrinktas antrajai kadencijai. Svarbiausios žemdirbių savivaldos organizacijos vadovas teigė, kad per trejus metus beveik pavyko išsklaidyti žemdirbiams žiniasklaidos prilipdytą “runkelių” ir “eismo trukdytojų“ įvaizdį, tačiau, suvažiavimui įpusėjus, iš tribūnos vis dėlto pasigirdo raginimų ne derėtis su valdžia ir žemės ūkio produktų perdirbėjais, bet netradiciniu, nesisteminiu būdu protestuoti dėl smarkiai nukritusių pieno supirkimo kainų - viešai išlieti pieną ant grindinio.
Plačiau

2008-03-29, Nr. 35(2235)
* "Ar pesimistai taps optimistais?"

Mėsos produktų kainoms kylant kaip ant mielių, galvijų augintojai, deja, skaičiuoja nuostolius. Šalyje gerai žinomas mėsinių galvijų augintojas, Tauragės r. Sauslaukio kaimo ūkininkas Albertas Šiurna sako, kad ko ne dvigubai pabrangę pašarai ir labai žemos mėsos supirkimo kainos galvijininkystės ūkius tiesiog stumia į bankrotą.
Plačiau

2008-03-27, Nr. 34(2234)
* "Žemės ūkio rūmai sumuoja trejų metų darbo rezultatus ir pradeda naująjį veiklos etapą"

Apžvelgti per ataskaitinį laikotarpį nuveiktus darbus ir pasidalyti ateities planais Rūmų vadovus – pirmininką Bronių MARKAUSKĄ bei direktorių Remigijų URBONĄ – pakvietė „Ūkininko patarėjo“ vyriausiasis redaktorius Vytenis NEVERDAUSKAS.
Plačiau

2008-03-27, Nr. 34(2234)
* "Už Visatą didesnė politinio elito veidmainystė"

Lietuvos parlamentinių partijų politikai dažnai mėgsta kaišioti frazę, kurią jie klaidingai priskiria prancūzų filosofui Volterui (Voltaire): “Aš nesutinku su tavo nuomone, bet visomis jėgomis ginsiu tavo teisę ją išsakyti”. Užteko grupelei jaunuolių taikiai, dainuojant tautiškas dainas, su trispalvėmis vėliavomis Lietuvos nepriklausomybės dieną pereiti sostinės gatvėmis, ir Seimo posėdžių sekretoriate tuoj pat buvo įregistruotos Baudžiamojo kodekso pataisos, numatančios sunkesnes laisvės atėmimo bausmes ne tik už narystę nenurodytose “nacionalistinėse ir rasistinėse” organizacijose, bet ir už “rasinę, tautinę ar religinę nesantaiką” kurstančių lapelių, laikraščių, žurnalų, ženklų spausdinimą, netgi turėjimą. Jaunas politologas, tautininkas Marius KUNDROTAS atsako į “Ūkininko patarėjo” klausimus, ar po tokių represinių atgarsių į kovo 11-osios eiseną atsiras daug jaunuolių, kurie kitą kartą išdrįs viešai mojuoti trispalvėmis, didžiuotis savo tauta, valstybe, susieti su ja savo likimą ir neieškoti laimės užsienyje.
Plačiau

2008-03-27, Nr. 34(2234)
* "Įdomu, kas dirbs Lietuvos kaime po dvidešimties metų?"

Ne vienas stambesnio ūkio savininkas ar žemės ūkio bendrovės vadovas jau kurį laiką guodžiasi, kad kaime trūksta mechanizatorių, vairuotojų, melžėjų ir kitų profesijų darbuotojų. Ši problema jau tampa rimta ūkių modernizavimo ir jų plėtros kliūtimi. Ypač sunku tiems, kurie dalyvauja įvairiose ES paramos programose ir yra įsipareigoję bankams. Sunkiai randa darbuotojų ir kitos verslo įmonės kaime.
Plačiau

2008-03-27, Nr. 34(2234)
* "Visiems mėsos gaminiams – 5 proc. PVM"

LR Seimo Ekonomikos komiteto narys, Naujosios sąjungos socialliberalų frakcijos seniūnas Vaclovas Karbauskis kovo 20 d. įregistravo Pridėtinės vertės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriuo siūlo iki 5 proc. PVM tarifą sumažinti visiems mėsos gaminiams. Pateikiame Seimo nario Vaclovo KARBAUSKIO komentarą, kodėl mažesnį PVM vertėtų taikyti visiems mėsos gaminiams.
Plačiau

2008-03-22, Nr. 33(2233)
* "Krizė pieno sektoriuje: kas ką melžia?"

Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje svarstyta padėtis šalies pieno sektoriuje: kasdien kylant trąšų, energetikos, kuro, darbo jėgos kainoms, už pieną žemdirbiams mokama vis mažiau ir mažiau. Pieno gamintojai tariasi likviduoti ūkius, išskersti karves. Tuo tarpu pieno perdirbėjai ir prekybininkai toliau skaičiuoja savo pelnus ir šaiposi iš Konkurencijos tarybos bandymų ieškoti kartelinių susitarimų. KRK posėdyje dalyvavo Žemės ūkio ministerijos, pieno gamintojų, perdirbimo įmonių, prekybos centrų atstovai. Po audringų diskusijų konstatuota, jog padėtis šalies pieno sektoriuje katastrofiška ir nekontroliuojama. „Pjauname šaką, ant kurios sėdime“, - pareiškė KRK pirmininkas Viktoras Rinkevičius.
Plačiau

2008-03-22, Nr. 33(2233)
* "Šiltėjantis klimatas keičia augalininkystę, sodininkystę ir miškininkystę"

Dėl fakto, kad klimatas šiltėja, jau nebesiginčijama. Tačiau dėl šio reiškinio priežasčių mokslininkai nesutaria. Vieni teigia, kad jį sukėlė žmonijos veikla, kiti linkę manyti, jog tai gali būti susiję su globaliais pokyčiais kosmose, natūraliais Žemės ciklais, kurie nuo žmogaus nepriklauso. Kad ir kaip būtų, su pakitusia aplinka tenka taikytis visiems - žemdirbiams, miškininkams, sodininkams. Lietuvos žemdirbystės institute (LŽI) tarptautinės Žemės dienos proga vyko konferencija „Klimatas ir Žemė“, kurioje mokslininkai apžvelgė klimato kaitos įtaką augalininkystės plėtrai, miškams, sodininkystei, dirvožemiui.
Plačiau

2008-03-22, Nr. 33(2233)
* "Ekspozicijoje - ilgaausių portretai"

Artėjant Velykoms, Marijampolės P.Kriaučiūno viešosios bibliotekos ekspozicijų salė pasipuošė kiškių fotografijomis. Tai Nendriniškių kaimo ūkininkų Irenos ir Gedimino Tamulynų augintiniai, kuriuos jie ne tik globoja, rūpinasi, bet ir fotografuoja.
Plačiau

2008-03-20, Nr. 32(2232)
* "Mišios už cukrinius runkelius"

Antradienį Žemės ūkio rūmuose (ŽŪR) susirinkę Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos (LCRAA) bei kooperatyvų vadovai išsakė nuogąstavimus dėl susidariusios padėties ir kreipėsi į šalies aukščiausiąją valdžią pagalbos, sprendžiant tarp jų bei runkelių perdirbėjų kilusią konfliktinę situaciją. Kovo 19 d., Seimo Kaimo reikalų komitete įvyko diskusija, kurioje dalyvavo ir žemdirbių, ir fabrikantų atstovai.
Plačiau

2008-03-20, Nr. 32(2232)
* "Marškinėlius išaugo, o kailiniams vieno zuikio nepakanka"

Jaunasis ūkininkas Giedrius Lapinskas iš Klaipėdos r. Girininkų kaimo raštu kreipėsi į žemės ūkio ministrę, siūlydamas keisti esamą rėmimo tvarką, kai „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo“ projektą vykdantis žemdirbys tuo pačiu metu negali dalyvauti ir kitoje Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) priemonėje. Laiško autoriaus manymu, tai jaunuosius diskriminuoja. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) valdininkai tvirtina, jog prie tokios tvarkos privedė ankstesnių metų patirtis – ne kiekvienas su dviem projektais spėja suktis.
Plačiau

2008-03-18, Nr. 31(2231)
* "Rektorius Romualdas Deltuvas: "Jeigu visuomenė nenori, per jėgą nesilaušime"

Bendromis agroverslininkų ir žemdirbiškos žiniasklaidos pastangomis žemės ūkio parodos Lietuvoje bus rengiamos skaidriai.
Plačiau

2008-03-18, Nr. 31(2231)
* "Lietuvos pieno ūkis – tarp pažadų ir galimybių"

Šalies pieno sektoriuje bręsta rimta krizė. Pieno gamintojai, pasipiktinę beveik 30 proc. mažinamomis žaliavos supirkimo kainomis, raštu kreipėsi į Vyriausybę, prašydami pažaboti pieno perdirbėjų apetitus, taip pat sumažinti pieno produktų prekybinį antkainį. Rytoj pieno sektoriaus problemos bus svarstomos Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje.
Plačiau

2008-03-18, Nr. 31(2231)
* "Ūkininkauti ir gyventi trukdo draudimai"

Virginijaus Kukučionio ūkis – pačiose gražiausiose vaizdingose Dzūkijos apylinkėse, netoli Kapčiamiesčio esančiame Valentų kaime. Ūkininkas kol kas rengė projektus tik pagal Kaimo plėtros priemonės ,,Standartų laikymasis” Pieno ir Nitratų direktyvas, kitą techniką pirko už savus pinigus.
Plačiau

2008-03-15, Nr. 30(2230)
* "Nereikia grašių! Reikia išmokų!"

Visuotiniame žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos cukriniai runkeliai“ susirinkime žemdirbiai vienbalsiai kategoriškai pasiūlė UAB „Arvi cukrus“ restruktūrizuotis ir nuo šių metų sezono nutraukti cukraus gamybą.
Plačiau

2008-03-15, Nr. 30(2230)
* "261 prieš 1, arba Kuo kvepia dano pinigai"

Bugenių gyventojai (Mažeikių r.), priešindamiesi Danijos piliečio Ervino Niseno (Erwin Nissen) kiaulių auginimo bendrovės „Bugenių Agro“ plėtrai, surengė piketą. Prieš dvejus metus prasidėjęs konfliktas šiandien vėl atsinaujino, kai po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, pripažinusios Mažeikių r. tarybos sprendimą riboti kiaulininkystės plėtrą neteisėta, danai rajono valdžią atakavo nauju raštišku reikalavimu.
Plačiau

2008-03-13, Nr. 29(2229)
* "Ekologija širdyje, mintyse ir visame gyvenime"

Ekologinio ūkininkavimo dvidešimtmetį paminėjusi „Tatulos“ kryptis ir šiemet pasirengusi priimti daugybę iššūkių. Apie naujas ekologinio ūkininkavimo sąlygas ir galimybes su VšĮ „Tatulos programa“ pirmininku Almonu GUTKAUSKU kalbasi „ŪP“ korespondentė Aldona SVIRBUTAVIČIŪTĖ.
Plačiau

2008-03-13, Nr. 29(2229)
* "Politikai ragina: “Rinkis parodą lietuvišką"

Į “Ūkininko patarėjo” pradėtą diskusiją apie Lietuvos žemės ūkio parodų ateitį po agroverslininkų įsitraukė ir politikai. Seimo frakcijų atstovai parlamentiniame Kaimo reikalų komitete atsakė į redakcijos klausimus, ar reikia tik vienos universalios, užgriebiančios ne tik visus agroverslo sektorius, bet ir maisto perdirbimo bei pakuočių pramonę parodos, kuriai diriguotų Vokietijos kompanija, o gal vis dėlto vertėtų labiau atsižvelgti į Lietuvos agroverslo įmonių patirtį, įdirbį organizuojant tokius renginius ir įsiklausyti į jų patarimus bei pageidavimus.
Plačiau

2008-03-13, Nr. 29(2229)
* "Diversinis planas įsteigti antrąją grupę"

Klaipėdos r. kėsinamasi suskaldyti įsibėgėjusį bendruomeninį judėjimą. Vadovaujantis rajono taryboje priimtu protokoliniu sprendimu žadama įkurti vietos veiklos grupę (VVG), nors tokiam pat uždaviniui pasišovusi šio rajono Kaimo bendruomenių asociacija tai jau padarė. Viename teritoriniame padalinyje gali būti tik viena VVG, todėl savivaldybė verčia bendruomenes rinktis tarp to ir ano, kitaip sakant, skilti perpus. Prieššventinis savaitgalis Klaipėdos rajone buvo itin aktyvus, vienas po kito vyko prieštaringi renginiai.
Plačiau

2008-03-08, Nr. 28(2228)
* "Runkelių mūšio lauke - nervų karas"

Situacija cukraus sektoriuje kaista. Deryboms lieka vis mažiau laiko. Cukrinių runkelių augintojai su perdirbėjais mėgina susitarti dėl kainų ir garantijų, tačiau kol kas nesėkmingai. Jei to padaryti artimiausiu metu nepavyks, dar viena išeitis - fabrikams restruktūrizuotis ir iš ES už tai gauti kompensaciją. Paskutinis terminas paraiškoms dėl restruktūrizacijos teikti – kovo 31 d.
Plačiau

2008-03-08, Nr. 28(2228)
* "Uogos padeda išgyventi"

Šilalės r. jaunasis ūkininkas Virginijus Kvederys Jucaičių kaime kuria specializuotą uogininkystės ūkį. Jam įkurti pasinaudojęs Europos Sąjungos teikiama parama, šilališkis uogų augintojas jau įsigijo naują traktorių ,,Belarus“.
Plačiau

2008-03-08, Nr. 28(2228)
* "Įregistravę bičių ūkį, sukūrę interneto svetainę"

Lina ir Robertas Klėgeriai bitininkystės ūkį įregistravę Škėvonių kaime (Birštono sav.). Skirtingai nuo kitų bičiulių, jie neslepia savo turimos informacijos, o dalijasi ja. Iš Naujosios Akmenės kilęs Robertas ir prieniškė Lina domisi šalies pažangių, jaunų bitininkų patirtimi, studijuoja apiterapiją, rinkodaros subtilybes. Viešajai erdvei skirta bičiulių Klėgerių sukurta interneto svetainė „Birštono bitė“.
Plačiau

2008-03-06, Nr. 27(2227)
* "Universiteto mecenatai keičia rektoriaus apsisprendimą"

Paviešinus sutarties dėl Lietuvos žemės ūkio universitete rengiamų parodų galimo perdavimo Haidelbergo institutui ir redakcijai surengus apskritojo stalo diskusiją dėl žemės ūkio parodų ateities („Sėjo lietuviai, pjaus vokiečiai?“, „ŪP“ Nr. 23, „Slaptieji protokolai“, „ŪP“ Nr. 25, „Parduos už vieną eurą, atpirks už milijonus“, „ŪP“ Nr. 26), LŽŪU rektorius Romualdas Deltuvas ėmė objektyviau vertinti susiklosčiusią situaciją ir galimas pasekmes. Antradienį jis pakvietė pokalbiui sukilusius universiteto mecenatus – agroverslo lyderius, įrengusius auditorijas, investavusius į aukštosios mokyklos infrastruktūrą milijonus litų.
Plačiau

2008-03-06, Nr. 27(2227)
* "Atsitiktiniai sutapimai“ paramos gavėją pavertė skolininke"

Vietoj ramios ir aprūpintos senatvės – 11 tūkst. Lt skola. Tiek Jurbarko r. Juodaičių kaime gyvenanti Jadvyga Mickuvienė turės sugrąžinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Dėl kelių apmaudžių sutapimų imant “Sodros” pažymas kaimo plėtros plano priemonės „Ankstyvasis pasitraukimas iš žemės ūkio gamybos“ parama jai tapo slegiančia skola.
Plačiau

2008-03-06, Nr. 27(2227)
* "Marijampolės cukraus fabrikui nereikia ES pašalpos"

Europos Sąjungą toliau krečia saldžioji karštligė. Cukrinių runkelių augintojai ir cukraus gamintojai raginami atsisakyti šios gamybos. Už tai siūlomos nemenkos piniginės kompensacijos. Jomis jau susigundė nemažai Panevėžio, Kėdainių krašto žemdirbių, o danų bendrovė „Danisco Sugar“ uždarė Panevėžio cukraus fabriką, gamybą ketindama koncentruoti Kėdainiuose esančiame fabrike. Pirmosios Lietuvoje cukraus pramonės įmonės UAB „Arvi cukrus“ vadovai nusprendė atsisakyti Europos Sąjungos siūlomos piniginės kompensacijos ir rengiasi 2008 m. cukrinių runkelių perdirbimo sezonui. Per daug jėgų, energijos ir lėšų įdėta jam sukurti, išsaugoti ir atstatyti, kad šį Sūduvos simbolį būtų galima vienu mostu, taip lengvai, nubraukti.
Plačiau

2008-03-04, Nr. 26(2226)
* "Juodvarniai virš valstybinių miškų valdymo struktūros karksi per anksti"

Kiek ramesnėje aplinkoje Naujus metus sutikę valstybinių miškų miškininkai vėl „kalami prie gėdos stulpo“. Negavę išskirtinių lengvatų medienai įsigyti, nerimsta stambieji medienos perdirbimo „rykliai“. Jų užsakytuose straipsniuose miškų urėdijos vadinamos „kunigaikštystėmis“, o valstybinių miškų miškininkai kaltinami valstybės turto švaistymu, mokesčių nemokėjimu, neefektyviu ūkininkavimu.
Plačiau

2008-03-04, Nr. 26(2226)
* "Parduos už vieną eurą, atpirks už milijonus"

Taip vienas apskritojo stalo „Kokia yra žemės ūkio parodų Lietuvoje ateitis“ dalyvių pakomentavo Lietuvos žemės ūkio universiteto rektoriaus Romualdo Deltuvo ketinimą parodų organizavimą perduoti vokiečių firmai. „Mes sėjome, o pjaus kiti“, - atitarė daugelis diskusijos dalyvių. Apskritojo stalo diskusija „Kokia yra žemės ūkio parodų Lietuvoje ateitis“ vyko „ŪP“ redakcijoje ir LŽŪU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko patalpose, nes parodas organizuojančios įstaigos vadovai rektoriaus buvo įspėti nedalyvauti redakcijos diskusijoje, antraip jiems būsianti įrašyta... pravaikšta.
Plačiau

2008-03-01, Nr. 25(2225)
* "Galvijų veislininkystė – ant kritinės ribos"

Galvijų skaičiaus dinamikos kreivė Lietuvoje kasmet krinta žemyn: 2007 m. galvijų sumažėjo daugiau kaip 100 tūkst., palyginti su 2004 m., kai jų laikyta per 900 tūkst. Viena pagrindinių problemų veislininkystėje - prieauglio eksportas. Dar prieš trejetą metų, 2004 m., eksportuota 13,8 tūkst., o 2007 m. - net 148,2 tūkst. veršelių.
Plačiau

2008-03-01, Nr. 25(2225)
* "Marijampolė kratosi kazino"

Įvažiuojant į Marijampolę, nedideliame 7 arų sklypelyje, vilniečiai ketino pastatydinti kazino. Tačiau tam atkakliai pasipriešino aplinkinių namų gyventojai. Į jų prieštaravimą atsižvelgė ir miesto valdžia, kuriai lošimo namų steigėjai mėgino žadėti didelius mokesčius į biudžetą bei pusę šimto naujų darbo vietų. Marijampolės savivaldybės tarybos posėdyje nutarta, kad kol kas šiame mieste lošimo namų nebus.
Plačiau

2008-02-28, Nr. 24(2224)
* "Pasaulio rinkose – ekologiškų produktų stygius"

Ekologiniu ūkininkavimu užsiima jau 138 šalių žemdirbiai. Prieš keletą dienų paskelbto naujausio tyrimo duomenimis, pasaulyje ekologiškai naudojamos žemės plotas 2007 m. pradžioje sudarė daugiau kaip 30 mln. ha. Pastarąjį dešimtmetį ekologinio žemės ūkio plėtra buvo ypač sparti Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Ekologiškų žemės ūkio naudmenų plotas didžiausias Australijoje (12,3 mln. ha), Kinijoje (2,3 mln. ha) ir JAV (1,6 mln. ha), o mažiausias Irane, Honkonge ir Maltoje, kur ekologiški pasėliai sudaro tik po keliolika hektarų.
Plačiau

2008-02-28, Nr. 24(2224)
* "Biurokratų karuselė"

Į redakciją kreipėsi Valerija I. iš Šakių rajono, norėdama sužinoti, nuo kelių metų vaikui, važiuojančiam priemiestiniu transportu, reikia pirkti suaugusiojo bilietą. Ji teigė, jog vairuotojai elgiasi įvairiai, o Kauno autobusų stotyje tikslaus atsakymo negavo.
Plačiau

2008-02-28, Nr. 24(2224)
* "Vaikų maitinimas: iš 16 darželinukų vos vienas sveikas"

Jei ekologiški natūralūs produktai Lietuvoje būtų populiarinami ir reklamuojami taip, kaip alkoholis, - visuomenės fizinės ir psichinės sveikatos problemų sumažėtų. Kadangi yra atvirkščiai, šiandien iš 16 darželinukų – vos vienas sveikas. Pakeisti tokią padėtį pasiryžusi Panevėžio r. Naujamiesčio bendruomenė sėkmingai iriasi į priekį. Nuo šių metų naujamiestiečių vaikai pradėjo mokykloje ir lopšelyje-darželyje gerti ekologiškų morkų sultis. Seniūnijoje kilusią iniciatyvą palaikė rajono taryba, operatyviai skyrusi lėšų sulčiaspaudėms.
Plačiau

2008-02-26, Nr. 23(2223)
* "Sėjo lietuviai, pjaus vokiečiai?"

Žemės ir miškų ūkio parodoms, pagal tradiciją pavasarį („Ką pasėsi“) ir rudenį („Agropanorama“) rengiamoms šalies žemdirbių kalvėje – Lietuvos žemės ūkio universitete, - iškilo grėsmė. Keturioliktaisiais jų organizavimo metais pasigirdo kalbų, jog universiteto vadovybė ketina rudeninę parodą perduoti “AgroBalt” rengėjams vokiečiams. Pastarieji, beje, nesuinteresuoti, kad vyktų ir “konkurencinės” parodos “Ką pasėsi”. Ką galvoti agroverslo atstovams, investavusiems į LŽŪU infrastruktūrą, įrengusiems mokomąsias auditorijas, kasmet padengiantiems apie 90 proc. parodų organizavimo kaštų, ir ko tikėtis žemdirbiams?
Plačiau

2008-02-26, Nr. 23(2223)
* "Knygų mugėje ir per barzdą varvėjo"

Sekmadienio popietę, paskutinėmis tarptautinės knygų mugės valandomis, „Litexpo“ parodų rūmuose lankytojai susirinko į spaudos konferenciją, kurioje buvo aptariamas Lietuvos kulinarinis paveldas. „Baltų lankų“ leidėjai tokią temą paskutiniam mugės akordui pasirinko ne atsitiktinai. Leidyklos generalinis direktorius Saulius Žukas pristatė dvi naujas Kulinarijos paveldo fondo ženklu paženklintas knygas ir jų autorius.
Plačiau

2008-02-23, Nr. 22(2222)
* "Žemgrobystė: ta pati panelė, tik kita suknelė"

AB “Agrowill Group”, pasivadinusi didžiausia lietuviško kapitalo įmonių grupė Lietuvoje (anksčiau “Agrovaldymo grupe” ir “Žemės vystymo fondas”), perka ir nuomoja žemės ūkio paskirties sklypus įvairiose šalies vietose. Pranešimus - siūlymus ūkininkams siuntinėjantys šios bendrovės agentai rašte nurodo, kad AB “Agrowill Group” vienija 37 dukterines įmones. Iš jų 14 žemės ūkio bendrovių, o likusios - žemės valdymo įmonės. Apie žemės supirkinėtojus ir kaimo žmonių nerimą su žemės ūkio ministre Kazimiera PRUNSKIENE kalbasi “Ūkininko patarėjo” korespondentė Vanda VASILIAUSKAITĖ.
Plačiau

2008-02-23, Nr. 22(2222)
* "Gaudžia cukrinių runkelių laidotuvių varpai"

Panevėžio r. savivaldybėje susirinkę Aukštaitijos cukrinių runkelių augintojai pademonstravo neregėtą vienybę, skelbdami paskutinį ultimatumą „Danisco Sugar” bendrovei. „Arba mokėsite ne mažiau kaip 120 Lt už toną runkelių žaliavos, arba sėdėsite tuščiuose kabinetuose, - nė vienas augintojas nesudarinės su jumis sutarčių”, - vienam iš „Danisco Sugar” Kėdainių ir Panevėžio cukraus fabrikų vadovų Sauliui Mozeriui savo poziciją balsavimu pareiškė keli šimtai ūkininkų. Kooperuoti žemdirbiai į uždaromą Panevėžio cukraus fabriką pernai pristatė 328 tūkst. t žaliavinių runkelių, bet šiemet pasižadėjo neberti į žemę sėklos, kol nesulauks pačių rimčiausių įsipareigojimų iš perdirbėjų.
Plačiau

2008-02-23, Nr. 22(2222)
* "Augančios trąšų kainos - politikos rezultatas?"

Tauragės r. savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėja Ramutė Noreikienė sako, jog kaip ant mielių kylančios trąšų kainos rajono grūdų augintojus varo į neviltį. Anot jos, jeigu rudenį bus tokios pat grūdų supirkimo kainos kaip pernai, ūkininkų pelnas bus lygus nuliui.
Plačiau

2008-02-21, Nr. 21(2221)
* "Kritusiais gyvuliais šeria valkataujančius šunis ir lesina varnas"

Tokio kraupaus vaizdo ir kvapo, koks pasitiko Panevėžio r. Preidžių kaimo ūkininko Jono Tamošiūno fermoje, niekur neregėję ir seniai beužuodę prisipažino Panevėžio apskrities VMVT inspektoriai Valda Kaniauskienė, Laima Šomkienė ir Egidijus Zaskevičius. 60 karvių laikančio ir dideliu pelnu besididžiuojančio ūkininko kieme nėra nė vieno sutvarkyto kampo, per srutas ir tepalus sunku įžiūrėti takus, o pievoje už tvarto šunys, varnos ir lapės niokoja didžiulio kuilio dvėselieną.
Plačiau

2008-02-21, Nr. 21(2221)
* "Senolio atmintyje - kaleidoskopinė XX amžiaus Lietuva"

„Esu tas, kuris 1931 metais vienintelis Lietuvoje išsprendžiau jūsų paskelbtus 10 uždavinių...“ – tokiais žodžiais prasidedantis laiškas atkeliavo į „Ūkininko patarėjo“ redakciją. Šį neįtikimą šuolį laike atliko Kretingoje gyvenantis 93 m. amžiaus Mykolas Gižas, kuriam laišką parašyti padėjo anūkė Daiva. Intriguojantis laiškas paskatino susitikti su vienu seniausių, galbūt net vieninteliu likusiu to meto „Ūkininko patarėjo“ skaitytoju.
Plačiau

2008-02-19, Nr. 20(2220)
* "Būkim šviesos ir tiesos vaikai"

Lietuvos žemės ūkio universitete iškilmingai minint 90-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines akademikei Veronikai Vasiliauskienei įteiktos garbės daktaro, o UAB „Dojus agro“ valdybos pirmininkui Pranui Dailidei – LŽŪU mecenato regalijos. Padėkos raštais taip pat apdovanoti pastaruoju metu labiausiai pasižymėję dėstytojai bei studentai.
Plačiau

2008-02-19, Nr. 20(2220)
* "Problemų sprendimas – melžimo robotas"

Šalies pieno ūkiai gyvena sudėtingą laikotarpį: fermos didėja, darbininkų dėl emigracijos ir vidinės migracijos vis labiau stinga. Šiandien vienai statistinei melžėjai tenka net 32 laisvos registruotos darbo vietos. Atlyginimo reikalaujama ne mažiau nei 3 tūkst. Lt. Viską sudėjus, pieno savikaina nušluoja ūkio pajamas. Todėl melžimo robotas – vienas svarbiausių socialinių ir ekonominių pieno ūkio problemų sprendimo būdų. Su tokiomis mintimis grupė Lietuvos ūkininkų UAB „Tatmedos prekyba“ vadovo Kęstučio Šniuko pakviesta lankėsi Olandijos pieno ūkiuose ir stebėjo, kaip dirba šioje šalyje pagaminti melžimo robotai.
Plačiau

2008-02-14, Nr. 19(2219)
* "Prieš 90 metų sukrykštusį kūdikį pasaulis išgirdo negreit"

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros docentas Algirdas JAKUBČIONIS atsako į “Ūkininko patarėjo” korespondento Arnoldo ALEKSANDRAVIČIAUS klausimus, kodėl palankaus atgarsio į 1918 metų vasario 16-osios deklaraciją teko laukti netgi dvigubai ilgiau nei į 1990 metų kovo 11-osios aktą, o juk 1990-1991 metais atrodė, kad Lietuvos tuometinis sugrįžimas į laisvųjų pasaulio valstybių bendriją tęsiasi ištisą amžinybę.
Plačiau

2008-02-14, Nr. 19(2219)
* "Smagu, kai žinai, jog rytojus prasidėjo vakar"

Veikliąją Radviliškio rajono Skėmių seniūnę Romualdą Rimkuvienę pakalbino “Ūkininko patarėjo” korespondentė Aldona SIREIKIENĖ. Moteris neseniai su savo vyru Kęstučiu Rimkumi, didelio ūkio šeimininku, Kovo 11-osios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Akto signataru, buvo išvykusi į pažintinę kelionę po Indoneziją. Romualda kaip visada greita, skubanti, jos laukia daugybė darbų, bet mūsų pokalbis buvo įdomus ir visai nekasdienis.
Plačiau

2008-02-12, Nr. 18(2218)
* "Sunkumų kilnotoją slegia moralinė našta"

Į redakciją pasiguosti užsuko Rokiškio gyventojas, „Ūkininko patarėjo“ skaitytojas Alis Vėjelis. Jis pasakojo, kad 2006 m. spalio 19 d. pateko į avariją, dėl kurios esą buvo neteisėtai apkaltintas ir nubaustas 100 Lt bauda. Nesutikęs mokėti A. Vėjelis bandė tiesos ieškoti teismuose. Nuo tada jau įvyko penki administraciniai teismai. Pastarojo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutartį A. Vėjelis vėl apskundė Vyriausiajam administraciniam teismui, iš kurio vis dar laukia atsakymo. Kiek dar tęsis teismų maratonas, A. Vėjelis nežino, tačiau sakė nenusileisiąs nė per nago juodymą – bylinėsis iki galo...
Plačiau

2008-02-12, Nr. 18(2218)
* "Ekologiškos gamybos kliuviniu gali būti net pipirai"

Raseinių r., Algimantų kaime, veikianti Audronės Žilienės individuali įmonė šiuo metu yra vienintelė šalyje, gaminanti ekologiškus mėsos produktus. Prieš kelerius metus įmonės savininkai ūkininkai Audronė ir Kazys Žiliai, savo ūkio kryptį tvirtai pasukę ekologinės gamybos link, tvirtina nesitikėję, jog stabdžiu jų veikloje gali tapti netgi toks mažmožis kaip pipiras.
Plačiau

2008-02-09, Nr. 17(2217)
* "Galvos skausmas – kur rasti mechanizatorių ar melžėją?"

Stambūs Tauragės r. ūkininkai bėdoja, kad kaime trūksta darbo rankų. ,,Prisipirkome vakarietiškos technikos, tačiau nerandame, kas ja dirbtų”, - sielojosi Lomių kaimo grūdų augintojas Jonas Ramutis Valinčius. Anot jo, taip atsitiko dėl to, kad jau daug metų šalyje niekas nerengia mechanizatorių, vairuotojų, elektrikų ir kitų kvalifikuotų specialistų kaimui.
Plačiau

2008-02-09, Nr. 17(2217)
* "Politinė audra nesugriovė miškų valdymo struktūros"

Praėjusiais metais kai kurie politikai, pasitelkę mokslininkus, parengė kelis variantus, kaip reikėtų reorganizuoti sovietmečiu sukurtą miškų valdymo struktūrą, ir buvo rimtai pasiryžę kurį nors įgyvendinti. Tačiau ir šį kartą miškininkai apsigynė. Apie tai, kaip sekasi laisvosios rinkos sąlygomis ūkininkauti „geležines tradicijas“ turinčiame miškininkystės sektoriuje, Generalinės miškų urėdijos Urėdų gamybinio susirinkimo pirmininko pavaduotojas, Kauno miškų urėdijos urėdas Juozas JERMALAVIČIUS kalbėjosi su „ŪP“ korespondentu Polikarpu Ragožiu.
Plačiau

2008-02-09, Nr. 17(2217)
* "Vilnių ketinta atgauti pagal Klaipėdos sukilimo scenarijų"

Pasakojimas apie žmogų, kuriam rūpėjopriesaika Lietuvai, kai kiti išvertė kailį.
Plačiau

2008-02-07, Nr. 16(2216)
* "Lietuvai stinga geros politikos ir... trupučio laimės"

Kaip susivokti vis skurdesnėje kasdienybėje, kodėl vis labiau blėsta šalies gyventojų optimizmas dėl ateities, dėl visuomenės ir jos valstybės finansinės padėties? Atsakymų į žmonėms opiausius klausimus ieškojo Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas KUODIS kartu su “ŪP” korespondente Aldona SVIRBUTAVIČIŪTE.
Plačiau

2008-02-07, Nr. 16(2216)
* "Paskutinė šaltojo karo kovotoja - tarp dviejų šieno kupetų"

3 mln. Lt kainavęs 2007-ųjų Pasaulio artojų čempionatas, vykęs Lietuvos žemės ūkio universitete, vadintas ,,lėšų švaistymu”, o NATO ir Rusijos ,,jėgos struktūrų” draugiška ekskursija po Vilnių, kuriai suplota 20 mln. Lt, laikoma ,,investicija į valstybės įvaizdį”
Plačiau

2008-02-05, Nr. 15(2215)
* "Ir moderniausioje fermoje reikalingas žmogus"

Kas nenorėtų patogiai, su gera nuotaika dirbti moderniausioje ir didžiausioje Lietuvos privačioje fermoje “kaip sau” ir gerai uždirbti? Turbūt neatsisakytų daugelis. Bet pirmenybė – Paįstrio k. (Panevėžio r.) gyventojams, geriausiems buvusio “Pergalės” kolūkio specialistams.
Plačiau

2008-02-05, Nr. 15(2215)
* "Nusipelnę gyventi geriau"

Nūdienos aktualiausios temos – atominės elektrinės ekonominės ir politinės peripetijos, valdančiosios koalicijos tapsmas dauguma, nacionalinio stadiono Vilniuje statyba ir jau neregėtą pagreitį, iki naujo Seimo gimdymo likus devyniems mėnesiams, įgyjanti propagandos ir konkrečių veiksmų kampanija.
Plačiau

2008-02-05, Nr. 15(2215)
* "Lietuvos Vyriausybė – ideologinių vaiduoklių medžiotoja"

Kovos su tarptautiniu terorizmu aktyviste besiskelbianti Lietuvos valdžia pasišovė persekioti seniai ginklus sudėjusias ir subyrėjusias Europos teroristines organizacijas.
Plačiau

2008-02-02, Nr. 14(2214)
* "Daržininkų ir sodininkų pergalė prieš laisvosios rinkos legionus"

Prireikė net trijų balsavimų ir pusvalandžio pertraukos tarp jų, kad nuo ginčų užkimęs Seimas vakar galutinai atmestų prezidento Valdo Adamkaus veto ir patvirtintų įstatymo pataisą, numatančią pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą kai kuriems vaisiams ir daržovėms. Nuo 2009 metų Lietuvoje išauginamoms ir parduodamoms 35-ioms vaisių bei daržovių rūšims bus taikomas ne 18 proc., o 5 proc. PVM tarifas. Už įstatymą balsavo 72 Seimo nariai (prezidento veto atmesti buvo būtinas bent 71 balsas), prieš pasisakė 17 parlamentarų, o 8 susilaikė.
Plačiau

2008-02-02, Nr. 14(2214)
* "Svaras ar litas už sezoninį darbą?"

Nespėsime nė apsidairyti, kaip prabėgs mėnuo ar du ir prasidės naujas darbymečio sezonas. Tik ar vėl nenutiks taip, kad Lietuvos ūkininkai bėdos stigdami darbo rankų, o potencialūs jų talkininkai tuo metu pakuosis lagaminus kelionei į Anglijos ar Ispanijos fermerių ūkius? Juk kiekvienas moka paskaičiuoti, kur uždirbs, o kur pradirbs. Tad šį šeštadienį „Ūkininko patarėjas“ klausia: „Kur labiau apsimoka dirbti sezoninį darbą – Lietuvoje ar svetur?“
Plačiau

2008-02-02, Nr. 14(2214)
* "Lino ir šiaudo renesansas Upytės žemėje"

Linininkystė, senųjų amatų atgaivinimas ir ekologinė statyba iš šiaudų – pagrindinės kryptys, kurias savo veiklai pasirinko Panevėžio r. gyventojų bendruomenė “Upytės žemė”.
Plačiau

2008-01-31, Nr. 13(2213)
* "Kas apgins Lietuvos sodus, daržus ir miestiečių sveikatą?"

Seimo priimtą įstatymą, numatantį lengvatinį PVM tarifą vaisiams bei daržovėms, šalies Prezidentas Valdas Adamkus vetavo, motyvuodamas tuo, kad įstatyme įtvirtinta PVM lengvata reiškia, jog vaisių ir daržovių augintojams bus sudarytos palankesnės konkurencinės sąlygos, juos lyginant su kitų sričių prekių gamintojais ir paslaugų tiekėjais.
Plačiau

2008-01-31, Nr. 13(2213)
* "Klimato kaita koreguoja ir Europos žemės ūkio politiką"

Beveik prieš dvylika tūkstančių metų vidutinė oro temperatūra Žemėje buvo tik penkiais laipsniais žemesnė nei dabartinė, tačiau Europa buvo padengta storu ledo sluoksniu. Per pastaruosius šimtą metų temperatūra padidėjo 0,74 laipsnio. Ekspertai prognozuoja, kad iki 2100 m. ji gali pakilti 1,8-4 laipsniais, o jeigu politikai nesiims ryžtingų priemonių mažinti klimato atšilimą - net 6 laipsniais.
Plačiau

2008-01-29, Nr. 12(2212)
* "Ūkininką iš pašaukimo gali sužlugdyti „pagal planą“

„Lietuvos kaimo spindulio 2007“ konkurse pavasario angelo skulptūrėle neseniai apdovanotą Klaipėdos r. Peskojų k. ūkininką iš pašaukimo Manfredą Skroblį vis dažniau aplanko mintys apie besiartinantį žlugimą. Jo ūkio pastatai ir visa nuosava žemė patenka į zoną, kuri rajono bendrajame plane numatyta pramonei ir verslui, taigi ateityje greičiausiai taps uostamiesčio teritorija.
Plačiau

2008-01-29, Nr. 12(2212)
* "Lietuviškos pasakos"

Kai vaikams nebuvo tiek atrakcijų kaip dabar, labai mėgdavome pasakas. Ypač prieš miegą. Lietuviškos pasakos prasidėdavo skriaudomis ir nesėkmėmis, o jų pabaiga būdavo pasakiškai laiminga. Ir ta laiminga pabaiga - lyg ramybės oazė, kurios ne visada sulaukdavome. Miegas padarydavo savo darbą.
Plačiau

2008-01-26, Nr. 11(2211)
* "Pusiau pakarti"

Europos Sąjungos pasiryžimas reformuoti cukraus sektorių Lietuvos cukrinių runkelių augintojams iškėlė rimtų klausimų. Žemdirbiams tenka apsispręsti – apsimoka auginti saldžiąsias šaknis ar ne, mat iki šiol viena pelningiausių žemės ūkio šakų jau tampa nuostolinga. Cukrinių runkelių išauginimo savikaina mūsų šalyje gerokai pranoksta ES nustatytą atlygį už supirktą derlių, tad perdirbėjų apsisprendimas, kokią kainą jie ryšis mokėti žaliavos tiekėjams, gali tapti lemiančiu atsakymu, ar išliks Lietuvoje cukraus sektorius.
Plačiau

2008-01-26, Nr. 11(2211)
* "Valdžios spjūvis"

Praėjusių metų vasaros pabaigoje Panevėžio apskrities viršininko administracija sustabdė Pasvalio savivaldybės tarybos sprendimą panaikinti Joniškėlio slaugos ligoninę. Atrodė, teisingumas triumfuoja. Bet... tiek Joniškėlio bendruomenės, tiek Lietuvos šviesuomenės pastangos įveikti aklą Sveikatos apsaugos ministerijos, kai kurių Seimo narių bei Pasvalio savivaldybės mero sumanymą panaikinti pačią seniausią kaimo ligoninę greitai susidūrė su nepramušama siena.
Plačiau

2008-01-26, Nr. 11(2211)
* "Romantikos čia mažai, bet sportiniai žirgai jaučia Sartus"

,, Žirgo paruošimas trunka trejus metus, diena dienon – treniruotės, žirgo išlaikymas - viskas tik tam, kad patirtum porą minučių varžybų šlovės”, - apie pasirengimą žirgų lenktynėms sako daugkartinis Sartų lenktynių prizininkas ir čempionas, Panevėžio rajoną garsinantis, bet esminės paramos nei dėmesio iš rajono valdžios nesulaukiantis žirgininkas Algimantas Pamarnackas.
Plačiau

2008-01-24, Nr. 10(2210)
* "Sukčiai dangstosi svetimu vardu!"

“Ūkininko patarėjo” redakciją pasiekė ūkininkų signalai iš Pakruojo, Prienų ir kitų šalies rajonų apie laikraštyje spausdintą intriguojantį skelbimą. Jo turinys toks: “Superkame maistinius kviečius 940 Lt/t, pašarinius (4 klasė) – 890 Lt/t. Sudarius sutartį vasario mėn. mokamas avansas iki 30 proc. sudarytos sumos. Galutinis atsiskaitymas per tris dienas pridavus grūdus. Tel.: (8-675) 23734, (8-617) 16977, Konstitucijos g., Vilnius.”
Plačiau

2008-01-24, Nr. 10(2210)
* "Lietuvos visuomenę graužia grafo Montekristo dėsnis"

Hitlerio idėjų propaguotojai apskundė etikos sargams Seimo narį ir ministrą dėl lengvatos ūkininkams
Plačiau

2008-01-22, Nr. 9(2209)
* "Informacijos deficitas žinių jūroje?"

Matyt, ne veltui sakoma: kas valdo informaciją, valdo pasaulį. Tokia nūdienos tikrovė – turėdamas reikiamų žinių ir mokėdamas jas analizuoti, gali daug uždirbti, būdamas menkai informuotas – dar daugiau pralošti. Žemdirbiams informacija ypač reikalinga, norint susiorientuoti, ką verta auginti, kada geriausia parduoti. Javų augintojus, suprantama, labiausiai domina esamos, ypač būsimos, grūdų supirkimo kainos.
Plačiau

2008-01-22, Nr. 9(2209)
* "Grobis - Gruzdžių žemės ūkio mokykla"

Vizijų kūrėjai ir būsimieji autodromų operatoriai jau bando ,,dalyti” turtą - norėtų modernaus praktinio mokymo centro, o apgriuvusius pastatus ,,numestų” rajono savivaldybei.
Plačiau

2008-01-19, Nr. 8(2208)
* "Kol neužmirštas kilnumas, esame stiprūs"

Kauno rajono savivaldybės tarybos įpareigotas administracijos direktorius Vytas Bancevičius ir Girionyse gyvenanti Elvyra Veinšreiderienė pasirašė žemės dovanojimo sutartį, pagal kurią 0,85 ha žemės sklypas atiteks Pagynės kaimo bendruomenės poreikiams.
Plačiau

2008-01-19, Nr. 8(2208)
* "Elektros galios mokestis slysta iš monopolininkų rankų"

Jau trejus metus taikomas elektros energijos galios mokestis bandė Lietuvos žemdirbių kantrybę. Galiausiai jos taurė persipildė, kai akcinės bendrovės “Vakarų skirstomieji tinklai” (VST) ir “Rytų skirstomieji tinklai” (RST) panūdo, kad nuo šių metų ūkininkai elektros energijos galios mokestį mokėtų pagal naują tvarką ir naujus tarifus. Anksčiau taikytą mokestį už paslaugą tik per darbymetį “elektrikai” šiemet užsimojo imti visus metus.
Plačiau

2008-01-17, Nr. 7(2207)
* "Ūkių plėtros stabdys ar amortizatorius?"

Vokietijos draudimo bendrovei įkūrus filialą mūsų šalyje ir pradėjus drausti pasėlius, draudikai bei juos protegavę agropolitikai nuolat pabrėžia, kad jis yra savanoriškas. Apie svarbią sąlygą, kad pasėlius privalo apsidrausti norintieji dalyvauti 2007-2013 metų Kaimo plėtros programos (KPP) investicinėse priemonėse, priduriama paskui, o kartais ir nutylima...
Plačiau

2008-01-17, Nr. 7(2207)
* "Šildyti galima medienos atliekomis, bet patogiau brangiomis dujomis"

Sparčiai brangstant tradiciniams degalams vis daugiau sunaudojama alternatyvaus vietinio biokuro. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Švedija, skelbia, kad netolimoje ateityje šilumos energijai gaminti ji visiškai nenaudos naftos ir dujų. Čia jau dabar daugiau nei du trečdaliai šilumos gaminama iš alternatyvių šaltinių. Mūsų šalyje irgi iš vietos pradeda judėti alternatyvių energijos šaltinių naudojimas. Bet šis procesas kol kas vyksta vangiai.
Plačiau

2008-01-15, Nr. 6(2206)
* "Ūkininkai – prieš elektros šoką"

Nuo sausio 1 d. Lietuvoje pradėtas taikyti energijos galios mokestis sukėlė pasipiktinimo bangą tarp žemdirbių. Norėdami išklausyti abi puses, debatams į “Ūkininko patarėjo” redakciją pakvietėme Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) ir AB “VST” atstovus. Diskutavo LŪS pirmininkė Genutė STALIŪNIENĖ, LŪS Kaišiadorių skyriaus pirmininkas Saulius STIRNA ir AB “VST” generalinis direktorius Aidas IGNATAVIČIUS bei tos pačios bendrovės Ekonomikos ir finansų departamento vadovas Kęstutis JARŽEMSKAS.
Plačiau

2008-01-15, Nr. 6(2206)
* "Seniūnijose – panika dėl žaibiškai besikeičiančių taisyklių"

Neseniai pasirodę nauji nurodymai, kaip ūkininkauti mažiau palankiose vietovėse, įnešė sumaišties į kaimo žmonių gyvenimą. Pernai pavasarį Žemės ūkio ministerijoje patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos kai kurių priemonių įgyvendinimo taisyklės (toliau – taisyklės) vykdant ES direktyvas po pusmečio buvo pakoreguotos, o vėliau tikslintos dar kartą. Šie koregavimai ir tikslinimai sujaukė paraiškas pateikusių ūkininkų mintis ir veiksmus – kaimiškąsias seniūnijas pasiekė ilgi pareiškėjų, nesilaikančių produkcijos gamybos reikalavimų, sąrašai.
Plačiau

2008-01-12, Nr. 5(2205)
* "Pasėlių draudimas sudomino, bet kol kas nesužavėjo"

Prieš porą metų skaudžiausiai šalyje nuo gamtos stichijos nukentėję Panevėžio r. ūkininkai puikiai supranta, koks rizikingas jų verslas, esant permainingam šalies klimatui. Todėl gausiai rinkosi į rajono savivaldybės salę pabendrauti su vokiečių draudimo kompanijos “Vereinigte Hagel” atstove. Bet ir po aktyvios diskusijos neapsisprendė, kaip geriau - apdrausti pasėlius ar banko sąskaitoje atidėti nuosavų pinigų galimiems nuostoliams padengti.
Plačiau

2008-01-12, Nr. 5(2205)
* "Geriausia investicija - žemės ūkis Ukrainoje 2"

Javų ir rapsų prekyba užsiimančios UAB „Robusta“ direktorių Gintautą Nemeikšį ir trisdešimt metų tarptautinėje žemės ūkio produktų prekybos srityje dirbantį išeivijos lietuvį Arūną Povilą Paliulį suvedęs atsitiktinumas lėmė jų bendro verslo pradžią... Ukrainoje. Investiciją į šios šalies žemės ūkį ir planus po kelerių metų dirbti ne mažiau kaip 50 tūkst. hektarų derlingų juodžemių verslininkai laiko įdomiausiu ir, ko gero, vienu sėkmingiausių jų gyvenimo etapų.
Plačiau

2008-01-10, Nr. 4(2204)
* "Ūkininkai kyla į kovą prieš VST plėšikavimą"

Šalies ūkininkai jau kyla į kovą prieš AB “Vakarų skirstomieji tinklai” jiems įvestą elektros energijos galios mokestį. Ūkininkų teigimu, jeigu elektros tiekėjai išdrįsta iš jų imti tokį mokestį, tuomet tegul jiems moka už nenaudojamą žemę, kurioje stovi elektros stulpai, ir už piktžolių aplink juos naikinimą.
Plačiau

2008-01-10, Nr. 4(2204)
* "Geriausia investicija - žemės ūkis Ukrainoje"

Javų ir rapsų prekyba užsiimančios UAB „Robusta“ direktorių Gintautą Nemeikšį ir trisdešimt metų tarptautinėje žemės ūkio produktų prekybos srityje dirbantį išeivijos lietuvį Arūną Povilą Paliulį suvedęs atsitiktinumas lėmė jų bendro verslo pradžią... Ukrainoje. Investiciją į šios šalies žemės ūkį ir planus po kelerių metų dirbti ne mažiau kaip 50 tūkst. hektarų derlingų juodžemių verslininkai laiko įdomiausiu ir, ko gero, vienu sėkmingiausių jų gyvenimo etapų.
Plačiau